Grupinis mokymas

1
Grupinis mokymas

• Prof.dr. Lilija Duobliene

2
Grupinio darbo samprata

• Du ar daugiau individu, kurie
• veikia vienas kita ir yra tarpusavyje
  priklausomi
• jie patys ar kitu yra priskiriami grupei
• daro itaka grupes veiklai
• pripažista grupes normas ir interesus
• siekia bendru tikslu.
• Kaip metodas pradetas praktikuoti XIX a.
  Anglijoje, o po to -JAV.

3
Paprasta grupe
4
Grupinio darbo privalumai

• Socializacijos procesas (mokomasi bendrauti,
  girdeti ir suprasti kita, dalintis mintimis,
  kartu spresti problemas ir kt.)
• Mokomojo turinio supratimo refleksija ir
  kritiškumo ugdymas (kartu mokomasi ir lyginamas
  bei koreguojamas supratimas)
• Patirties perdavimas (pasidalinama skirtingomis
  patirtimis)
• Vertybiu hierarchijos formavimas(is) (Esama
  vertybiu sistema pervertinama ir kuriama nauja
  vertybiu hierarchija)

5
Grupese ugdomi gebejimai

• Pabrežiantys procesa -Asmeniniai ir profesiniai
  gebejimai
• (nuomones pateikimas, klausymas, atsakymas,
  klausinejimas, refleksija, bendradarbiavimas,
  mokymasis iš kitu)
• Pabrežiantys turini -Akademiniai ir intelektiniai
  gebejimai
• (problemu diagnozavimas ir sprendimas, teorinis
  diskursas, akivaizdumo ivertinimas, sinteze,
  analize, argumentavimas, aiškinimasis, dalyko
  kalbos tobulinimas ir dalyko taisykliu
  naudojimas)

6
Grupes raidos etapai

• Orientacija
• Kova del valdžios
• Kompromisas ir harmonija
• Diferenciacija
• Išsiskyrimas

7
Grupiu imtis

• 2-6 žmones gera imtis
• 7-12 žmoniu prasideda diferenciacija, mažeja
  tarpasmenine saveika
• 13-25 žmones išsiskiria pogrupiai
• 26 ir daugiau butinas vadovavimas, nes
  prasideda kova, stereotipu taikymas
• Grupes gali buti homogenines ir heterogenines

8
Vaidmenys grupese

• Akademiniai
• Iniciatorius
• Informacijos ieškotojas
• Vertintojas
• Apibendrintojas
• Socialiniai
• Grupes normu nustatytojas
• Drasintojas
• Jausmu reiškejas
• Harmonizuotojas

9
Veiklos taisykles, principai

• Taisykles
• Išsakyk savo nuomone
• Išklausyk kitu
• Paklausk kitu
• Argumentuok savo ir kitu išsakytas mintis
• Pagrindiniai principai pasitikejimas ir normu
  (formaliu ir neformaliu) laikymasis. Destytojas
  kontroliuoja, jei normos yra negatyvios.
• Veiklos tvarka
• Dirbama vienu metu
• Atliekamos individualios užduotys ir pirmasis
  baiges padeda kitiems
• Vienas atlieka užduoti, o visi kiti pritaria

10
Vadovavimas mažoms grupems

• Demokratiškas
• Autoritariškas
• Laissez faire
• Šeši aspektai, kuriuos turi suvaldyti vadovas
  (viena kuri nors pabreždamas)
• planavimas,
• reikšmiu vartojimas,
• grupes konfrontacija,
• grupes emocijos,
• mokymosi patirties strukturavimas,
• individu autonomijos vertinimas

11
Vertinimo nuostatos

• Teisingumas
• (vertinamas užduoti geriausiai atlikes asmuo)
• Lygybe
• (kiekvienas ivertinamas vienodai)
• Reikalingumas
• (ivertinamas tas, kuriam reikia)

12
Butini elementai

1. Teigiama tarpusavio priklausomybe
2. Skatinanti saveika
3. Individuali atsakomybe
4. Socialiniai gebejimai
5. Grupiniai procesai

13
Atmosferos sukurimas

• Žinoti vardus (užrašyti)
• Atsakyti kitam
• Saugotis griežtu apibendrinimu ir aštrios
  kritikos

14
Metodai, taikomi grupiniam darbui

• Dialogas
• Interviu
• Diskusija, debatai
• Problemu sprendimas
• Projektinis darbas
• Tiriamasis darbas
• Ekspertu metodas
• Vaidinimai
• Žaidimai

15
Ekspertu metodas (E.Aronson)

• Mokomoji informacija suskirstoma grupes nariams.
  Kiekvienas mokosi savo dali.
• Išmokta informacija perteikia kitiems.
• Mokymo problemos aptariamos grupese, kuriu nariai
  turi ta pacia informacija.
• Vertinama už tai, kaip kiekvienas grupes narys
  išmoko kitus.
• Tinka dirbti su tekstu.

16
Grupinis tyrimas (S.Sharan ir kt.)

• Grupes nagrineja viena bendra tema/ problema
• Grupes pristato savo tyrimus, papildydamos prieš
  tai kalbejusias grupes
• Sudaromas platus temos vaizdas
• Pvz. Emigracijos pasekmes Lietuvai

17
Mozaika (S.Kagan)

• Mokymosi tema dalijama i keleta nedideliu
  užduociu
• Grupes nariai pasiskirsto užduotis
• Kiekvienas nagrineja savo dali ir ja dalijasi su
  kitais diskutuodamas
• Pristatomas bendras darbas

18
Ketvertas (E.V.Hilke)

• Mokomasi kartu grupeje
• Nagrinejama viena tema ar problema
• Diskutuojama, turint bendra tiksla
• Ieškoma bendro sprendimo ar sutarimo
• Pvz. vertybiu tyrimas, pateikiant painia
  istorija.

19
Bendras savoku/ ideju žemelapis (piešinys)

• Kiekviena grupe piešia/ braižo tiriamo objekto
  vizija/ konstrukta
• Žemelapis (piešinys) siunciamas kitiems
• Žemelapi (piešini) gauna su naujomis kitu grupiu
  interpretacijomis, papildymais
• Analizuojama ir daromos išvados
• Pvz. naujas universiteto strukturos modelis

20
Komandinis darbas varžybos (R.E.Slavin)

• Tikslas- ka nors kartu išmokti
• Pagrindiniai reikalavimai individuali
  atsakomybe, vienodos salygos siekti sekmes,
  apdovanojimas.
• Rungtyniaujama su kita komanda
• Laimimi taškai visai komandai

21
Žaidimai

• Klasikine (Aristotelis, Kantas) ir moderni
• (Gadameris, Huizinga, Lyotardas) paradigmos
• Žaidimai skirstomi
• Vaidybiniai
• Intelektualiniai
• Kalbiniai

22
Klasikine paradigma

• Aristotelis Žaidimas tai žiniu isisavinimas ir
  malonumas. Svarbus komponentai tvarka,
  apibrežtumas, moralines nuostatos, harmonija.
  Žaidimai pamegdžiojamo pobudžio.
• I.Kantas Žaidimas tai laisves polekis ir
  galimybe pletoti kognityvinius gebejimus.
• Entuziazmas išlaisvina žmogaus galias, sužadina
  vaizduote ir idejas. Žaidimai pamegdžiojamo
  pobudžio. Teikia estetini išgyvenima, sykiu moko
  greitai reaguoti, daryti sprendimus.
• F.Shilleris žaidimus sieja su estetika ir formu
  grožio pajauta. Per žaidima i naturalia busena,
  kuri yra už profesijos ribu. Potencijos
  išskleidimas laisveje.

23
Šiuolaikine samprata

• J.Cortazaras žaidimas spontanika, kuri naikina
  perskyra tarp realybes ir mistinio pasaulio,
  atveria samone netiketumams.
• H.Hese žaidimas tai fragmentu rinkimas.
  Mokslines ir menines asociacijos veriami kaip
  karoliukai. (ŽSK). Žaidimas siekia pertvarkyti
  samone. Atveriamas naujas pasaulis ir atsiranda
  naujas supratimas. Ivyksta Dvasios šuolis.

24
Šiuolaikine samprata

• J.Huizinga homo ludens kulturos reiškinys. Tai
  - švente ir pramoga, paslaptis ir išminties
  siekis, nerupestingumas ir rungtyniavimas.
• Ypatybes neišbaigtumas prieinamumas visiems.
• H.G.Gadameris Žaidimas užvaldo ir veda.
  Pavyksta tuomet, kai i ji isijauciama. Žaidejas
  ištirpsta žaidime, judesiai savaiminiai,
  spontaniški ir, atrodytu, betiksliai. Taciau
  ryškeja ju tvarka. Svarbu ne užduoties ivykdymas,
  o judejimo tvarka ir struktura.
• L.Wittgensteinas kalbiniai žaidimai vietoje
  aiškios, vienareikšmes kalbos, nes kiekviena
  savoka priklauso nuo konteksto.

25
Postmoderni samprata

• J.F.Lyotardas žaidimas tai kompetencijos
  funkcionavimo ir demonstravimo budas (galios
  rodymas). Žaidimai yra kalbiniai. Konstruojamas
  diskursas, kuris itraukia ir pavergia kitus.
  Ypatumai efektyvumas ir konkurencija.
• R.Rorty ironiko ir metafiziko kalbos žodynai.
  Pirmasis ironizuoja ir žaidžia, antrasis tiki
  esmemis ir pastoviomis prasmemis.