Dialogo metodas

1
Dialogo metodas

• Prof.dr. Lilija Duobliene

2
Dialogo metodo sampratos

• Sokratiškasis dialogas (racionalus,
  argumentuotas, siekiant tiesos) Platonas,
  Aristotelis ir velesni racionalistai.
• Fenomenologinis dialogas (steigiantis santyki,
  atsigrežiant i kita) Buberis, Levinas, Merleau
  Ponty.
• Dialogas kaip santykis su tektsto autoriumi
  (Gadameris)
• Rytietiškas dialogas

3
Dialogu tipai

• Sokratiškieji, taikant elenktini aporijini
  metoda
• Sofistiniai, paklaidinantys pašnekova žodžiu
  žaisme ir irodantys, kad pašnekovas pats sau
  prieštarauja
• Epigramatiniai, vykdomi meditaciju budu bei
  radikaliu nustebinimu
• Proto atakos dialogai, kuriuose išsakoma kuo
  daugiau asociatyviu poziciju
• Dialogai, ieškantys analogiju ir metaforu
  sprendimui

4
Tipiškiausios dialogo kompozicijos

• Lygiaverciu partneriu laisvas dialogas, kuriame
  vykdomas principas klausimas atsakymas.
  Dalyvauti gali daug asmenu.
• Girliandine, kai išsakoma daug nuomoniu arba
  pranešimu, ir tik po to daromi apibendrinimai.
• Svogunine, kai i dialoga ijungiami kiti mažesni
  subdialogai iš folkloro ir literaturos, ivairios
  reminiscencijos.
• Architektonine, vykdoma pagal išankstini
  scenariju, siekiant autoriaus tikslo.
• Dramatiška, kurioje atsiskleidžia emocijos,
  tarpasmeniniai santykiai, vyksta konflikto
  sprendimas, abstrahuojantis nuo ju neliecianciu
  ideju.

5
Dialogo formos

• Gincas
• Kontroversai
• Diskusija
• Disputas
• Polemika

6
Gincas

• Antagonistinis principas, bet pagal tam tikras
  taisykles.
• Gincas dažnai paremtas principu taip - ne.
• Tikslas - gauti aišku rezultata viena nuomone
  turi persverti.

7
Kontroversai

• Dialogu pratybos, siekiant rasti opimaliausia
  sprendima kebliose, netipinese situacijose.
  Kontroversais buvo ruošiami teisejai ir advokatai
• Pvz. Senekos kontroversas
• Istatymas suviliotai merginai duoda teise
  viliotoja nužudyti arba reikalauti, kad jis ja
  vestu be kraicio. Jaunuolis viena nakti suviliojo
  dvi merginas. Viena reikalauja jo mirties, kita -
  vedybu.
• Koks turetu buti sprendimas?

8
Diskusija

• Interpersonalus dialogas, kuriame partneriai
  pateikia panašias ar alternatyvias nuomones,
  siekdami sutarimo. Tai pagrindinis mokslines
  kurybines veiklos
• metodas.
• Diskusijai budinga
• Aiškus diskusijos objektas.
• Vadovas.
• Nuomones gali buti antagonistines ir draugiškos.
• Eiliškumo, išsakant nuomones, yra nepaisoma.

9
Disputas

• Interpersonalus dialogas, vykdomas esant
  klausytoju auditorijai arba ekspertams,
  teisejams.
• Dispute gali buti ginamos tezes. Dar nuo antikos
  laiku buvo mokoma nepaversti disputo piktu gincu,
  nepertraukti kalbanciojo.
• Apie disputo rezultatus sprendžia tik
  klausytojai.
• Jeigu ginama teze atmesta, tai laimi ne
  oponentas, o tiesa.

10
Polemika

• Tai toks apologetinis elenktinis metodas,
  kai partneriai praktiškai iš anksto neigia
  galimybe susitarti. Tai labiau primena ginca.
  Polemikoje dalyvaujantys asmenys turi gilius
  isitikinimus, kurie prieštarauja kitu
  isitikinimams ir juos gina.

11
Klausimu formulavimo taisykles

• Autonomiškumas (kiekviena tema semantiškai
  savarankiška)
• Formuluotes išskirtinumas (draudžiama pateikti iš
  karto kelis klausimus, nebent antrieji tik
  patikslinantys).
• Formuluotes trumpumas ir paprastumas
• Nurodyti atsakymo tipa dichotominis, iš keliu
  alternatyvu, laisvas.
• Formuluote iveikiamo sudetingumo
• Formuluotes lankstumas. Klausimas turi buti
  tinkamas interpretuotems ivairiose temose, ypac
  toje, kuria išmano partneris.
• Eiliškumas, kuris paryškintu atsakymu taip,
  ne persvara.
• Draudžiamos imperatyvios ir itakojancios
  formuluotes

12
Klausimu tipai pažintiniu požiuriu

• faktiniai,
• apibendrinantys,
• kurybiniai,
• vertinimo

13
Atsakymu formulavimo taisykles

• Negali buti vidinio loginio prieštaravimo
• Draudžiama tautologija. Atsakyme turi buti nauja
  informacija.
• Adekvatumas klausimui. Neadekvatu, jeigu
  atsisakoma atsakyti, atsakymas nerelevantiškas,
  grubus, ižeidžiantis.
• Nerelevantiškumas gali buti suprantamas, kaip
  veiksminis atsakymas i žodini klausima.
• (Kai kuriais atvejais atsisakymas atsakyti ir
  yra atsakymas arba atsakymas veiksmu. Tokiais
  atvejais pereinama prie kitos dialogo sampratos.
  Iš dalies toks dialogas budingas Rytu filosofijai
  dialogas mondo)

14
Kiti dialogo ypatumai

• Klausimai tiesioginiai ir netiesioginiai.
• Vidutiniškai klausimui suformuluoti skiriama 40
  sekundžiu.
• Atsakymai gali buti labiau bendri, platus nei
  klausimai.

15
Sokratiškasis dialogas

• Dialogas, kuriame pašnekovai ieško bendros
  tiesos.
• Sokratas tradiciškai užduodavo klausimus, i
  kuriuos pašnekovas atsakydavo pritarimu ar
  paneigimu (Platono viduriniojo laikotarpio
  dialogai) arba platesniu atsakymu (Platono
  ankstyvojo laikotarpio dialogai). Kartais
  Sokratas su pašnekovu keiciasi vaidmenimis.
• Sokrato dialogas, paremtas elenktika
  (paklaidinimu ir tyrinejimu). Toks mastymas
  daugelio teoretiku siejamas su kritiniu mastymu.

16
Sokratiškasis mokymas pagal Grossa

• Grosso knyga Socrates way Seven master keys to
  using your mind to the utmost, skirta Sokrato
  mokyma pritaikyti šiu dienu žmogui (ypac -
  amerikieciui). Pragmatiškas požiuris i dialoga
  (jei nori gauti iš kito atsakyma, jam ka nors
  pasiulyk).
• Pirmiausia reikia išmokti formuluoti klausima,
  kuris pradedamas žodeliu Kodel?
• Klausimo formulavimui skirtos tokios pratybos
  parašyti 100 labiausiai rupimu klausimu ir
  ilgainiui pastebima, kad klausimai konkreteja,
  tampa aiškesni, esmiškesni.

17
Sokrato tipo mokytojas turetu (pagal Grossa)

• Itraukti asmeni i dialoga
• Padeti asmeniui suprasti, ka konkreciu atveju
  reiketu apmastyti, išsiaiškinti
• Užduoti klausimus, kurie nukreips pašnekova i
  savarankiška mastyma, ideju apieškas
• Padeti mastyti giliau
• Pabrežti geriausias pašnekovo mintis

18
Grosso penki patarimai, kaip buti tolerantišku
klausinejimo metodui

• Nukreipkite pašnekova norima linkme užduodami sau
  rupimus klausimus
• Aiškinkite, kad klausimai tai pagalba, noras
  susitarti, o ne priešiška kritika
• Visada pagarbiai žvelkite i klausimus, net ir
  tais atvejais, kai jie atrodo kvaili
• Rodykite demesi asmeniui, kuris jums užduoda
  klausima
• Praktikuokite aktyvu klausyma kartokite
  klausimus, jei jie jums kelia abejoniu.

19
Sokratiškieji (kritinio mastymo) klausimai pagal
R.Paul, R.Scharp

• Objektui patikslinti
• Prielaidoms nustatyti
• Akivaizdumui patikrinti
• Pažiuroms ir perspektyvoms nustatyti
• Implikacijai ir išvadoms patikrinti
• Visu klausimu refleksijai

20
SFCP veikla ir metodika

• Society for the Furtherance of Critical
  Philosophy veikla paremta sokratiškojo dialogo
  praktika.
• Tai tarptautiniai seminarai, kuriu metu grupes
  (iki 10 žmoniu), vadovaujant vienam vadovui,
  ieško atsakymo i viena klausima (pvz kas yra
  demokratija?, kas yra pilietiškumas?, kas yra
  hibridinis identitetas?)

21
SFCP seminaru metodika

• Kiekvienas pasakoja asmenine istorija, atliepiant
  iškelta visiems bendra klausima
• Išrenkama idomiausia ir kebliausia istorija
• Istorijos pasakotojas atsako visiems rupimus
  klausimus, tikslinant detales
• Balsuojama pritariant arba ne istorijos
  vertinimui pagal iškelta klausima (pvz. taip,
  tas elgesys yra pilietiškas, arbe ne elgesys
  nepilietiškas)
• Balsuotojai grupuojami pagal atsakymus. Jie dirba
  grupese ir pateikia savo argumentus.
• Argumentai kreipia diskusija i kitus klausimus,
  kurie lygiai taip pat nuosekliai diskutuojami,
  balsuojami, tikslinami.
• Visa diskusija istorijos pasakotojas atsakineja
  tiems, kuriems detales yra neaiškios. Taigi
  nuolat grižtama prie patirties (patirto ivykio).
  Toks metodas neatitinka sokratiškojo metodo
  esmes, taciau vadinamas sokratiškuoju, nes vyksta
  tyrinejimas ir jis vyksta dialogo budu.

22
Šiuolaikinis (fenomenologinis) dialogas

• M.Buberis Nuo paviršinio santykio Aš Tai
  pereinama prie Aš Tu. Simetriškas santykis.
• E.Levinas Aš ir Kitas. Asimetriškas santykis.
  Budravimas idant išgirstum kita ir atsakytum.
  Kito veidas - visuomet paslaptis.
  Heideggeriškasis beasmenis rupestis pakeiciamas
  rupesciu Kitu.
• M.Merleau Ponty. Pasaulio ir Kito percepcija
  neatsiejama nuo kuno kalbos.

23
Fenomenologine refleksija kaip veiksmas
(A.Bleackley)

• Refleksija nereflektuojamo (suvoktis, kuri yra
  pirminis, o ne antrinis produktas)
• Refleksija kaip etinis santykis (rupestis
  pasauliu ir kitu, atsakomybe už kita,
  atsigrežimas i kita)
• Refleksija kaip estetinis santykis (autentiškas
  emocinis išgyvenimas)
• Refleksija kaip kuno ir samones reakciju visuma
  (samones veikla neatskiriama nuo kuno reakciju,
  jutimu, turinciu pirmapradžio ikireflektyvaus
  socialumo ir moralumo pedsaku)

24
Hermeneutika ir dialogas

• H.G.Gadameris teksto skaityma traktuoja kaip
  dialoga su tekto autoriumi.
• Skaitant teksta susilieja autoriaus ir skaitytojo
  prasmiu horizontai.
• Suprasti autoriu taip, kaip jis norejo buti
  suprastas neimanoma. Skaitytojas supranta pagal
  tai, koki klausima išsikelia, t.y.koki klausima
  užduoda teksto autoriui.

25
Interpretacija suvokiama skirtingai

1. Konservatyvioji interpretacijos samprata
   autoriaus perteikta prasme gali buti skaitytojo
   atstatyta (Diltheyus, Schleiermacheris)
2. Nuosaikioji samprata teksto autoriaus suprasti
   neimanoma del turimu skirtingu patirciu
   (Gadameris, Ricoeuras)
3. Kritine samprata tekstas tai socialiniu
   santykiu atspindys, o jo skaitymas priklauso nuo
   ženklu atkodavimo susitarimu (Habermasas,
   Freudas, Marxas)
4. Radikalioji samprata tekstas visuomet
   perskaitomas kitaip, skaitymas kaip
   dekonstrukcija (Nietzsche, Derrida, Foucault)

26
Ugdymo procese taikomos dialogo formules

• Tradicine (M/m D/S)
• Klausimas?atsakymas?vertinimas.
• Tai normatyvumu ir preskripcijomis paremtas
  pasenes mokymas.
• Dabar siuloma pereiti prie tokios sekos
  Klausimas?atsakymas?klausimas ?
  atsakymas...refleksija, itraukiant visa
  auditorija (daugiabalsiškuma).
• Reflktuojamos diskurso galios Kas kalba? Kada
  kalba?
• Kur kalba? Kaip kalba?
• N.C.Burbules, B.C.Bruce Theory and Research on
  Teaching as Dialogue

27
Literatura (I)

• Aristotel. Socinenija. Topika. Tom 2. Moskva,
  Misl, 1978.
• Hare R.M. Plato. Oxford, Oxford University Press,
  1982.
• Platonas. Dialogai. V., Mintis, 1968.
• Buš. G. Dialogika I tvorcestvo. Ryga, Avots,
  1985.
• Burbules N.C., B.C. Bruce. Theory and research on
  teaching as dialogue// Handbook of Research on
  Teaching. 4 th edition, Virginia Richardson, ed.
  University of Illinois, 2001.
• Duobliene L. Sokratiškojo dialogo metodas
  galimybes ir ribos// Pedagogika, 2002, Nr.58.
• Paul R. Critical Thinking- California, Rohnert
  Park, 1993.
• Dewey J. Democracy and Education. New York The
  Free Press, 1997.
• Popper K.R. Atviroji visuomene ir jos priešai.
  Vilnius, 1998.
• Putinaite N. Kantas dialogo filosofas?// Baltos
  lankos. 1999, Nr.11.
• Baranova. Sokrato klausimas ir ironija// Etika
  filosofija kaip praktika. V., Tyto alba, 2002,
  p.35-38.

28
Literatura (II)

• Buber M. On Intersubjectivity and Cultural
  Creativity. Chicago The University of Chicago
  Press, 1992.
• Levinas E. Entre nous/ Essey on
  thinking-of-the-others. London the Athlone
  Press, 1998.
• Levinas E. Apie Dieva ateinanti i mastyma.
  Vilnius Aidai, 2001.
• Keršyte N. Kitas veidas//Levinas E. Apie Dieva
  ateinanti i mastyma. Vilnius Aidai,
  2001.psl.7-61.
• Levinas E. Etika ir begalybe. Vilnius baltos
  lankos, 1994.
• Buber M. Dialogo principas I/ Aš ir Tu.
  Vilnius Kataliku pasaulis, 1998, Dialogo
  principas II. Vilnius Kataliku pasaulis, 2001.
• Sodeika T. Martinas Buberis ir žydiškojo
  graikiško mastymo alternatyva //Dialogo
  principas I/ Aš ir Tu. Vilnius Kataliku
  pasaulis, 1998.psl.7-13.
• Sodeika T. Dialogas ir tekstas. Baltos lankos,
  1999. Nr.11.
• Duobliene L. Etikos didaktika mokykloje
  fenomenologinis aspektas// Pedagogika. VPU, 2004,
  Nr. 71.

29
Literatura (III)

• Gadamer H-G. Istorija, Menas, Kalba. V., 1999.
• Gadamer H.- G. Istina I metod. M.,1988.
• Ricoeur P. Interpretacijos teorija. Diskursas ir
  reikšmes perteklius. Baltos lankos, 2000.
• Ricoeur P. Egzistencija ir hermeneutika. V.,
  2001.
• Ricoeur P. The Paradox of Learning// What We Do
  Not Know. Unesco Philosophy Forum. Paris,
  Gallimard, 1995.
• Sverdiolas A. Buti ir klausti/ hermeneutines
  filosofijos studijos. 2002.
• Rubavicius V. Postmodernusis diskursas
  filosofine hermeneutika, dekonstrukcija, menas.
  V., Kulturos, filosofijos ir meno institutas,
  2003.
• Gallagher S. Hermeneutisc and Education. New
  York State University of New York Press, 1992.
• Baranova J. Ka hermeneutas gali papasakoti
  poetu?// Meditacijos tekstai ir vaizdai.
  V.Tyto alba, 2005, p.137-142.
• Duobliene L. Šiuolaikine ugdymo filosofija
  refleksijos ir dialogo link. Vilnius, 2006.