Dalykine komunikacija 4-oji paskaita

1
Dalykine komunikacija4-oji paskaita

• Doc. Dr. Nijole Bankauskiene
• KTU Socialiniu mokslu fakultetas
• Edukologijos institutas
• Edukacines kompetencijos centras
• Donelaicio g. 20-404
• Tel. [phone]
• El.paštas ekc_at_ktu.lt

2
Paskaitoje sprendžiami šie uždaviniai

1. Pakartoti komunikacines kompetencijos savokos
   turini ir šešias sudedamasias jos dalis.
2. Aptarti, kas yra verbaline komunikacija.
3. Kaip skirstoma verbaline komunikacija pagal
   sritis, formas, rušis, tema ir tikslus?
4. Aptarti, kaip reiketu brandinti viešai norima
   pasakyti kalba.

3

• Komunikacine kompetencija žinios, igudžiai ir
  gebejimas suprasti ir kalbeti daugiau nei viena
  kalba bei gebejimas išklausyti pašnekova,
  atsižvelgti i jo nuomone (W.Hutmacher, 1996).

4

• Pirmasis komunikacines kompetencijos termina
  pavartojo JAV sociolingvistas Dell H.Hymes
  (1972).
• Žinios apie tinkama turimos kalbines
  kompetencijos vartojima. Tai tam tikri
  situaciniai veiksniai (vieta, dalyviai, tikslai,
  pranešimo maniera), priemones (komunikaciniai
  kanalai), normos (dalyviu elgsena), žanras.

5
Komunikacine kompetencija

• Geba savo žinias ir idejas derinti su kitu
  žiniomis ir idejomis, dalyvauti derybose, siekti
  konsensuso (8 val. seminaras)
• Geba bendrauti bent viena užsienio kalba
  (diplomas, pažymejimas, vaizdo medžiaga,
  protokolas, pranešimai).

Valstybiniu (išskyrus aukštuju ir aukštesniuju)
ir savivaldybiu mokyklu vadovu ir ju pavaduotoju
ugdymui, ugdyma organizuojanciu skyriu vedeju,
atestacijos nuostatai (2005 m. liepos 21 d. Nr.
ISAK 1521. LR ŠMM ministro isakymas).
6
Komunikacines kompetencijos 6 sudedamosios dalys
(subkompetencijos)

• lingvistine
• sociolingvistine
• diskurso
• strategine
• tarpkulturine
• socialine.

7
Komunikacine kompetencija

• Lingvistine subkompetencija žodyno žinios ir
  tam tikru strukturos taisykliu mokejimas. Ju deka
  kalba tampa prasminga.

8
Komunikacine kompetencija

• Sociolingvistine subkompetencija gebejimas
  vartoti ir interpretuoti kalbos formos pagal
  bendravimo situacija (kontekstas kas bendrauja,
  su kuo, apie ka, kokiu tikslu). Tai lemia kalbos
  formu pasirinkima.

9

• Diskursas pranc. discours kalba, kalbos
  tipas, tekstas
• kalbotyroje sudarytas pagal tam tikra sistema
  išplestas minties apie kuri nors dalyka
  išreiškimas
• semiotikoje kalbinis arba nekalbinis procesas,
  turintis vienokia ar kitokia prasme.
• Diskursyvus (lot. diskursivus) pagristas
  samprotavimu, sudarytas iš nuoseklios eiles
  loginiu grandžiu.

10
Komunikacine kompetencija

• Diskurso subkompetencija gebejimas bendraujant
  suprasti ir konstruoti rišlius pasakymus.

11
Komunikacine kompetencija

• Strategine subkompetencija gebejimas vartoti
  verbalines ir neverbalines strategijas.

12
Komunikacine kompetencija

• Tarpkulturine subkompetencija tam tikras
  susipažinimo su kulturiniu kontekstu, kuriame
  vartojama ta kalba, laipsnis.

13
Komunikacine kompetencija

• Socialine subkompetencija noras bendrauti su
  kitu ir pasitikejimas savimi, gebejimas isijausti
  i kita ir mokejimas tinkamai elgtis ivairiose
  socialinese situacijose.

14

• Verbaline komunikacija tai keitimosi
  informacija procesas, kai informacija koduojama
  tam tikra kalbiniu ženklu sistema.

15

• KALBOS SITUACIJA
• Yra dvi pagrindines viešojo žodžio vartojimo
  sritys
• Formalioji
• tai politiniu veikeju, advokatu ir prokuroru
  kalbos kalbos dalykiniu priemimu metu
  iškilmingose susirinkimuose, mitinguose.
• Neformalioji
• kalbos nedidelio masto minejime, susirinkime
  pranešimas, pasakojimas, aiškinimas kvietimas,
  sveikinimas, pristatymas, padeka, užstales
  kalbos, laidotuviu kalbos.

16

• Komunikacija
• vidine išorine
• Komunikacija pagal naudojamo kodo specifika
• verbaline neverbaline

17
Verbaline komunikacija
žodine
rašytine
18

• verbãlinis lot. Verbalislt verbum - žodis
• žodinis, pareikštas žodžiu.
• Vvrbena lot. verbenae žalios medžiu šakos,
  nuskintas šventose vietose ir naudotas apeigose
  (plg. Lietuviškos verbos).
• (palygink su lietuviškuoju virbas)
• verbum nobile bajoro žodis
• garbes žodis.
• TŽŽ (2001), p. 775.
• Žodžiu kaip šventa šakele,
• virbu, verba yra surišamos,
• surenkamos mintys, sakiniai.

19

• Verbaline žodine komunikacija pasižymi
  perdavimo ir grižtamojo ryšio sparta.
• Siuntejas turi galimybe tikrinti perduota
  informacija.
• Trukumas išlieka galimybe iškraipyti
  informacija, ypac kai ji perduodama daugeliui
  žmoniu.

20

• Verbaline rašytine komunikacija organizacijoje
  dalykiniai laiškai, raštai, formos, aktai,
  protokolai, isakymai, prašymai, pažyma,
  pasiulymai.
• Rašytine komunikacija
• pastovi
• aiški
• patikima
• galima išsaugoti.

21

• Trukumai
• laikui begant, galima sunaikinti
• jai perduoti reikia daugiau laiko
• sudetingesnis grižtamasis ryšys
• kartais nepasiekia gavejo, gali buti pamesta
• gavejas ne visuomet informacija interpretuos
  taip, kaip to noretu siuntejas.

22
Pagal informacijos turini verbaline komunikacija
dalykine
asmenine
Dalykine komunikacija
formali
nekonfidenciali
konfidenciali
23
Priklausomai nuo informacijos perdavimo motyvu
komunikacija
tiksline
netiksline
24

• Tiksline komunikacija tai dalykine
  komunikacija raštu. Žinios siuntejas turi tam
  tikru tikslu informuoti, pranešti, itikinti.
• Siunciama žinia visada turi adresata.
  Komunikacijos tikslas lemia, ar ji yra
  reikšminga, svarbi t.y. relevantiška.

25

• Neverbaline komunikacija suprantama kaip kuno
  ir elgesio kalba, kai naudojami gestai, judesiai,
  veido išraiška, žvilgsnis, kuno laikysena. Ji
  papildo verbaline komunikacija.

26

• 6 specifines neverbalines komunikacijos
  funkcijos (J. V. Thill ir C. L. Bovee, 1999)
• samoningas arba nesamoningas informacijos
  perteikimas
• pokalbiu eigos reguliavimas
• emociju demonstravimas
• verbalines informacijos papildymas, paneigimas
• valdžios ir itakos demonstravimas aplinkiniams
• kitu asmenu mokymas pateikiant tikslias užduotis.

27
Komunikacija grižtamojo ryšio požiuriu
vienpuse
dvipuse
Komunikacija pagal vertinima
efektyvi
neefektyvi
(Kreps, 1986)
28

• Mokslininkai pagal kalbejimo privatuma ir
  viešuma, adresato ir adresanto santyki, kalbejimo
  aplinkybes visus komunikaciju atvejus linke
  skirstyti (pagal B.E. Bredli) i tokias
  komunikacijos rušis
• masine komunikacija,
• organizuota komunikacija,
• grupine komunikacija,
• tarpasmenine komunikacija,
• asmenine komunikacija.

29

• Verbaline komunikacija (bendravimas žodžiu) gali
  buti privati ir vieša.
• Komunikacijos rušys
• Masine kalbama žmonems, atsitiktinai
  susiburusiems kurioje nors vietoje (disputas).
• Organizuota žmones specialiai susirenka,
  turedami bendra tiksla (pamoka, mitingas).
• Grupine bendradarbiaujama grupeje tam, kad butu
  išsprestas kuris nors konkretus klausimas.
• Tarpasmenine bendravimas nedideleje (3-5)
  žmoniu grupeleje, norint pasidalyti nuomonemis,
  patirtimi.
• Asmenine kai bendrauja du žmones. Ju tikslai
  gali buti labai ivairus.

30
Pagal tema ir adresanto profesija

1. Akademines
2. Teisines
3. Bažnytines
4. Politines
5. Administracines

31
Dalykinio bendravimo tikslus galima suskirstyti i
tris kategorijas

• išsiaiškinti
• informuoti
• itikinti.

32
Išsiaiškinti

• Tai gauti papildomos informacijos apie prekes,
  paslaugas, pavyzdžiui, ivairus paklausimai,
  užsakymai ir kt.

33
Pagal komunikacini tiksla (funkcija)

• Jomis siekiama paveikti prota, valia, jausmus.
• Informacines
• Itikinimo
• Progines
• Paprastai vienoje kalboje keliami keli tikslai
  pagrindiniai, šalutiniai tarpiniai

34

• KALBU RUŠYS

Informacines kalbos
Itikinimo ir skatinimo kalbos
Progines kalbos
Informacines kalbos veikia mintis, progines
kalbos jausmus, itikinimo ir skatinimo kalbos
mintis, jausmus ir valia.
35
Informuoti

• Informatyvi žinia skirta teigiamai, neigiamai ar
  neutraliai informacijai perduoti tam tikrai
  auditorijai.
• Informacija yra teigiama, kai gavejas ja mielai
  priima. Neutrali informacija nesukelia ypatingo
  gavejo suinteresuotumo ir demesio. Neigiama žinia
  nuvilia, nuliudina gaveja, kai kada net sukelia
  pykti.

36
Informacines viešosios kalbos

• Šios kalbos beveik visada iš anksto apmastomos,
  parašomos, skaitomos. Svarbiausia ju funkcija
  informuoti klausytoja.
• Adresanto tikslai ivairus pranešti, informuoti,
  supažindinti, paaiškinti, irodyti, aukleti,
  mokyti, populiarinti kurios nors srities žinias,
  padeti suvokti, suprasti, rasti teisinga
  sprendima.

37
Svarbiausios informaciniu kalbu rušys

• pranešimas
• paskaita
• pamoka
• aiškinimas.
• Tai pacios nuobodžiausios kalbos, todel joms
  iliustruoti pasitelkiamos ivairios priemones
  plakatai, skaidres, filmuota medžiaga.

38
Svarbiausios informaciniu kalbu stilistines
ypatybes

• logiška minties raiška
• racionalumas
• aiškumas
• nuoseklumas
• tikslumas
• objektyvumas
• dalykiškas apibendrinimas.

39
Itikinimo viešosios kalbos

• Tai pacios idomiausios ir sudetingiausios kalbos,
  nes jomis siekiama ne tik ka nors pranešti, bet
  ir priversti kaip nors pasielgti, primesti savo
  valia.
• Todel šios kalbos turi buti sakomos, o ne
  skaitomos.
• Adresanto tikslai kreiptis i klausytoju oruma,
  garbe, sažine, dora siekti paveikti mastyma,
  isitikinimus, nuomone.

40
Itikinti

• Itikinamoji žinia pakeisti auditorijos elgesi,
  požiuri. Tipiški laiškai, kuriuose siuloma ka
  nors pirkti, yra itikinamos žinios pavyzdžiai.
• Be to, kuri del tam tikru priežasciu gali sukelti
  gavejo pasipriešinima ar nesutikima, turi buti
  itikinama ir pagrista.

41
Itikinimo kalbose vartojamos poveikio priemones

• Racionalios (prota ir samone veikiantys loginiai
  irodymai, grindžiami faktais, dokumentais,
  citatomis)
• Iracionalios (apeliuoja i oruma ir garbe,
  pateikiama žymiu žmoniu nuomoniu, primenami
  priesakai ir ižadai).

42

• Itikinimo kalbos poveikio priemones,
  stilistiniai ypatumai, sakymo maniera labai
  priklauso nuo adresato.
• Todel kalbetojas, rengdamasis šio tipo kalbai,
  privalo kuo geriau pažinti adresata.

43
Svarbiausios stilistines ypatybes

• veržlumas
• gyvastingumas
• emocingumas
• aistra.
• Itikinimo kalbose vartojamos kontakto su
  klausytojais figuros kreipimasis, raginimas,
  klausimas, drasinimas, abejojimas, pagalbos ir
  užtarimo prašymas, priminimas, liepimas,
  isakymas, pasižadejimas, kvietimas, ispejimas,
  maldavimas, peikimas, niekinimas.

44
Itikinimo kalbos

• Itikinimas reikalingas tose situacijose, kai
  yra du ar daugiau požiuriu.
• Itikinimo kalbos yra
• visos patriotines ar politines kalbos (prakalba,
  kreipimasis, agitacija, atsišaukimas)
• moralines etines kalbos (pamokslai)
• justicines kalbos (kaltinimas, gynimas (-is))
• komercines kalbos (reklama).

45
Itikinimo kalbu tipai

• Kalbos apie faktus
• (yra/nera)
• Daug jaunu žmoniu išvyksta iš Lietuvos.
• Aukštasis išsilavinimas neužtikrina geresnio
  darbo.
• 2. Kalbos apie vertybes
• (yra gerai/yra blogai)
• Geriau mokytis sostineje.
• Akvariumas dabar yra populiariausia
  televizijos laida.
• Atleisti gerai dirbanti pensininka yra neetiška.
• 3. Kalbos apie veikla.
• (turi buti daroma/ neturi buti daroma)
• Mokytojai neturetu streikuoti.
• Musu imone turi pagaminti daugiau produkcijos.
• Visiems darbuotojams reiketu dalyvauti
  kvalifikacijos kelimo kursuose.

46
Kaip itikinti

• Keletas itikinimo budu (pagal B.E.Bradley)
• Išdestyti argumentus, t.y. irodyti.
• Sukurti bendrumo atmosfera (mes kartu, musu
  tas pats požiuris).
• Išgauti teigiama atsakyma (taip).
• Iteigti sutikima (Manau, jus visi sutinkate,
  kad..., Kaip žinote...).
• Parodyti, kad prašomas elgesys yra sankcionuotas
  gerbiamo žmogaus arba kompetentingos grupes.
• Parodyti, kad pasiulymas sutampa su klausytoju
  isitikinimais.
• Sukelti klausytoju baime.
• Paaiškinti, koks atlyginimas arba paskatinimas
  laukia.
• Pateikti išsamia prašomos veiklos instrukcija,
  lyg sutikimas jau butu gautas.

47
Verbalines komunikacijos skirstymas
Pagal sritis
Pagal tikslus (funkcijas)
Pagal tema ir adresanto profesija
Formalioji
Neformalioji
Pagal progas (užjausti, pagirti)
Itikinti (pakeisti nuomone)
Informacines (pranešti, išsiaiškinti, informuoti)
Pagal formas
Žodine (sakytine)
Rašytine
Pagal rušis
Masine
Organizuota
Grupine
Tarpasmenine
48

• Kalba reikia subrandinti

Dienos prieš kalba Rengimosi užduotys
7 Išsirink tema, numatyk kalbos intencija ir tiksla nustatyk kam kalbesi, kada ir kur ka noretum pasakyti paruošk projekta.
6 Surink medžiaga, dirbk bibliotekoje.
5 Suplanuok kalbos destyma pagrindine jos dali.
4 Parenk ižanga ir pabaiga.
3 Pasirašyk kalbos teksta. Jei reikia, rask papildomos medžiagos.
2 Garsiai pasakyk savo kalba. Ieškok tinkamo žodžio, tobulink sintaksine išraiška.
1 Praktikuokis.
Paskirtas laikas Pasakyk kalba!