Saugiausia vieta

1
Vilnijos verslo inkubatorius

• Saugiausia vieta
• pradeti versla !

2
Vilnijos verslo inkubatorius
Liudna aksioma niekas neina i versla su
išankstine nuostata idarbinti žmones. Kiekvienas
turetu suvokti, kad darbo vietos yra tik
šalutinis verslo vystymo produktas.
Todel valstybe turi elgtis kaip verslininkas -
arba pati kurti naujas darbo vietas, arba sukurti
versla skatinancia atmosfera.
3
Vilnijos verslo inkubatorius
Ikurtas 1998.11.13 1999 m. buvo paruošti 8
biurai inkubavimui. 18 nauju biuru atremontuota
2002.04. Bendras VVI patalpu plotas 980 m²,
nuomai skirtas plotas 550 m²
24 inkubuojamos imones
4
Vilnijos verslo inkubatorius
5
Vilnijos verslo inkubatorius
Sukurta nauju darbo vietu
6
Inovaciju ir Technologiju diegimo galimybes

• Žinomi ekonomistai E.Dolan ir D.Lindsej
  verslininkyste apibudina kaip galimybiu paieška,
  naujovišku gamybos budu idiegima, dideli imluma
  naujovems, nusistovejusiu apribojimu ir
  stereotipu iveikima.
• Todel verslininkyste - greta kapitalo, darbo ir
  gamtiniu ištekliu - sudaro ketvirtaji,
• nors ir
  neapciuopiama,
• 
  gamybos sekmes ir šalies konkurencingumo
  faktoriu.

7
Vilnijos verslo inkubatorius

• Atsiperkamumas
• Metines inkubavimo, konsultavimo ir mokymu
  programos Projekto vykdymui 2005 metais VVI
  gautas 110 000 litu dalinis finansavimas.
• 2005 metais Inkubuojamose imonese isteigtos 45
  naujos darbo vietos.
• 1 darbo vietos steigimas Lietuvoje ivertinamas
  vidutiniškai 14.000 litu.
• Vilnijos verslo inkubatoriaus atsiperkamuma
  iliustruoja sekantys skaiciai
• ivertinant 1 darbo vietos steigima minimalia suma
  4000 litu, atsipirkimas sudaro 180 000 litu
  (45 darbo vietos x 4000 litu).
• inkubuojamos imones per 2005 metus mokesciu forma
  sumokejo 356.237 litu.
• investicijoms i verslo pletra skyre 476.661 litu
  (ne visu inkubuojamu imoniu).
• Bendra suma 1.012.890 litu.

8
Vilnijos verslo inkubatorius

• Kaip verslo inkubatoriuje sukuriama pridetine
  verte
• Materialioji
• 1. Gerai irengti biurai lengvatine kaina ženkli
  materialine nauda.
• 2. Baldu, kompiuteriu nuoma sutaupomos imoniu
  lešos, kurios panaudojamos verslo vystymui.
• 3. Inkubatoriaus Biuro technika ir paslaugos
• faksu išsiuntimas, interneto paslaugos žema
  kaina, speciali verslo literatura ir laikrašciai.
  
• Kompiuterines specialios programos, bukletu ir
  skrajuciu gamyba, vertejavimas.
• Automatine telefonu stotis, peradresuojanti
  skambucius, igalina neprarasti klientu.

Visos šios galimybes inkubuojamoms imonems
pirmaisiais metais leidžia sutaupyti ne mažiau
kaip 4000 6000 litu.
9
Vilnijos verslo inkubatorius
Kaip verslo inkubatoriuje sukuriama pridetine
verte Žinios nematerialiu budu perteikiama
pridetoji verte 1. Konsultavimas ir mokymai. 2.
Proto šturmo seminarai, skirti konkreciu
problemu sprendimui. 3. Esanciu inkubuojamu ir
išsivysciusiu inkubatoriuje imoniu patirties
isisavinimas. 4. Kryptinga inovaciju sklaida,
susitikimai su išradejais. 5. Inkubatoriaus
parama derybose su bankais. 6. Inkubatoriaus
organizuojama studentu praktika imonese. 7.
Inkubatoriaus parama komunikuojant su užsienio
partneriais. 8. Perteikiama verslo informacija,
gaunama iš ivairiu šaltiniu.
10
Vilnijos verslo inkubatorius
Kaip verslo inkubatoriuje sukuriama pridetine
verte

• Sinergija 24 imones susiformavo i verslo
  bendruomene.
• imoniu tarpusavio bendradarbiavimas,
  pasikeitimas patirtimi.
• kooperacija, bendrai vykdomi projektai ir
  užsakymai.
• imones viena kita reklamuoja savo klientu tarpe.

11
Paramos verslui Tinklas

• Tinklo galimybes Lietuvos verslo inovatyvumo ir
  konkurencingumo didinime

12
Inovaciju ir Technologiju diegimo galimybes

• Inovacines veiklos šaltiniai ir aplikacine
  strategija
• JAV išradybinei ir inovacinei veiklai išleido 300
  milijardu doleriu.
• Inovacineje veikloje dalyvauja apie 700
  nacionaliniu laboratoriju ir apie milijonas
  žmoniu.
• Dideli atlyginimai ir premijos, platus
  nacionalinio lygio konkursu išradybos ir
  inovacines veiklos srityje, valstybiniai ir
  ivairiausiu fondu apdovanojimai sukuria palankia
  kurybine atmosfera.

13
Inovaciju ir Technologiju diegimo galimybes

• Japonija modernizavimui pasirinko tautos
  mentaliteta ir igudžius atitinkancias pramones
  sritis.
• Isigijusi tik už 3 milijardus USD patentu ir
  "know - how" ji per SVV išvyste produktus, juos
  miniatiurizavo iki "ryžio grudo", o veliau eme
  tiražuoti pigios darbo jegos šalyse.
• Per ta laika šalis išsiugde reikiamos
  kvalifikacijos mokslinius kadrus ir dabar jau
  pati kuria intelektualius produktus.
• Rezultatas? JAV prekybos su Japonija deficitas
  2001 metais persirito per 200 milijardu doleriu.

14
Inovaciju ir Technologiju diegimo galimybes
Siekiant stabilaus ekonominio augimo valstybe
turi elgtis kaip verslininkas - arba pati kurti
naujas darbo vietas, arba sukurti verslui
palankia aplinka.

• Inovacine veikla - tai seka veiksmu, kuriais
  siekiama sukurti, isisavinti ir paskleisti naujas
  medžiagu, gaminiu, technologiju, paslaugu,
  gamybos organizavimo ir valdymo metodu rušis.
• Didžiausia inovacines politikos vykdymo kliutis
  yra nuosavu lešu, valstybes paramos ir
  investiciju, skirtu techniniam perginklavimui,
  nauju gaminiu ir technologiju isigijimui, stoka
  ir nepriimtinos kreditavimo salygos.

15
Kaip matuoti Konkurencinguma?
Konkurencingumo Pozicijos Vertinimo Indikatoriai

• BVP - bendras vidaus produktas (GDP) pro capita
• Produktyvumas ir Kaštu lygiai
• BVP augimas, Infliacija, Nedarbo lygis ir
  Perkamoji galia
• Tarptautinis Konkurencingumas (mokslas ir
  tiriamieji darbai, išsilavinimo lygis, importo
  skvarba ir
• importo/eksporto saldo)
• Valiutos stabilumas ir aukso rezervai

16
Augimo ir konkurencingumo rezervai
1

• Inovacijos suteikia 70 sekmes versle
• Nauju ideju paieška
• Tiriamieji darbai
• Efektyvus technologiju (ne tik moderniausiu)
  panaudojimas
• Mokytis iš konkurentu, imlumas klientams

17
Augimo ir konkurencingumo rezervai
2

• Nauji vadybos metodai
• Nauji gamybos metodai
• Darbuotoju mokymas
• Kokybes vadyba
• Platus Marketingo taikymas
• Bendradarbiavimas su kitomis imonemis ir
  Out-sourcing

18
GDP per capita in 2004 in PPS, EU25 100 EU
Member State, Candidate and EFTA countries5
Luxembourg 223 Slovenia 78
Ireland 139 Portugal 73
Denmark 122 Malta 72
Austria 122 Czech Republic 72
Netherlands 120 Hungary 61
United Kingdom 119 Slovakia 52
Belgium 119 Estonia 50
Sweden 116 Lithuania 48
Finland 115 Poland 47
France 111 Latvia 43
Germany 109 Croatia 46
Euro-zone 107 Romania 32
Italy 105 Bulgaria 30
EU25 100 Turkey 29
Spain 98 Norway 153
Greece 82 Switzerland 130
Cyprus 82 Iceland 116
PPS Purchasing Power Standard
19
Mokesciai, 2005 m. (Sourse European
Commission)
Valstybe Imones pelno Darbuotojo pelno Nekilnojamojo turto Darbdavio mokami socialiniai Darbuotojo mokami socialiniai PVM
Prancuzija 35,4 59 1,8 45 15 19,6
Švedija 28 56 1,8 32,5 7 25
Italija 37,3 43 0,7 35 10 20
Lenkija 19 50 - 20 27 22
Ispanija 35 45 2,5 30,6 6,4 16
Olandija 31,5 52 - 17,6 7,1 19
Cekija 26 32 - 35 12,5 19
Vengrija 16 38 0,9 33,5 12,5 25
Vokietija 33 42 - 13 13 16
JK 30 40 - 12,8 11 17,5
Airija 12,5 12 - 10,8 4 21
Lietuva 2006 15 27 1 31 3 18
20
(No Transcript)
21
NAMU UKIO IŠLAIDOS
NAMU UKIO IŠLAIDOS ES ŠALYSE 2004 MATAIS (PROC.) NAMU UKIO IŠLAIDOS ES ŠALYSE 2004 MATAIS (PROC.) NAMU UKIO IŠLAIDOS ES ŠALYSE 2004 MATAIS (PROC.) NAMU UKIO IŠLAIDOS ES ŠALYSE 2004 MATAIS (PROC.) NAMU UKIO IŠLAIDOS ES ŠALYSE 2004 MATAIS (PROC.) NAMU UKIO IŠLAIDOS ES ŠALYSE 2004 MATAIS (PROC.)
Komunaliniai mokesciai, busto nuoma Transportas Maistas ir nealkoholiniai gerimai Poilsis ir kultura Drabužiai ir avalyne
Belgija 22,9 14,6 13,6 9,2 5,3
Cekija 21,8 10,7 17,2 11,8 5
Danija 27,3 12,5 11,4 10,6 5
Vokietija 23,8 13,8 11,7 9,4 5,4
Estija 21,9 11,6 20,5 6,6 5,9
Graikija 15,4 8,5 15 6 10,1
Ispanija 16 12 14,2 9,3 5,5
Prancuzija 24,10 14,7 14,4 9 4,5
Airija 20,7 10,6 9,3 7,3 4,8
Italija 20,5 12,1 14,5 7,4 8,9
Kipras 12,2 14,5 16,4 8,2 6,4
Latvija 21,3 10,7 21,1 8,4 5,8
Lietuva 15,8 16,6 31,8 7,8 7,4
Liuksemburgas 21 18,5 9,7 8,1 3,9
Vengrija 19,4 15,6 17,7 7,9 4
Malta 8,6 13,5 17,3 11,1 6,2
Olandija 21,6 11,4 11 10,3 5,4
Austrija 18,9 12,7 10,6 11,7 6,7
Lenkija 24,8 10,5 19,4 7,2 4,4
Portugalija 13,5 13,7 17 6,6 7,9
Slovenija 19,3 15 15,8 9,9 6,2
Slovakija 27,5 9,2 19,7 8,4 3,4
Suomija 25,4 12,7 12,5 11,2 4,8
Švedija 28,6 12,9 13,3 11,9 5,2
Jungtine Karalyste 18,7 15 8,9 12,7 6,1
ES 21,4 13,4 12,7 9,6 6
22
MOKESCIAI
MOKESCIU NAŠTA LIETUVOJE IR KITOSE VALSTYBESE
Darbuotoju ir darbdaviu išlaidos pajamu bei
socialinio draudimo mokesciams (proc. nuo visos
darbo vietos kainos)
Valstybei atitenkanti dalis, kai šeimoje,
auginancioje du vaikus, dirba vienas žmogus,
gaunantis vidutini atlyginima.
Valstybei atitenkanti dalis, kai darbuotojas
nesusituokes, neturi vaiku, o jo alga siekia du
trecdalius šalies vidurkio
Valstybei atitenkanti dalis, kai darbuotojas
nesusituokes, neturi vaiku ir gauna vidutini
atlyginima
Valstybe
Belgija Vokietija Vengrija Prancuzija Švedija Aus
trija Lietuva Lietuva Italija Suomija Cekija Le
nkija Danija Ispanija Graikija Olandija Slovakija
Norvegija Portugalija Liuksemburgas Šveicarija JAV
Airija Pietu Koreja
23
KONKURENCIJA
VALSTYBIU KONKURENCINGUMAS vieta pasaulyje
VERSLO KONKURENCINGUMAS vieta pasaulyje
Metai Lietuva Estija Latvija
2001 m. 43 29 47
2002 m. 36 26 44
2003 m. 40 22 37
2004 m. 36 20 44
2005 m. 43 20 44
Metai Lietuva Estija Latvija
2001 m. 50 28 41
2002 m. 40 30 45
2003 m. 40 28 29
2004 m. 36 27 49
2005 m. 41 26 48
Kodel Estija?
24

• EK EKSPERTU IŠVADOS
• Lietuvos inovaciju politika yra rudimentineje
  stadijoje. Apsiribota parama tyrimu sistemai ir
  inovaciju centrams.
• Inovaciju politikos branduoli sudaro tarpines
  institucijos, kuriu skaicius (inovaciju centrai,
  parkai) santykinai yra didelis.
• Silpni ryšiai tarp inovaciju sistemos sudetiniu
  daliu, kas rodo, kad sistema kaipo tokia,
  nefunkcionuoja ir ji susideda kol kas iš atskiru
  fragmentu.
• Normatyvine veikla yra sudetingesne, negu
  naudojami politikos mechanizmai, kas rodo ryšio
  silpnuma tarp politikos ir tu kam ta politika
  skirta (implementation gap).
• Žiniu visuomenes Taryba 2004.12.30

25
Lietuvos pramones struktura
Statistics on Innovation in Europe,
Eurostat/Enterprise DG, 2000
Lietuvos pramones konkurencingumas, Ukio
ministerija
26
(No Transcript)
27
(No Transcript)
28
(No Transcript)
29
Bendrasis vidaus produktas, sukurtas šalyje bei
SVV imonese 20012004 m., mln. Lt
Duomenu šaltinis Statistikos departamentas prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybes
30
Bendrojo vidaus produkto dalis, sukurta mažose ir
vidutinese imonese 20012004 m.,
31
(No Transcript)
32
Veikianciu MVI struktura pagal ekonomines veiklos
rušis 20032005 m.
33
Imoniu grynasis pelningumas grupese pagal
darbuotoju skaiciu 2004 m.,
Grynojo pelningumo rodiklis apskaiciuojamas kaip
grynojo pelno ir pardavimu santykis
34
(No Transcript)
35
(No Transcript)
36

• 2006 m. spalio 27 lapkricio 30 d. (viso
  apklausta 1016 respondentu) i klausima, kokios
  paslaugos yra reikalingiausios pradedant versla,
  verslininkai dažniausiai minejo
• konsultacijas (imones steigimo, mokesciu,
  buhalt.apskaitos, darbo teises ir kt. ) 67,
• verslo informacija (internete, leidiniuose,
  lankstinukuose ir t.t.) 56,7,
• imones iregistravimo dokumentu parengima 52.
• verslo plano parengimas 43,
• mokymai 38,5,
• patalpu nuoma 30,5,
• tarpininkavimo paslaugos gaunant finansavima
  30,1,
• vidaus darbo taisykliu, pareigybiniu instrukciju
  parengimas 23,
• rinkos tyrimai 21,1,