Daiktines teises bendrieji klausimai

1
Daiktines teises bendrieji klausimai

• Daiktines teises samprata.
• Daiktines teises vieta civilines teises
  sistemoje.
• Daiktai ir daiktines teises kaip daiktiniu teisiu
  objektai.
• Daiktiniu teisiu klasifikacija.
• Atskiru daiktiniu teisiu rušiu apibudinimas.

2
Daiktines teises samprata
3
Objektyvioji daiktine teise
Objektyvioji daiktine teise - civilines teises
normos, sudarancios civilines teises sistemos
dali, kuri salygoja ir LR civilinio kodekso
struktura. Romenu teise skyre daiktinius
(actiones in rem) ir asmeninius ieškinius
(actiones in personem). Remiantis tuo padalijimu,
subjektines teises buvo pradetos klasifikuoti i
daiktines ir asmenines (prievolines). (Žr. I.
Nekrošius, V. Nekrošius, S. Velyvis. Romenu
teise. V., 1996 m. 116 p.) Šis skirstymas sudare
kontinentines civilines teises doktrinos esme ir
Europos valstybiu civilines teises sistemos
pagrinda.
4
Daikto ir objekto samprata
Daiktai (objektai) priešpastatomi asmenims
(subjektams). Viskas kas nera subjektas yra
objektas. Daiktiniu teisiu objektas - daiktas, o
prievoliniu - kitu asmenu (subjektu) veiksmais
(neveikimu) teikiama nauda .
Objektas (lot., objektus - daiktas, reiškinys) -
reiškinys, paverstas žmogaus praktines ir
pažintines veiklos dalyku. Išvada daiktas yra
vienas iš civiliniu teisu objektu
5
Daiktu samprata Romos teiseje
Romenu teisininkai nesuformulavo bendrosios
daiktu savokos (Žr. I. Nekrošius, V. Nekrošius,
S. Velyvis. Romenu teise. V., 1996 m. 108
p.) Romenai reiškesi labiau kaip puikus
kazuistikos meistrai, nei formuluodami bendrasias
savokas. Be to, definicijas civilineje teiseje
jie laike nereikalingomis, nes .nedaug yra
tokiu dalyku, kuriu negalima butu paneigti.
(Žr.?.?. ?????????. ????????????? ? ???????????
?????. ?. ????. 2000. 123 p.) Apie ju požiuri
i daiktus, kaip daiktines teises objektus,
galima spresti tik pagal ju teises šaltinuose
minimus daiktu pavadinimus ir ju klasifikacijas.
Taciau visiškai aišku, kad greta materialiuju
daiktu (res corporales) romenu daiktu
koncepcijoje negincijama vieta turejo ir
nekuniškieji daiktai (res incorporales). Nors
res incorporales nebuvo materialaus pasaulio
(gamtos) dalis, tai romenams nebuvo reikšminga.
Jiems buvo svarbu surasti buda, kaip neiprastam
reiškiniui suteikti iprasta teisine forma. Ir
jeigu toks budas buvo surastas, tai ir problema
buvo laikoma išspresta, nepriklausomai nuo to ar
toks sprendimo budas atitinka tradicini ir visu
pripažinta požiuri. (Žr.? ? ????? ?? ?????.
?????? ???????? ???????????? ?????. 1974., c. 63,)
6
Daiktas ir objektas civilines teises
doktrinoje Materialus (res corporales) ir
nematerialus daiktai (res incorporales) Romos
teiseje. Teisineje literaturoje teigiama, kad I
klausima kas yra daiktas atsako ne fizikos
mokslas, bet apyvarta. ????????? ?.?.
????????????? ? ??????????? ?????.- ??????,
2000.11, p.428. Toks požiuris sutapatina daikta
ir objekta. Lietuvos civilineje teiseje daikto
ir objekto santykis yra kitoks. Žr. LR CK 4.1
straipsnis. Daiktu savoka. Daiktais laikomi iš
gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti
materialaus pasaulio dalykai. Šiuo atveju
pasitvirtina hipoteze, kad daiktas tik vienas iš
objektu
7

• Daiktines teises civiliniu subjektiniu teisiu
  sistemoje
• Civilines subjektines teises
• daiktine teise
• reikalavimo teise

8
Subjektine daiktine teise
Subjektine daiktine teise - daiktinio civilinio
teisinio santykio elementas. Subjektine daiktine
teise tai absoliuti teise, pasireiškianti
teises turetojo galimybe igyvendinti valdymo,
naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias
iš šiu teisiu. (4.20 str.) Absoliutus - (lot.
absolutus) besalyginis, neribotas,
nepriklausomas, nesantykinis. Taciau pats
absoliutumus yra santykinis, nes subjektines
teises turetojas savo teise gali igyvendinti tik
nepažeisdamas imperatyviu civilines teises normu,
kitu savininku teisiu ir interesu.
9

• Daiktinems teisems budinga
• Absoliutus pobudis
• ryšys su daiktu (sekimo teise)
• pranašumas prieš prievoliu teises
• daiktines teises turini nustato istatymas
• daiktiniu teisiu yra tik tiek, kiek numatyta
  istatyme

10
Teisiu skirstyma i daiktines ir prievolines
Hegelis laike nesusipratimu, nes nera santykiu su
daiktais. Nors ši išvada ir grindžiama
itikinamais argumentais, taciau teisinio
reglamentavimo tradicija, pagrista daiktiniu ir
prievoliniu teisiu derinimu kontinentineje
teiseje yra tiek stipri, kad daiktines teises
atsisakymas sukeltu chaosa ir sugriautu visa
kontinentine privatine teise.
11
Šiuolaikineje teises doktrinoje ir praktikoje
pastebima daiktines ir prievoliu teises
integracija, kuri pasireiškia tuo, kad daiktines
teises instituto normos pritaikomos prievolinems
teisems, kaip teisiu objektams, suteikiant joms
daikto statusa.
12
6.305 straipsnis. Pirkimopardavimo sutarties
samprata 1. Pirkimopardavimo sutartimi viena
šalis (pardavejas) isipareigoja perduoti daikta
(preke) kitai šaliai (pirkejui) nuosavybes ar
patikejimo teise, o pirkejas isipareigoja priimti
daikta (preke) ir sumoketi už ji nustatyta pinigu
suma (kaina). 4. Šio skyriaus normos
taikomos turtiniu teisiu pirkimui pardavimui
tiek, kiek tai neprieštarauja šiu teisiu
prigimciai ir esmei.
Tokia istatymu leidejo nuostata liudija apie
daiktines ir prievoliu teises susiliejimo
tendencija bei bendrosios teises integravimosi i
kontinentine civiline teise požymius.
13
Daiktines teises vieta civilines teises sistemoje
14
Civilines teises sistema ir civilinio kodekso
struktura Visos normos ir institutai pagal
atskirus kriterijus skirstomos i bendraja ir
specialiaja dalis daiktine ir prievoliu
teise Civilinio kodekso struktura knygos knygu
dalys daliu skyriai skyriu skirsniai
15
Visos civilines teises normos skirstomos i
daiktine ir prievoliu teise. Absoliutus
santykiai ir prievoles
16
Daiktine teise sudaro teises normos, kurios
nustato galimybe paciam teises subjektui
igyvendinti savo teises i daikta (turta)
nepriklausomai nuo kitu asmenu kokiu nors veiksmu.
17
Prievoliu teise sudaro teises normos, kurios
nustato teises turetojo galimybe igyvendinti savo
teise, reikalaujant iš kitu asmenu atlikti tam
tikrus veiksmus jo naudai (ar nuo ju susilaikyti).
18
Daiktai ir daiktines teises kaip civiliniu teisiu
objektai
19
CIVILINIU TEISIU OBJEKTU RUŠYS
Daiktai ir turtas, kuriu . gali buti civiliniu
teisiu objektai... (Civ.kod 1.97 str. 2d.)
Civiliniu teisiu objektai yra daiktai pinigai vert
ybiniai popieriai intelektines veiklos
rezultatai, kitas turtas bei turtines
teises informacija veiksmai ir veiksmu
rezultatai taip pat kitos turtines ir neturtines
vertybes.
20

• Daiktiniu teisiu objektai
• Daiktai (res corporales)
• Subjektines teises (res incorporales)

4.1 straipsnis. Daiktu savokas Daiktais laikomi
iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese
sukurti materialaus pasaulio dalykai. 4.21
straipsnis. Daiktiniu teisiu teisinis
režimas Daiktinems teisems i nekilnojamuosius
daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams
nustatytas teisinis režimas, o daiktinems teisems
i kilnojamuosius daiktus kilnojamiesiems
daiktams nustatytas teisinis režimas, jeigu
istatymai nenustato kitaip. 4.38 straipsnis.
Nuosavybes teises objektas Nuosavybes teises
objektu gali buti daiktai ir kitas turtas.
21
Daiktu klasifikacija ir jos reikšme
22
Daiktai
Nekilnojami daiktai (turtas)
Kilnojami daiktai (turtas)

• Nekilnojamieji daiktai yra žeme ir kiti daiktai,
  kurie susije su žeme ir kuriu negalima perkelti
  iš vienos vietos i kita nepakeitus ju paskirties
  bei iš esmes nesumažinus ju vertes (pastatai,
  irenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal
  paskirti ir prigimti yra nekilnojamieji).
• Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami
  istatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems
  nustatyta privaloma teisine registracija.
• Istatymai gali pripažinti nekilnojamaisiais
  daiktais ir kita turta.
• Pvz., 1.110 str. Imones ir turtiniai kompleksai
• Imone yra laikoma nekilnojamuoju daiktu.

23
LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO
KADASTRO ISTATYMAS 2000 m. birželio 27 d. Nr.
VIII-1764Vilnius 1 straipsnis. Istatymo
paskirtis Šis Istatymas reglamentuoja
nekilnojamuju daiktu, registruojamu Nekilnojamojo
turto registre, kadastro duomenu nustatyma, ju
irašyma i nekilnojamojo turto kadastra,
nekilnojamojo turto kadastro statusa, šio
kadastro steigima, tvarkyma, reorganizavima ir
likvidavima.
24
LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO
KADASTRO ISTATYMAS 2 straipsnis. Pagrindines
šio Istatymo savokos 1. Nekilnojamojo turto
kadastras susistemintas ir metodiškai
sutvarkytas nekilnojamuju daiktu grafiniu ir
atributiniu duomenu rinkinys (valstybineje
koordinaciu sistemoje), saugomas kompiuteriu
laikmenose. Juo galima individualiai naudotis
elektroniniu ar kitu budu. 2. Nekilnojamojo
daikto kadastro duomenys duomenys,
apibudinantys nekilnojamojo daikto dislokacija,
žemes gamtines ir ukines savybes, statiniu
geometrinius parametrus bei nekilnojamuju daiktu
naudojimo salygas.
25
5 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro
objektai 1. Nekilnojamojo turto kadastro
objektais laikomi nekilnojamieji daiktai 1)
žemes sklypas 2) statinys (taip pat nebaigtas
statyti), išskyrus laikina statini ar nesudetinga
statini, kuriam nereikia statybos leidimo 3)
patalpa, šio Istatymo 7 straipsnio 1 dalyje
nustatytais budais suformuota kaip atskiras
nekilnojamasis daiktas. 2. Atskirais
nekilnojamojo turto kadastro objektais negali
buti 1) patalpos (bendrojo naudojimo patalpos,
kambariai butuose ir pan.), kuriu negalima
suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius
daiktus 2) statiniu ar patalpu, suformuotu kaip
atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai,
kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui
tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo
savybes nuolat susije su pagrindiniu daiktu 3)
žemes dangos, sankasos, iškasos, pylimai,
geležinkelio pabegiai ir begiai, riboženkliai,
melioracijos ir kiti irenginiai, kuriu funkcijos
yra tiesiogiai susijusios su žemes sklypu ar
statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu.
26
LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO REGISTRO
ISTATYMAS Vilnius Nauja istatymo redakcija nuo
2001 m. liepos 1 d. Nr. IX-391, 2001-06-21,
Žin., 2001, Nr. 55-1948 (2001-06-27) 1
straipsnis. Istatymo paskirtis Šis istatymas
reglamentuoja žemes, statiniu ir kitu
nekilnojamuju daiktu (toliau nekilnojamieji
daiktai), daiktiniu teisiu i nekilnojamuosius
daiktus, šiu teisiu suvaržymu, istatymu nustatytu
juridiniu faktu registravima nekilnojamojo turto
registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo
turto registro (toliau nekilnojamojo turto
registras) statusa, šio registro steigima,
tvarkyma, reorganizavima ir likvidavima,
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises,
pareigas bei atsakomybe.
27
Kadastro ir registro saveika 9 straipsnis.
Nekilnojamojo turto registre registruojami
nekilnojamieji daiktai 2. Nekilnojamojo daikto
iregistravimu nekilnojamojo turto registre yra
laikomas Nekilnojamojo turto kadastro istatymo
nustatyta tvarka to daikto duomenu irašymas i
nekilnojamojo turto kadastra. Registruojant
nekilnojamaji daikta i nekilnojamojo turto
registra, padaromas nekilnojamojo daikto registro
irašas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys
kaupiami nekilnojamojo turto registro duomenu
banke.
28
4.12 straipsnis. Pagrindiniai daiktai Pagrindinia
is daiktais laikomi daiktai, galintys buti
savarankiškais teisiniu santykiu
objektais.   Registras
29

• 4.13 straipsnis. Antraeiliai daiktai
• Antraeiliais daiktais laikomi
• tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys
• arba pagrindiniams daiktams priklausantys
• arba kitaip su jais susije daiktai.
• 2. Antraeiliai daiktai skirstomi i
• esmines pagrindinio daikto dalis,
• iš pagrindinio daikto gaunamus vaisius,
  produkcija ir pajamas,
• pagrindinio daikto priklausinius.

30
4.19 straipsnis. Priklausiniai 1. Priklausiniais
laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui
tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal
savo savybes yra nuolat susije su pagrindiniu
daiktu. 2. Dvieju ar daugiau daiktu sujungimas
nedaro ne vieno iš tokiu daiktu kito
priklausiniu, jeigu nera požymiu, nurodytu šio
straipsnio 1 dalyje.
31
4.4 straipsnis. Individualiais ir rušies
požymiais apibudinti daiktai 1. Individualiais
požymiais apibudintais laikomi daiktai, kurie
vienu ar kitu budu atskiriami nuo kitu vienarušiu
daiktu. 2. Rušies požymiais apibudintais laikomi
daiktai, kurie turi bendrus visai tai daiktu
rušiai požymius.
32
4.3 straipsnis. Pakeiciamieji ir nepakeiciamieji
daiktai 1. Pakeiciamaisiais daiktais laikomi
rušies požymiais apibudinti ir individualiu
požymiu neturintys daiktai. 2. Nepakeiciamaisiais
daiktais laikomi individualiais požymiais
apibudinti daiktai.
33
4.5 straipsnis. Suvartojamieji ir
nesunaudojamieji daiktai 1. Suvartojamaisiais
daiktais laikomi daiktai, kurie, panaudoti pagal
paskirti, iš karto sunaikinami, prarandami arba
iš esmes pasikeicia. 2. Nesunaudojamaisiais
daiktais laikomi daiktai, kurie, naudojami pagal
paskirti, ilga laika iš esmes nepakeicia savo
vertes ir paskirties.
34
4.6 straipsnis. Dalieji ir nedalieji daiktai 1.
Daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuriu,
fiziškai juos padalijus, nepasikeicia tiksline
paskirtis ir kiekviena dalis gali buti kaip
savarankiškas daiktas. 2. Nedaliaisiais daiktais
laikomi daiktai, kuriu, fiziškai juos padalijus,
pasikeicia tiksline paskirtis, ir dalieji pagal
prigimti daiktai, kuriuos nedaliaisiais
pripažista istatymai. 3. Dalieji pagal prigimti
daiktai šaliu susitarimu gali buti laikomi
nedaliaisiais daiktais.
35
4.7 straipsnis. Išimti iš apyvartos, ribotai
esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos
daiktai 1. Kiekvienas asmuo nuosavybes teise gali
tureti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai
neišimti iš apyvartos arba nera ribotai esantys
apyvartoje. 2. Išimti iš apyvartos yra tik
išimtine valstybes nuosavybe esantys daiktai. 3.
Ribotai esantys apyvartoje daiktai yra tam tikras
savybes turintys daiktai, kuriu apyvarta ribojama
saugumo, sveikatos apsaugos ar kitu visuomenes
poreikiu.
36
4.11 straipsnis. Daiktu skirstymas pagal verte 1.
Daiktai pagal verte skirstomi i iprastine verte
turincius daiktus, i ypatinga verte turincius
daiktus ir i asmeniniais tikslais pagrista verte
turincius daiktus. 2. Iprastine daikto verte
priklauso nuo naudos, kuria paprastai galima
gauti iš daikto. 3. Ypatingoji daikto verte
priklauso nuo naudos, kuria asmuo gauna pats
valdydamas daikta, juo naudodamasis ar
disponuodamas. 4. Asmeniniais tikslais pagrista
daikto verte priklauso nuo savybiu, kurias asmuo
priskiria daiktui del savo išskirtiniu ryšiu su
tuo daiktu, nepaisydamas naudos, kuria paprastai
galima gauti iš to daikto.
37
Pinigai
Pinigai siauraja ir placiaja prasme
Pinigai tai Lietuvos banko išleidžiami
banknotai monetos lešos saskaitose kitu
valstybiu išleidžiami banko bilietai, valstybes
iždo bilietai, monetos ir lešos saskaitose,
esantys teiseta atsiskaitymo priemone.
(Civ.kod.1.100 str.)
6.913 str. Banko saskaitos sutartimi bankas
isipareigoja priimti ir iskaityti pinigus i
kliento (saskaitos savininko) atidaryta
saskaita. Bankas gali disponuoti kliento
saskaitoje esanciomis lešomis su salyga, jeigu
užtikrina kliento teise netrukdomai disponuoti
tomis lešomis.
Pinigai ir lešos
Grynieji pinigai ir negrynieji pinigai
38
Vertybiniai popieriai
Vertybinis popierius, kaip civiliniu teisiu
objektas, tai dokumentas, patvirtinantis ji
išleidusio asmens (emitento) isipareigojimus šio
dokumento turetojui.
Vertybinis popierius gali patvirtinti
teise gauti iš emitento palukanu, dividendu,
dali likviduojamos imones turto ar emitentui
paskolintu lešu (akciju, obligaciju ir
kt.), atlygintinai ar neatlygintinai isigyti ar
perleisti kitus vertybinius popierius (pasirašymo
teises, busimuosius sandorius, opcionus,
konvertuojamas obligacijas ir kt.), teise gauti
tam tikras pajamas ar pareiga sumoketi,
pasikeitus vertybiniu popieriu rinkos kainoms
(indeksui ir kt.).
Vertybiniu popieriumi taip pat laikomas
dokumentas, kuriuo tiesiogiai pavedama bankui
išmoketi tam tikra pinigu suma (cekiai) ar kuris
patvirtina pareiga sumoketi tam tikra pinigu suma
šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekseliai)
arba kuris irodo nuosavybes teise i prekes
(prekiniai vertybiniai popieriai), taip pat
dokumentas, patvirtinantis teise ar pareiga
isigyti ar perleisti prekinius vertybinius
popierius (išvestinis prekinis vertybinis
popierius).
Teises, atsirandancios iš vertybiniu popieriu
(taip pat ir iš kitu apyvartos dokumentu)
teisineje literaturoje ir kai kuriose istatymuose
vadinamos finansiniu turtu
39
Vertybiniu popieriu atribojimas nuo civilines
apyvartos dokumentu
Civilines apyvartos dokumentai sutartys,
pakvitavimai, atsiskaitymu procesa aptarnaujantys
dokumentai, garantijos ir t.t. patvirtina
civiliniu teisiniu santykiu egzistavima, tam
tikru teisiu ir pareigu turejima, ju pasikeitima
ar pasibaigima.
Teises atsirandancios iš paprastu prievoliniu
santykiu gali buti perleidžiamos tik pagal
prievoles subjektu keitimo taisykles (cessio lot.
reikalavimo teisiu perledimas)
Vertybiniai popieriai patys savaime yra civilines
apyvartos objektai. Jie tarsi daiktai perkami ir
parduodami ar kitaip perleidžiami tuo budu
perduodant ir teises, kylancias iš to vertybinio
popieriaus.
Vertybiniai popieriai perleidžiami pagal
istatymus, nusistovejusia praktika ar paprocius
laisvai be jokiu apribojimu. Vertybiniai
popieriai perleidžiami perdavimu, nors tai ir
reiketu pažymeti indosamentu.
40

• Subjektiniu daiktiniu teisiu klasifikacija
• Klasifikavimo kriterijai
• Funkcijos
• Atsiradimo pagrindai ir turinys

41
Subjektiniu daiktiniu teisiu klasifikacija pagal
ju funkcijas
42

• Valdymas - daikto valdymas be valdymo teisinio
  titulo itvirtina valdymo teisetumo prezumpcija,
  užtikrina visu daiktiniu teisiu stabiluma
• Nuosavybes teise - užtikrina absoliutu
  viešpatavima daiktui (turtui)
• Patikejimo teise, svetimo turto administravimas
  nuosavybes teises igyvendinimo budas, suteikiant
  daiktines teises paskirtam daikto (turto)
  valdytojui.
• Servitutas, superficies, uzufruktas, emphyteusis
  svetimos žemes (ar kito nekilnojamo turto)
  panaudojimas ir/ar naudos gavimas
• Ikeitimas, sulaikymas, hipoteka nustato daiktu
  panaudojimo prievolems užtikrinti tvarka.

43
Daiktiniu teisiu klasifikacija pagal ju atsiradima

• Daiktines teises iki nuosavybes - valdymas ir
  nuosavybes teise - prigimtines teises.
• Daiktines teises, sukurtos iš nuosavybes teises
  - išvestines teises.

44
Nuosavybes teise ir kitos daiktines teises
Savininkas turi teise perduoti kitam asmeniui
visa nuosavybes teises objekta ar jo dalis, ar
tik konkrecias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas
teises (valdyti, naudoti nuosavybes teises
objekta ir juo disponuoti). (4.37 str.)
Išvestines daiktines teises patikejimo
teise svetimo turto administravimas servitutas sup
erficies uzufruktas emphyteusis ikeitimas sulaiky
mas hipoteka
45
Kai savininkas perleidžia dali savo teisiu
kitiems asmenims (tituliniams valdytojams),
daiktines teises i daikta jiems atsiranda ne
visais, o tik istatymo nustatytais atvejais.
Pvz., trumpalaike nuomos sutartis. Kuo skirsis
ilgalaikes turto nuomos sutarties ir trumpalaikes
turto nuomos sutarties teikiamos galimybes,
nuomininkui ?
46
Valdymas

• Valdymo esme, atribojimas nuo kitu daiktiniu
  teisiu
• Valdymo atsiradimas ir igyvendinimas
• Valdymo apsauga ir gynimas

47

• Valdymo termino daugiaprasmiškumas
• 1. Valdymo teise (civilinio teisinio santykio
  elementas subjektine civiline teise)
• Valdymas - savarankiška daiktine teise
  (nuosavybe, bešeimininkio daikto valdymas
  siekiant igyti nuosavybes teise igyjamaja
  senatimi)
• Išvestine valdymo teise valdymo pagrista
  teisiniu valdymo titulu (pvz., nuoma, panauda ir
  t.t.)
• 2. Valdymo faktas faktinis valdymas (fizinis
  ryšys tarp daikto ir jo valdytojo) sudaro valdymo
  instituto esme
• Valdymo sažiningumo ir teisetumo prezumpcija
  taikoma bet kuriam valdytojui, todel faktinis
  valdymas valdymui ginti specialiu ieškiniu
  ieškiniu del valdymo pažeidimo atstatymo.
• Sažiningas ir teisetas valdymas yra teisinis
  faktas, kurio pagrindu igyjama nuosavybes teise i
  valdoma daikta, todel jis nustatomas CPK tvarka.
• 3. Sažiningas (nesažiningas) daikto igijejas
  asmuo nuosavybes teise i daikta igijes pagal
  sandori, kuris veliau pripažintas negaliojanciu.

48
Istorinis valdymo kontekstas

• Pagal Romos teise - valdymas ne teise, o
  juridinis faktas, kuris gali sukurti teise -
  nuosavybes teise.
• Valdymas tai naturali, neteisine žmogaus
  busena, kai jis turi daikta (daiktus).
• Valdymas turi ryšku daiktini (materialu) pobudi
  t.y. vienas daiktas vienas valdytojas.

49
Valdymas ir nuosavybe

• Nuosavybe skirtingai nuo valdymo yra idealus
  (nematerialus) reiškinys - tai santykis tarp
  žmoniu del daiktu ir kito turto, todel ji negali
  buti apribota nei laike, nei erdveje.
• Tas kas valdo preziumuojamas kaip savininkas.
• Taciau, jei valdytojas nores disponuoti daiktu,
  ši prezumpcija tures buti tikrinama.

50
Valdymas kaip juridinis faktas, pagal kuri
igyjama nuosavybes teise i valdoma daikta
51
Valdymas daiktine teise
Daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine
teise, kuri yra pagrindas nuosavybes teisei pagal
igyjamaja senati igyti, laikomas faktinis daikto
turejimas turint tiksla ji valdyti kaip
sava. (4.22 straipsnis.) Daikto valdymas
nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai
faktinis daikto turetojas daikto valdytoju ar
savininku pripažista kita asmeni. (4.22
straipsnis.) Tokiu atveju valdytojas turi
valdymo teisini titula nuomininko, saugotojo,
administratoriaus, patiketinio ir pan.
52
Bešeimininkis daiktas Bešeimininkiu daiktu
laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba
kurio savininkas nežinomas. Bešeimininkiu daiktu
nelaikomas sažiningai igytas ir teisetai valdomas
daiktas, nors daikto valdytojas igyjamaja
senatimi dar nera igijes nuosavybes teises i
daikta. 4.57 straipsnis. Bešeimininkis daiktas -
daiktas, kuris nera teisetai valdomas.
53
Valdymo (savarankiškos subjektines daiktines
teises) atsiradimas 1. Valdymas gali atsirasti
užvaldant daikta, perduodant ar paveldint valdymo
teise. 2. Valdymas atsiranda fiziškai užvaldant
daikta, kai tik užvaldes daikta asmuo gali
paveikti daikta pagal savo valia. Taip pat
užvaldant daikta turi buti išreikšta asmens valia
tureti ta daikta kaip sava. 3. Užvaldyti daikta
asmuo gali ir nesant tiesioginio ar netiesioginio
fizinio kontakto tarp jo ir daikto. (4.25
straipsnis) Šis ir kiti straipsniai,
reglamentuojantys valdymo atsiradima, taikomi,
kai sprendžiamas klausimas del valdymo, kaip
juridinio fakto, pagal kuri igyjamosios senaties
pagrindu igyjama nuosavybes teise i valdoma
daikta.
54
Kilnojamojo daikto valdymas asmeniui
atsiranda 1) kai pageidaujantysis, kad
atsirastu kilnojamojo daikto valdymas, paima ta
daikta i savo rankas 2) kai pageidaujantysis,
kad atsirastu kilnojamojo daikto valdymas,
pradejo saugoti daikta ar tai daroma jo
nurodymu 3) kai norincio, kad atsirastu daikto
valdymas, asmens nurodymu daiktas perduotas jo
nurodytam asmeniui 4) kai daiktas padedamas i
patalpa, priklausancia asmeniui, pageidaujanciam,
kad atsirastu to daikto valdymas 5) kai
pageidaujanciam, kad atsirastu valdymas, asmeniui
perduoti raktai nuo patalpos, kurioje yra
daiktas 6) kai pageidaujantis, kad atsirastu
valdymas, asmuo atitinkamai pažymejo niekieno
nevaldoma daikta 7) kai gaudomas daiktas
pakliuvo i spastus, tinklus ir pan. 8) atlikus
kitus veiksmus, išreiškiancius asmens valia
užvaldyti daikta. (pvz., praše teismo taikyti
ieškinio senati) (4.28 straipsnis. )
55

• 4.27 straipsnis. Nekilnojamojo daikto valdymo
  atsiradimas
• Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne
  tik fiziškai užvaldžius daikta, bet ir kai
  perduodantis valdyti nekilnojamaji daikta asmuo
  nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nera jokiu
  kliuciu patekti i ta daikta ar kitu panašiu budu
  ji fiziškai užvaldyti.
• 2. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo
  valdymo iregistravimo viešame registre momento.
• 3. Daikto valdymas negali buti registruojamas
  viešame registre, jeigu jame jau yra iregistruota
  nuosavybes teise i ši daikta.

56
Teisetas ir neteisetas daikto valdymas

• Valdymo teisetumo prezumpcija - Daikto valdymas
  laikomas teisetu, kol neirodyta priešingai.
• Teisetu laikomas daikto valdymas, igytas tais
  paciais pagrindais kaip ir nuosavybes teise.
• Neteisetu daikto valdymu laikomas per prievarta,
  slaptai ar kitaip pažeidžiant teises aktus igyto
  daikto valdymas
• (4.23 straipsnis.)

57
Sažiningas ir nesažiningas valdymo atsiradimas
Sažiningumo prezumpcija. (Valdymas laikomas
atsirades sažiningai, kol neirodyta priešingai.
4.26 str) Sažiningu valdymo atsiradimu laikomas
daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti
pradedantis asmuo yra isitikines, kad niekas
neturi daugiau už ji teisiu i daikta, kuri jis
pradeda valdyti. Nesažiningu valdymo atsiradimu
laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daikta
valdantis asmuo žinojo arba privalejo žinoti, kad
jis neturi teises tapti to daikto valdytoju arba
kad kitas asmuo turi daugiau teisiu i jo
užvaldoma daikta. (4.26 straipsnis.)
Valdymo teisetumo ir sažiningumo
nugincijimas Irodinejimo našta
58
Valdymo pažeidimas ir pažeidimo ribos Valdymas
gali buti pažeistas paimant ar bandant paimti
daikta ar jo dali, taip pat teises i ji, arba
trukdant valdyti daikta. Valdymo pažeidimas gali
pasireikšti grasinimais, sukelianciais realu
pavoju valdymui. (4.35 straipsnis.)
Valdymo pažeidimu nelaikomi veiksmai, formaliai
atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus
požymius, jeigu asmuo, kuris nurodytas kaip
valdymo pažeidejas, irodo, kad butent iš jo ir
neteisetai atsirado pareiškejo valdymas. (4.35
straipsnis.)
Asmens, nurodyto kaip valdymo pažeidejas,
irodinejimas, kad pareiškejo valdymas atsirado
neteisetai iš treciojo asmens, nera pagrindas
pripažinti, jog asmuo, kuris nurodytas kaip
valdymo pažeidejas, nepažeide valdymo. (4.35
straipsnis.) Du neiginiai (nera
pagrindas nepažeide)
59
Valdymo teisetumo ir sažiningumo prezumpcijos
taikymo klausimai Valdymo teisetumo ir
sažiningumo klausimai nagrinejami tais atvejais,
kai nagrinejami gincai del valdymo teises pvz.,
vindikacinis ieškinys, arba kai igyjama
nuosavybes teise i valdoma daikta igyjamosios
senaties pagrindu.
60

• 4.34 straipsnis. Valdymo gynimas
• Kiekvienas valdytojas turi teise ginti esama
  valdyma ir atnaujinti atimta valdyma.
• Išvada ne tik 4.22 str. nurodytas

61

• Valdymo gynimo priemones
• Savigyna
• Policijos paslaugos
• Possesorinis ieškinys
• Vindikacinis ieškinys

62

• CK bendrosios normos
• 1.139 straipsnis. Savigyna
• Panaudoti savigyna ginant savo civilines teises
  leidžiama tik šio kodekso numatytais atvejais.
• 2. Savigynos budai ir priemones turi atitikti
  teises pažeidimo pobudi ir kiekvienu konkreciu
  atveju neperžengti savigynos ribu.
• 3. Naudojant savigyna, butina gerbti žmogaus
  teises ir laisves bei laikytis istatymu
  reikalavimu

63
Savigyna tai asmens veiksmai, kuriais jis
teisetai priverstinai igyvendina savo teise, kai
neimanoma laiku gauti kompetentingu valstybes
instituciju pagalbos, o nesiemus savigynos
priemoniu teises igyvendinimas taptu negalimas
arba iš esmes pasunketu. 6.253 straipsnis.
Civilines atsakomybes netaikymas ir atleidimas
nuo civilines atsakomybes
64
Possesorinis ieškinys Possesorinio ieškinio
požymiai nekeliamas reikalavimas del teises i
daikta pripažinimo ar atstatymo keliamas
reikalavimas atstatyti pažeista faktini valdyma
arba užkirsti kelia trukdymams valdyti
daikta. Todel possesorinio ieškinio negalima
tapatinti nei su vindikaciniu, nei su negatoriniu
ieškiniu.
65
Possesorinis ieškinys Nagrinedamas byla del
valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik
paskutini valdymo bei jo pažeidimo fakta,
nesiaiškindamas nei atsakovo teises i daikta, nei
jo geros valios. CPK 422 straipsnis. Bylos
nagrinejimas
66
CPK 422 straipsnis. Bylos nagrinejimas .. 2.
Bylose del daikto valdymo pažeidimo priešieškinio
pareiškimas nera leidžiamas.
67

• Teismo sprendimo, kuriuo patenkinamas
  possesorinis ieškinys, ypatumai
• Siekiant užtikrinti operatyvu valdymo gynima turi
  buti
• apribota tokio sprendimo apskundimo galimybe,
• nustatyta skubi vykdymo tvarka.
• Toks sprendimas negali buti prejudiciniu faktu
  del tolesnio ginco tarp tu paciu asmenu del
  teises i daikta nagrinejimo procese.
• (Teismas, priimdamas sprendima ieškini
  patenkinti, nustato realu termina, per kuri
  atsakovas turi pašalinti daikto valdymo
  pažeidimus. CPK 423 straipsnis.)

68
Igyjamoji senatis

• Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nera daikto
  savininkas, bet yra
• sažiningai igijes daikta
• bei sažiningai, teisetai, atvirai,
  nepertraukiamai ir kaip sava valdes nekilnojamaji
  daikta ne mažiau kaip dešimt metu arba
  kilnojamaji daikta ne mažiau kaip trejus metus,
• kai per visa valdymo laikotarpi daikto savininkas
  turejo teisine galimybe igyvendinti savo teise i
  daikta, bet ne karto nepasinaudojo ja, igyja
  nuosavybes teise i ta daikta. (4.68 str.)

Nuosavybes teises igijimo pagal igyjamaja senati
faktas nustatomas teismo tvarka.
Nuosavybes teise i nekilnojamaji daikta, kai yra
igyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo
vietos valstybes teise. (1.46 str.)
69
Nuosavybes teises esme ir jos turinys
70
Nuosavybes teises esme ir jos turinys
Nuosavybes teise tai teise savo nuožiura,
nepažeidžiant istatymu ir kitu asmenu teisiu ir
interesu, valdyti, naudoti nuosavybes teises
objekta ir juo disponuoti. (4.37 str.)
71
Nuosavybes teises apribojimai ir
suvaržymai 4.39 straipsnis. Nuosavybes teises
apribojimas 1. Nuosavybes teise gali buti
apribota paties savininko valia, istatymu arba
teismo sprendimo. 2. Kilus abejoniu del
nuosavybes teises apribojimo, visais atvejais
laikoma, kad nuosavybes teise neapribota.
(prezumpcija)
72
Nuosavybes teisei budingas elastingumas (nuolat
egzistuoja prielaidos panaikinti bet kokius
teisetus apribojimus, pvz., servitutas,
emphytesys ir pan., bei pašalinti neteisetus
veiksmus ribojancius jos turinio igyvendinima) ir
pastovumas (ji automatiškai nepasibaigia net
senaties atveju).
73
Nuosavybes teises esme išreiškia ne tik savininko
teises, bet ir jo pareigos bei atsakomybe
Pareiga rupintis daikto (turto)
išlaikymu Pvz.,Buto ir kitu patalpu savininkai
(naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo
valdyti, tinkamai prižiureti, remontuoti ar
kitaip tvarkyti. (4.83 str.) Daikto išlaidos
skirstomos i iprastines ir ypatingasias. Iprastine
mis išlaidomis laikomos išlaidos, butinos daikto
saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo
žuties ar aiškaus pablogejimo. Ypatingosiomis
išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek paciam
daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto
pajamoms padidinti. 4.10 straipsnis. Daikto
išlaidos
Savininko atsakomybe Savininko rizika del jo
atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo, taip pat
rizika, susijusi su žala tretiesiems asmens, kuri
gali kilti del daikto. Statiniu savininko
(valdytojo) atsakomybe (6.265 str) 1. Žala,
padaryta del pastatu, statiniu, irenginiu ar
kitokiu konstrukciju, iskaitant kelius,
sugriuvimo ar del kitokiu ju trukumu, privalo
atlyginti šiu objektu savininkas (valdytojas),
jeigu neirodo, kad buvo šio kodekso 6.270
straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybes. 2.
Preziumuojama, kad pastatu, statiniu, irenginiu
ar kitokiu konstrukciju savininkas (valdytojas)
yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip ju
savininkas (valdytojas). Atsako savininkas,
nebent irodytu, kad žala padare didesnio pavojaus
šaltinis (atsakomybes prezumpcija) Atsakomybes
be kaltes rušis.
74
4.66 straipsnis. Netinkamas kulturos vertybiu
laikymas 1. Jeigu asmuo netinkamai laiko jam
nuosavybes teise priklausancius daiktus,
turincius visuomenei didele istorine, menine ar
kitokia verte, tai valstybes institucija, i
kurios uždavinius ieina tokios rušies daiktu
apsauga, ispeja savininka, kad jis nustotu
netinkamai laikyti daiktus. Jeigu savininkas šio
reikalavimo neivykdo, tai pagal atitinkamos
institucijos ieškini teismas gali šiuos daiktus
iš savininko paimti. Paimti daiktai pereina
valstybes nuosavyben. Asmeniui atlyginama paimtu
daiktu verte, kurios dydis nustatomas buvusio
savininko susitarimu su atitinkama institucija, o
esant gincui ji nustato teismas. 2. Kai yra
neatideliotinas reikalas, ieškinys del nurodytu
daiktu paemimo gali buti pareiškiamas be
išankstinio ispejimo.
75
Patikejimo teise
Turto patikejimo teise tai patiketinio teise
patiketojo nustatyta tvarka ir salygomis valdyti,
naudoti perduota turta bei juo disponuoti. Patikej
imo teise nustatoma asmeniniais tikslais,
privaciai ar visuomeninei naudai. (4.106 str.
) Patikejimo teise tvarkoma turta galima dovanoti
tik turto savininko rašytiniu sutikimu, jeigu
istatymai ar sutartis nenustato ko kita (6.471
str.)
6.968 straipsnis. Turto patikejimo teises
ypatumai Istatymai gali nustatyti turto
patikejimo teises ypatumus, kai patiketinis yra
valstybes arba savivaldybes imones, istaigos ar
organizacijos, taip pat kai turto patikejimo
teise atsiranda ne sutarties, o kitais pagrindais.
76
Turto patikejimo teises subjektai Patiketojas Pa
tiketinis Gali buti ir trecias subjektas naudos
gavejas

• Patiketinis
• valstybes ar savivaldybiu imones,
• valstybes ar savivaldybiu istaigos ir
  organizacijos,
• kiti juridiniai asmenys,
• fiziniai asmenys.
• (4.107 str.)

77
Turto patikejimo teises subjektai
6.957 straipsnis. Patikejimo teises steigejas
(patiketojas) Patikejimo teises steigeju
(patiketoju) gali buti turto savininkas arba
kitas istatymo nustatytas tokia teise turintis
asmuo. 6.958 straipsnis. Patiketinis 1.
Patiketiniu gali buti fizinis ar juridinis
asmuo. 2. Istatymas gali nustatyti asmenis, kurie
negali buti patiketiniais. 3. Patiketiniu negali
buti vienintelis naudos gavejas pagal turto
patikejimo sutarti.
78
Patiketinio teisinis statusas
Patiketinis sandorius, susijusius su jam
perduotu patikejimo teise turtu, sudaro savo
vardu, taciau jis privalo nurodyti, kad veikia
turto patikejimo teise. Patikejimo teises faktas
turi buti atskleistas tokia forma, kokia yra
nustatyta sudaromam sandoriui. Jeigu patiketinis
neivykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos
pareigos, tretiesiems asmenims jis atsako savo
turtu.6.955 straipsnis. Kuo skiriasi patikejimo
santykiai nuo atstovavimo?
79
Patiketinio atsakomybe
80
1. Patiketinis, kuris tinkamai nesirupino jam
perduotu turtu ir patiketojo bei naudos gavejo
interesais, turi atlyginti naudos gavejui arba
patiketojui nuostolius, padarytus del turto
praradimo ar sugedimo, ir negautas pajamas. 2.
Patiketinis atleidžiamas nuo nuostoliu
atlyginimo, jeigu irodo, kad jie atsirado del
nenugalimos jegos arba patiketojo ar naudos
gavejo veiksmu. 3. Jeigu patiketinis sudaro
sandori viršydamas jam suteiktus igaliojimus arba
pažeisdamas sutartyje nustatytus apribojimus, tai
pagal toki sandori jis atsako pats. Jeigu
tretieji asmenys nežinojo ir negalejo žinoti apie
igaliojimu viršijima ar apribojimu pažeidima,
atsiranda šio straipsnio 4 dalyje nustatytos
teisines pasekmes. Patiketojas tokiu atveju turi
teise reikalauti iš patiketinio atlyginti
nuostolius. 4. Skolos pagal prievoles,
atsiradusios turta patikejimo teise valdant,
naudojant ar juo disponuojant, apmokamos iš
patiketo turto. Jeigu šio turto nepakanka, tai
išieškoma iš patiketinio turto, o kai neužtenka
ir šio turto, iš patiketojo kito turto. (6.965
str.)
81
Patikejimo teises objektai
1. Patikejimo teises objektais gali buti
nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai,
vertybiniai popieriai ar kitoks turtas. 2.
Valstybes ar savivaldybes turtas, kuri patikejimo
teise valdo, naudoja ar juo disponuoja valstybes
ar savivaldybes imone, istaiga ar organizacija,
negali buti perduotas kitam asmeniui patikejimo
teise, išskyrus atvejus, kai ta imone, istaiga ar
organizacija likviduojama ar reorganizuojama,
taip pat kitus istatymo nustatytus
atvejus. 6.956 straipsnis.
82
Turto perdavimas kitam asmeniui patikejimo teise
nepakeicia turto nuosavybes teises. Perduoto
turto savininku ir toliau lieka
patiketojas. 6.953 straipsnis.
83

• Patikejimo teises atsiradimo pagrindai
• istatymas,
• administracinis aktas,
• sutartis,
• testamentas,
• teismo sprendimas.

Rupintojas gali buti paskirtas tik tuo atveju,
kai yra rašytinis jo sutikimas. Veiksnus asmuo ir
rupintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo
valdyti patikejimo teise sutarti, kurioje
nustatomos rupintojo teises ir pareigos,
susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu,
naudojimu ir disponavimu juo. (3.279 str.)
84
Turto patikejimo sutarties samprata
1. Turto patikejimo sutartimi viena šalis
(patiketojas) perduoda kitai šaliai
(patiketiniui) savo turta patikejimo teise tam
tikram laikui, o kita šalis isipareigoja ta turta
valdyti, naudoti ir juo disponuoti patiketojo ar
jo nurodyto asmens (naudos gavejo)
interesais. 2. Turto perdavimas kitam asmeniui
patikejimo teise nepakeicia turto nuosavybes
teises. Perduoto turto savininku ir toliau lieka
patiketojas. 6.953 straipsnis.
85
6.959 straipsnis. Esmines turto patikejimo
sutarties salygos 1. Turto patikejimo sutartyje
privalo buti nurodyta 1) turtas, perduodamas
patikejimo teise 2) patiketojas, patiketinis, o
jeigu sutartis sudaryta treciojo asmens (naudos
gavejo) naudai, naudos gavejas 3) patiketinio
atlyginimas ir jo mokejimo tvarka, jeigu
atlyginima nustato sutartis 4) sutarties
galiojimo terminas. 2. Turto patikejimo sutartis
negali buti sudaroma ilgesniam kaip dvidešimties
metu terminui. Istatymas gali nustatyti ir
ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo
terminus. 3. Jeigu, pasibaigus sutarties
galiojimo terminui, ne viena šalis nepareiškia
apie jos nutraukima, sutartis pripažistama
pratesta tomis pat salygomis naujam tokiam pat
terminui.
86
Turto patikejimo sutarties forma 1. Turto
patikejimo sutartis turi buti rašytine. 2.
Nekilnojamojo daikto patikejimo sutartis turi
buti notarines formos. Prieš treciuosius asmenis
ji gali buti panaudota tik iregistravus ja
viešame registre istatymu nustatyta tvarka. 3.
Sutarties formos reikalavimu nesilaikymas turto
patikejimo sutarti daro negaliojancia. 6.960
straipsnis.
87
Turto atskyrimas
1. Turtas, perduotas patiketiniui patikejimo
teise, turi buti atskirtas nuo patiketojo ir
patiketinio turto. Patiketinis privalo sudaryti
ir tvarkyti jam perduoto turto apskaita
(balansa), o atsiskaitymams atlikti turi
atidaryti atskira banko saskaita. 2. Išieškoti
pagal patiketojo kreditoriu ieškinius iš turto,
perduoto patikejimo teise, draudžiama, išskyrus
atvejus, kai patiketojui iškeliama bankroto byla
ar jis tampa nemokus. Iškelus patiketojui
bankroto byla ar jam tapus nemokiam, turto
patikejimo teise baigiasi, o turtas turi buti
gražintas patiketojui. 6.961 straipsnis.
88
Turto patikejimo sutarties pabaiga 1. Turto
patikejimo sutartis baigiasi šiais atvejais 1)
kai miršta ar likviduojamas naudos gavejas, jeigu
sutartis nenustato ko kita 2) kai naudos gavejas
atsisako pagal sutarti gaunamos naudos, jeigu
sutartis nenustato ko kita 3) kai patiketinis
miršta, pripažistamas neveiksniu, ribotai
veiksniu ar nežinia kur esanciu ar jis
likviduojamas 4) kai patiketojui iškeliama
bankroto byla 5) kai patiketojas ar patiketinis
atsisako sutarties del to, kad patiketinis
nebegali pats vykdyti sutarties 6) kai
patiketojas atsisako sutarties kitais pagrindais
ir išmoka patiketiniui sutartyje nustatyta
atlyginima bei atlygina butinas išlaidas,
padarytas del sutarties nutraukimo. 2. Šalis,
norinti atsisakyti sutarties, privalo apie tai
raštu pranešti kitai šaliai prieš šešis menesius,
jeigu sutartis nenustato kitokio termino. 3.
Pasibaigus turto patikejimo sutarciai,
patiketinis privalo gražinti turta patiketojui,
jeigu sutartis nenustato ko kita. 6.967
straipsnis.
89
KITO ASMENS TURTO ADMINISTRAVIMAS Turto
administravimo normu taikymo sritis 1. Šio
skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens,
kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybes
teise priklausanti turta, veikla, išskyrus
atvejus, kai šis kodeksas arba kiti istatymai
nustato kitoki turto administravimo buda. 2.
Administravimas nustatomas teismo nutartimi,
istatymu arba sandoriu. Šio kodekso numatytais
atvejais administravimas gali buti nustatomas
administraciniu aktu. 3. Nekilnojamojo daikto
administravimo faktas registruojamas viešame
registre ir nurodomas jo administratorius. (4.236
str.)
90

• KITO ASMENS TURTO ADMINISTRAVIMAS
• Turto administratoriumi gali buti fizinis ar
  juridinis asmuo, kuriam teises aktai leidžia
  teikti turto administravimo paslaugas.
• 2. Administratorius, sudarydamas sandorius,
  privalo nurodyti, kad jis veikia kaip
  administratorius. (4.237 str.)
• Turto administratorius turi teise i atlyginima,
  nustatyta administravima nustatanciame akte,
  išskyrus atvejus, kai pagal istatyma
  administravimas yra nemokamas.

91
Administravimo ir patikejimo teises atribojimas
Turto atskyrimas Administratoriaus teise i
atlyginima
92
Administravimo rušys
Skiriami turto paprastasis administravimas, kai
administratorius atlieka visus veiksmus, butinus
turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal
tiksline paskirti užtikrinti, ir turto visiškas
administravimas, kai administratorius ne tik turi
išsaugoti turta, bet taip pat privalo ji
gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotu pajamu,
bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra
palankiausias naudos gavejui.
Preziumuojamas paprastasis administravimas
93
Draudimai turto administratoriui
1. Administratoriui draudžiama panaudoti savo
funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekviena
interesu konflikta administratorius privalo
nedelsdamas pranešti naudos gavejui. 2.
Administratorius neturi teises sujungti ar
sumaišyti administruojamo turto su savo turtu,
naudoti administruojamo turto ar informacijos,
susijusios su turto administravimu, savo
interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia
daryti naudos gavejas ar administravima nustates
aktas. 3. Administratorius neturi teises
perleisti administruojamo turto neatlygintinai
kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti
teisiu, kurias naudos gavejas turi i
administruojama turta. 4. Administratorius
neturi teises administruojamo turto isigyti
nuosavyben, išskyrus atvejus, kai tai leidžia
naudos gavejas ar teismas arba kai
administruojama turta jis paveldi.
94

• Išvestines daiktines teises, suvaržancios teises
  i daiktus (turta)
• servitutas
• uzufruktas
• superficies
• emphyteusis
• ikeitimas ir hipoteka
• sulaikymas

95
Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos,
susijusios su valdymo teise, kaip savarankiška
daiktine teise, servitutu, uzufruktu, užstatymo
teise (superficies), ilgalaike nuoma, kaip
savarankiška daiktine teise (emphyteusis), isigal
ioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus tuos
atvejus, kai šiu teisiu nustatymo pagrindas yra
istatymas. Teisiu i daiktus suvaržymai, nustatyti
iki Civilinio kodekso isigaliojimo, galioja ir
isigaliojus šiam kodeksui. 30 straipsnis. Ka
reiškia terminas teisiu i daiktus suvaržymai?
96
Servitutas
1. Servitutas tai teise i svetima nekilnojamaji
daikta, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu
(tarnaujanciuoju daiktu), arba to daikto
savininko teises naudotis daiktu apribojimas,
siekiant užtikrinti daikto, del kurio nustatomas
servitutas (viešpataujanciojo daikto), tinkama
naudojima. 4.111 straipsnis. Apie servitutus
placiau žr.http//pravoved.jurfak.spb.ru/default.
asp?cnt203
97
Servituto teises objektas
Servituto teises objektas - tarnaujancio daikto
objektas saveikoje su viešpataujanciu
daiktu Servitutas baigiasi 1)... 2) tam
paciam asmeniui tapus ir viešpataujanciojo, ir
tarnaujanciojo daikto savininku 3) žuvus
viešpataujanciajam ar tarnaujanciajam
daiktui 4). 4.130 straipsnis.
98
Servituto teises subjektai
Pasikeitus tarnaujanciojo ar viešpataujanciojo
daikto nuosavybes teises subjektui, nustatytas
servitutas išlieka. 4.111 straipsnis.
99
Servituto turinys
1. Servitutu suteikiamos servituto turetojui
konkrecios naudojimosi konkreciu svetimu daiktu
teises arba atimamos iš tarnaujanciojo daikto
savininko konkrecios naudojimosi daiktu teises.
2. Kilus abejoniu del servituto turinio ir
nesant galimybiu tiksliai ji nustatyti, laikoma,
kad servitutas yra mažiausias. 3. Jeigu nustatant
servituta ar veliau nebuvo konkreciai nustatytas
servituto turinys, ji salygoja viešpataujanciojo
daikto naudojimo pagal paskirti poreikiai. 4.
Servituto nustatymas neatima iš tarnaujanciojo
daikto savininko daikto naudojimo teisiu,
sudaranciu servituto turini, jeigu šiu teisiu
igyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui. 5.
Viešpataujanciojo ar tarnaujanciojo daikto
savininkas turi teise kreiptis i teisma ir
prašyti pakeisti servituto turini ar panaikinti
servituta, jeigu iš esmes pasikeicia aplinkybes
ar atsiranda nenumatytu aplinkybiu, del kuriu
servituto suteikiamu teisiu igyvendinti tampa
neimanoma ar labai sudetinga. 4.112 straipsnis.
100
Del servituto nustatymo atsirade nuostoliai
atlyginami istatymu nustatyta tvarka. Istatymais,
sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu
aktu gali buti nustatyta viešpataujanciojo daikto
savininko prievole moketi vienkartine ar
periodine kompensacija tarnaujanciojo daikto
savininkui. 4.129 straipsnis. Del servituto
nustatymo atsiradusiu nuostoliu atlyginimas
101
Servituto nustatymas

• Servituta gali nustatyti
• istatymai,
• sandoriai,
• teismo sprendimas,
• administracinis aktas (tik istatymo numatytais
  atvejais)
• Iš servituto kylancios teises ir pareigos
  subjektams atsiranda tik iregistravus servituta,
  išskyrus atvejus, kai servituta nustato
  istatymai.
• 4.124 straipsnis.

102
Istatymu nustatomo servituto pavyzdžiai ...Jeigu
ikeiciant žeme statiniai neikeiciami, pardavus
ikeista žeme varžytynese, statiniu savininkas
igyja teise i žemes servituta. 4.171 str. Kai
parduodamas žemes sklypas neparduodant jame
esanciu pastatu ...Jeigu pirkimopardavimo
sutartyje pardavejo teise naudotis žemes sklypo
dalimi ir jos salygos neaptartos, tai pardavejui
nustatomas servitutas i ta žemes sklypo dali,
kuria užima nekilnojamasis daiktas ir kuri butina
jo naudojimui pagal jo paskirti. 6.395 str
103
Servituto nustatymas
Nustatant servitutus, visais atvejais turi buti
ir del servitutu nustatymo viešpataujanciuoju
tampancio daikto savininko valia, išskyrus
atvejus, kai servituta nustato istatymai ar
teismo sprendimas. Sandoriais nustatyti
servitutus turi teise tik pats tarnaujanciuoju
tampancio daikto savininkas. 4.125 straipsnis.
Servituto nustatymas sandoriais
104
Servituto nustatymas
1. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu
savininkai nesusitaria, o nenustacius servituto
nebutu imanoma normaliomis sanaudomis daikto
naudoti pagal paskirti. 2. Daikto savininkas ar
valdytojas gali kreiptis i teisma del servituto
nustatymo teismo sprendimu. 4.126 straipsnis.
Servituto nustatymas teismo sprendimu
105
Servitutas baigiasi tik šiais pagrindais 1) jo
atsisakius 2) tam paciam asmeniui tapus ir
viešpataujanciojo, ir tarnaujanciojo daikto
savininku 3) žuvus viešpataujanciajam ar
tarnaujanciajam daiktui 4) pablogejus
tarnaujanciojo daikto buklei 5) išnykus
servituto butinumui 6) suejus senaties terminui
(10 m.). Servituto pasibaigimo momentu laikomas
jo išregistravimo momentas, išskyrus šio
straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus
atvejus. 4.130 straipsnis. Servituto pasibaigimo
pagrindai ir momentas
106
Viešpataujanciojo ar tarnaujanciojo daikto
savininkas turi teise kreiptis i teisma ir
prašyti pakeisti servituto turini ar panaikinti
servituta, jeigu iš esmes pasikeicia aplinkybes
ar atsiranda nenumatytu aplinkybiu, del kuriu
servituto suteikiamu teisiu igyvendinti tampa
neimanoma ar labai sudetinga. 4.112 str.
107
Viešpataujanciojo daikto savininkas gali
atsisakyti turimo servituto tik tarnaujanciojo
daikto savininko naudai. Kai servitutas suteikia
keleta to paties daikto naudojimo teisiu, galima
atsisakyti ir tik kai kuriu iš ju. 4.131
straipsnis. Servituto atsisakymas
108
Servitutu rušys
Kelio servitutas Kelio servitutu gali buti
nustatoma teise naudotis pesciuju taku,
antžeminems transporto priemonems skirtu keliu ir
taku galvijams varyti. 4.117 straipsnis.
Statiniu servitutas Gali buti nustatomas
statiniu servitutas, suteikiantis teise atremti
viešpataujantiji statini i tarnaujantiji daikta
arba pritvirtinti prie jo, itvirtinti i
tarnaujanciojo statinio siena (konstrukcija)
kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei
naudotis jais, statyti ar montuoti statiniu
dalis, pakibusias virš tarnaujanciojo sklypo ar
statinio, uždrausti tarnaujanciojo sklypo
savininkui statyti statinius, kurie užstotu
šviesa ar esama vietovaizdi, taip pat atlikti
kitus istatymu neuždraustus veiksmus ar
reikalauti iš tarnaujanciojo daikto savininko,
kad jis susilaikytu nuo konkreciu veiksmu
atlikimo. 4.122 straipsnis. Kiti servitutai Gali
buti nustatomi servitutai, suteikiantys teise
tiesti požemines ir antžemines komunikacijas,
aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti
servitutai. 4.123 straipsnis.
109
Uzufruktas
1. Uzufruktas asmens gyvenimo trukmei ar
apibrežtam terminui, kuris negali buti ilgesnis
už asmens gyvenimo trukme, nustatyta teise
(uzufruktoriaus teise) naudoti svetima daikta ir
gauti iš jo vaisius, produkcija ir pajamas. 2.
Uzufruktas gali buti nustatytas vieno ar keliu
asmenu (bendrai ar nustatant kiekvieno dali)
naudai. 4.141 straipsnis. Uzufrukto objektas 1.
Uzufrukto objektu gali buti kiekvienas
nesunaudojamas ir kilnojamasis, ir nekilnojamasis
daiktas, kuris yra nuosavybes teises
objektas. 4.142 straipsnis.
110
Uzufrukto turinys

• Uzufruktorius turi teise naudoti daikta taip,
  kaip nustatyta, o jeigu nenustatyta, kaip tai
  darytu pagal daikto paskirti rupestingas
  savininkas.
• Naudojant uzufrukto objekta gaunami vaisiai,
  produkcija ir pajamos priklauso uzufruktoriui,
  jeigu sutartis ar istatymai nenustato kitaip.
• Uzufrukto turinys nustatomas kiekvienu konkreciu
  atveju nustatant uzufrukta. Nustatantis uzufrukta
  subjektas gali nustatyti tik tokias uzufrukto
  suteikiamas teises, kurios neprieštarauja daikto
  naudojimui pagal paskirti. 4.143 straipsnis.
• Uzufrukto objektas perduodamas uzufruktoriui
  pagal apraša.

111
Užstatymo teise (superficies)
Užstatymo teise (superficies) teise naudotis
kitam asmeniui priklausancia žeme statiniams
statyti ar isigyti bei valdyti nuosavybes teise
ar žemes gelmems naudoti. Pasikeitus žemes,
statiniu ar sodiniu savininkui, užstatymo teise
išlieka. Užstatymo teise nustatanciame akte
gali buti numatyta, kad šios teises turetojas
turi sumoketi žemes savininkui vienkartine suma
arba už ja moketi periodiškai. 4.160
straipsnis. Užstatymo teise gali buti
terminuota ar neterminuota.
112
Užstatymo teise nustatoma žemes savininko ir
užstatymo teises turetoju tampancio asmens
susitarimu arba žemes savininko testamentu.
113
ILGALAIKE NUOMA (EMPHYTEUSIS)
Ilgalaike nuoma (emphyteusis), kaip daiktine
teise, teise naudotis kitam asmeniui
priklausanciu žemes sklypu ar kitu nekilnojamuoju
daiktu nebloginant jo kokybes, nestatant
statiniu, nesodinant daugiameciu sodiniu ir
neatliekant kitu darbu, kurie iš esmes padidintu
naudojamos žemes ar kito nekilnojamojo daikto
verte, išskyrus atvejus, kai yra nuomotojo
sutikimas. Ilgalaike nuoma gali buti terminuota
ar neterminuota. Ilgalaikes nuomos terminas
negali buti trumpesnis kaip dešimt
metu. Ilgalaike nuoma nustatoma išnuomojamo
nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko
susitarimu arba testamentu.
114
Ilgalaikes nuomos turinys
Jeigu ilgalaike nuoma nustatantis aktas nenustato
kitaip, tai nuomininkas naudojasi išnuomotu
nekilnojamuoju daiktu kaip savininkas, tik iš
esmes nedidina jo vertes, taip pat neturi teises
keisti jo tikslines paskirties be savininko
sutikimo. Jeigu nuomos objektas yra žemes
sklypas, ilgalaike nuoma nustatanciame akte gali
buti numatyta nuomininko teise statyti statinius
ar sodinti sodinius, reikalingus žemei naudoti
pagal paskirti. 2. Nuomininkas savo lešomis
privalo išlaikyti išnuomota nekilnojamaji daikta
ir ji remontuoti. 3. Jeigu nenustatyta kitaip,
nuomininkui priklauso išnuomoto nekilnojamojo
daikto duodami vaisiai. 4. Ilgalaike nuoma
nustatanciame akte gali buti nurodyta, kad
nuomininkas be nuomotojo sutikimo savo teisiu
negali perleisti kitam asmeniui arba padalyti
ilgalaikes nuomos teises. 5. Jeigu ilgalaike
nuoma nustatanciame akte nenumatyta kitaip,
nuomininkas turi teise subnuomoti. Subnuomininkas
neturi daugiau teisiu už nuomininka. Ilgalaikei
nuomai pasibaigus, baigiasi ir subnuoma.
115
DAIKTO SULAIKYMAS
116
Subjektas Objektas Teises atsiradimo pagrindai ir
igyvendinimo salygos
4.229 straipsnis. Daikto sulaikymo teises
turinys 1. Kitam asmeniui priklausancio daikto
teisetas valdytojas, turintis reikalavimo teise i
daikto savininka, gali sulaikyti jo daikta tol,
kol bus patenkintas reikalavimas. 2. ......... 3.
Kiti istatymai gali nustatyti kitokias daikto
sulaikymo taisykles.
117

• 6.865 straipsnis. Daiktu saugojimas viešbuciuose
• Viešbutis be specialaus susitarimo su viešbutyje
  apsigyvenusiu asmeniu atsako kaip saugotojas už
  šio asmens daiktu praradima, trukuma ar
  sugadinima. Viešbutis turi teise sulaikyti
  apsigyvenusio jame asmens daiktus tol, kol šis
  asmuo ivykdys savo prievoles viešbuciui,
  susijusias su atlyginimu už viešbucio suteiktas
  paslaugas.
• Ar viešbutis yra viešbutyje apsigyvenusio asmens
  daiktu teisetas valdytojas?