I

1
Išvestines daiktines teises

• 1. Išvestiniu daiktiniu teisiu samprata ir rušys
• 2. Išvestines daiktines teises kaip nuosavybes
  teises igyvendinimo priemone
• patikejimo teise
• svetimo turto administravimas
• 3. Išvestines daiktines teises, suvaržancios
  teises i daiktus (turta)
• servitutas
• uzufruktas
• superficies
• emphyteusis
• 4. Išvestines daiktines teises, užtikrinancios
  prievoliu vykdyma
• ikeitimas ir hipoteka
• sulaikymas

2

• IŠVESTINIU DAIKTINIU SAMPRATA IR RUŠYS
• Išvestiniu daiktiniu teisiu ryšys su nuosavybes
  teise
• Išvestiniu daiktiniu teisiu turinys
• Išvestiniu daiktiniu teisiu rušys
• Patikejimo teise ir svetimo turto administravimas
  yra nuosavybes teises igyvendinimo budas
  suteikiant daiktine teise paskirtam daikto
  (turto) valdytojui.
• Servitutas, superficies, uzufruktas ir
  emphyteusis suteikia teise naudotis svetimu
  nekilnojamuoju daiktu, gauti iš to nauda.
• Hipoteka, ikeitimas ir daikto sulaikymas tarnauja
  prievoliu ivykdymo užtikrinimu.

3
Nuosavybes teises apribojimai ir
suvaržymai 4.39 straipsnis. Nuosavybes teises
apribojimas 1. Nuosavybes teise gali buti
apribota paties savininko valia, istatymu arba
teismo sprendimo. 2. Kilus abejoniu del
nuosavybes teises apribojimo, visais atvejais
laikoma, kad nuosavybes teise neapribota.
(prezumpcija)
4
Patikejimo teise
Turto patikejimo teise tai patiketinio teise
patiketojo nustatyta tvarka ir salygomis valdyti,
naudoti perduota turta bei juo disponuoti. Patikej
imo teise nustatoma asmeniniais tikslais,
privaciai ar visuomeninei naudai. (4.106 str.
) Patikejimo teise tvarkoma turta galima dovanoti
tik turto savininko rašytiniu sutikimu, jeigu
istatymai ar sutartis nenustato ko kita (6.471
str.)
5
Ekonominis turto atidalijimas išlaikant
nuosavybes teise leidžia SAVININKUI igyvendinti
savo funkcijas tuo turtu paciam nedisponuojant.
Toks pats efektas pasiekiamas kai patikejimo
teise yra perduodamas ir privatus
turtas. Patikejimo teise perduotas turtas
atskiriamas nuo patiketojo ir patiketinio turto
patiketiniui sudarant ir tvarkant atskira jam
perduoto turto apskaita (balansa), o
atsiskaitymams atlikti atidarant atskira banko
saskaita (CK 6.961 str. 1 d.).
6
Patikejimo teises objektai
1. Patikejimo teises objektais gali buti
nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai,
vertybiniai popieriai ar kitoks turtas. 2.
Valstybes ar savivaldybes turtas, kuri patikejimo
teise valdo, naudoja ar juo disponuoja valstybes
ar savivaldybes imone, istaiga ar organizacija,
negali buti perduotas kitam asmeniui patikejimo
teise, išskyrus atvejus, kai ta imone, istaiga ar
organizacija likviduojama ar reorganizuojama,
taip pat kitus istatymo nustatytus
atvejus. 6.956 straipsnis.
7
PATIKEJIMO TEISES SUBJEKTAI
Asmuo, kuris perduoda turta patikejimo teise
kitam asmeniui, yra vadinamas patiketoju, o
patikejimo teises turetojas patiketiniu. Turto
patikejimo teise perduotas turtas patiketojo
nurodymu gali buti valdomas, naudojamas ir
disponuojama juo ir treciojo asmens naudos
gavejo interesais. Patiketoju gali buti turto
savininkas arba kitas istatymo nustatytas tokia
teise turintis asmuo.,
8
Iki 2000 metu CK isigaliojimo patikejimo teise
galejo buti valdomas tik valstybes ir
savivaldybiu turtas. Pagal nauja CK turto
patikejimo teise gali buti nustatoma asmeniniais
tikslais, privaciai ar visuomeninei naudai (CK
4.106 str. 2 d.).
9
Pagal Lietuvos Respublikos valstybes ir
savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo istatymo 9 straipsni valstybes
turta patikejimo teise valdo, naudoja ir juo
disponuoja valstybes imone VALSTYBES TURTO
FONDAS. Turta, kuris nera perduotas šiam fondui,
patikejimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja
valstybes institucijos, Lietuvos bankas,
valstybes imones, istaigos ir organizacijos. Istat
ymo numatytais atvejais valstybes turto
patiketiniais gali buti savivaldybes ir akcine
bendrove Turto bankas. Kitiems juridiniams
asmenims valstybes turtas patikejimo teise gali
buti perduotas tik tais atvejais, kai istatymai
jiems priskiria valstybines funkcijas.
10
Valstybes turto patiketiniai gali ivardyti ir
specialiuose istatymuose. Pavyzdžiui, pagal
Lietuvos Respublikos keliu istatymo 4 straipsni
valstybines reikšmes kelius patikejimo teise
valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo
ministerijos isteigtos valstybes imones ar jos
igaliota Lietuvos automobiliu keliu direkcija
prie Susisiekimo ministerijos.
11
Turto perdavimas kitam asmeniui patikejimo teise
nepakeicia turto nuosavybes teises. Perduoto
turto savininku ir toliau lieka
patiketojas. 6.953 straipsnis.
12
PATIKEJIMO TEISES TURINYS Turto patikejimo
teises turini, kaip ir nuosavybes teises turini,
sudaro naudojimo, valdymo ir disponavimo
teises. Turto patikejimo teises turinio
(patiketinio turimos teises) nustatymas priklauso
nuo perduodamo turto priklausomybes. Kai
patikejimo teise perduodamas valstybes ir
savivaldybiu turtas, patiketinis (valstybes ar
savivaldybes imones, istaigos, organizacijos)
valdo, naudoja joms perduota turta, disponuoja
juo savo istatuose (nuostatuose), taip pat
patiketinio veikla reglamentuojanciuose
norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei
salygomis, nepažeisdamos istatymu ir kitu asmenu
teisiu bei interesu. Taigi valstybes ir
savivaldybiu perduodamo turto patikejimo teises
tyrinys iš esmes nustatomas teises
normomis. Kiek kitaip yra, kai turto patikejimo
teise yra nustatyta kitiems juridiniams ir
fiziniams asmenims. Šie asmenys valdo, naudoja
patiketojo jiems perduota turta bei disponuoja
juo tiek, tokia tvarka bei salygomis, kaip
nustatyta turto perdavimo patikejimo teise
sutartyje, testamente, teismo sprendime ar
istatyme. Istatyme ar sutartyje gali buti
nustatyti patiketinio teisiu turta valdyti,
naudoti ar juo disponuoti apribojimai.
13
Patiketinio teisinis statusas
Patiketinis sandorius, susijusius su jam
perduotu patikejimo teise turtu, sudaro savo
vardu, taciau jis privalo nurodyti, kad veikia
turto patikejimo teise. Patikejimo teises faktas
turi buti atskleistas tokia forma, kokia yra
nustatyta sudaromam sandoriui. Jeigu patiketinis
neivykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos
pareigos, tretiesiems asmenims jis atsako savo
turtu.6.955 straipsnis. Kuo skiriasi patikejimo
santykiai nuo atstovavimo?
14
Patiketinio atsakomybe
15
1. Patiketinis, kuris tinkamai nesirupino jam
perduotu turtu ir patiketojo bei naudos gavejo
interesais, turi atlyginti naudos gavejui arba
patiketojui nuostolius, padarytus del turto
praradimo ar sugedimo, ir negautas pajamas. 2.
Patiketinis atleidžiamas nuo nuostoliu
atlyginimo, jeigu irodo, kad jie atsirado del
nenugalimos jegos arba patiketojo ar naudos
gavejo veiksmu. 3. Jeigu patiketinis sudaro
sandori viršydamas jam suteiktus igaliojimus arba
pažeisdamas sutartyje nustatytus apribojimus, tai
pagal toki sandori jis atsako pats. Jeigu
tretieji asmenys nežinojo ir negalejo žinoti apie
igaliojimu viršijima ar apribojimu pažeidima,
atsiranda šio straipsnio 4 dalyje nustatytos
teisines pasekmes. Patiketojas tokiu atveju turi
teise reikalauti iš patiketinio atlyginti
nuostolius. 4. Skolos pagal prievoles,
atsiradusios turta patikejimo teise valdant,
naudojant ar juo disponuojant, apmokamos iš
patiketo turto. Jeigu šio turto nepakanka, tai
išieškoma iš patiketinio turto, o kai neužtenka
ir šio turto, iš patiketojo kito turto. (6.965
str.)
16

• Patikejimo teises atsiradimo pagrindai
• istatymas,
• administracinis aktas,
• sutartis,
• testamentas,
• teismo sprendimas.

Rupintojas gali buti paskirtas tik tuo atveju,
kai yra rašytinis jo sutikimas. Veiksnus asmuo ir
rupintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo
valdyti patikejimo teise sutarti, kurioje
nustatomos rupintojo teises ir pareigos,
susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu,
naudojimu ir disponavimu juo. (3.279 str.)
17
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos individualiu
imoniu istatymo 8 str. 4 d. nustatyta, kad4.
Individualios imones savininkui ir jo
sutuoktiniui bendrosios jungtines nuosavybes
teise priklausantis turtas perduodamas
individualiai imonei patikejimo teise, jeigu
sutuoktiniai nesusitaria kitaip. Mineta istatymo
norma reiškia, kad tuo atveju, jeigu sutuoktiniai
neaptare turto perdavimo individualiai imonei
teisiu, turtas bus laikomas perduotu patikejimo
teise.
18
Administraciniu aktu patikejimo teise perduodamas
valstybes ir savivaldybiu turtas.
19
Turto patikejimo sutarties samprata
1. Turto patikejimo sutartimi viena šalis
(patiketojas) perduoda kitai šaliai
(patiketiniui) savo turta patikejimo teise tam
tikram laikui, o kita šalis isipareigoja ta turta
valdyti, naudoti ir juo disponuoti patiketojo ar
jo nurodyto asmens (naudos gavejo)
interesais. 2. Turto perdavimas kitam asmeniui
patikejimo teise nepakeicia turto nuosavybes
teises. Perduoto turto savininku ir toliau lieka
patiketojas. 6.953 straipsnis.
20
6.959 straipsnis. Esmines turto patikejimo
sutarties salygos 1. Turto patikejimo sutartyje
privalo buti nurodyta 1) turtas, perduodamas
patikejimo teise 2) patiketojas, patiketinis, o
jeigu sutartis sudaryta treciojo asmens (naudos
gavejo) naudai, naudos gavejas 3) patiketinio
atlyginimas ir jo mokejimo tvarka, jeigu
atlyginima nustato sutartis 4) sutarties
galiojimo terminas. 2. Turto patikejimo sutartis
negali buti sudaroma ilgesniam kaip dvidešimties
metu terminui. Istatymas gali nustatyti ir
ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo
terminus. 3. Jeigu, pasibaigus sutarties
galiojimo terminui, ne viena šalis nepareiškia
apie jos nutraukima, sutartis pripažistama
pratesta tomis pat salygomis naujam tokiam pat
terminui.
21
6.968 straipsnis. Turto patikejimo teises
ypatumai Istatymai gali nustatyti turto
patikejimo teises ypatumus, kai patiketinis yra
valstybes arba savivaldybes imones, istaigos ar
organizacijos, taip pat kai turto patikejimo
teise atsiranda ne sutarties, o kitais
pagrindais.
22
Turto patikejimo sutarties forma 1. Turto
patikejimo sutartis turi buti rašytine. 2.
Nekilnojamojo daikto patikejimo sutartis turi
buti notarines formos. Prieš treciuosius asmenis
ji gali buti panaudota tik iregistravus ja
viešame registre istatymu nustatyta tvarka. 3.
Sutarties formos reikalavimu nesilaikymas turto
patikejimo sutarti daro negaliojancia. 6.960
straipsnis.
23
Turto atskyrimas
1. Turtas, perduotas patiketiniui patikejimo
teise, turi buti atskirtas nuo patiketojo ir
patiketinio turto. Patiketinis privalo sudaryti
ir tvarkyti jam perduoto turto apskaita
(balansa), o atsiskaitymams atlikti turi
atidaryti atskira banko saskaita. 2. Išieškoti
pagal patiketojo kreditoriu ieškinius iš turto,
perduoto patikejimo teise, draudžiama, išskyrus
atvejus, kai patiketojui iškeliama bankroto byla
ar jis tampa nemokus. Iškelus patiketojui
bankroto byla ar jam tapus nemokiam, turto
patikejimo teise baigiasi, o turtas turi buti
gražintas patiketojui. 6.961 straipsnis.
24
Turto patikejimo sutarties pabaiga 1. Turto
patikejimo sutartis baigiasi šiais atvejais 1)
kai miršta ar likviduojamas naudos gavejas, jeigu
sutartis nenustato ko kita 2) kai naudos gavejas
atsisako pagal sutarti gaunamos naudos, jeigu
sutartis nenustato ko kita 3) kai patiketinis
miršta, pripažistamas neveiksniu, ribotai
veiksniu ar nežinia kur esanciu ar jis
likviduojamas 4) kai patiketojui iškeliama
bankroto byla 5) kai patiketojas ar patiketinis
atsisako sutarties del to, kad patiketinis
nebegali pats vykdyti sutarties 6) kai
patiketojas atsisako sutarties kitais pagrindais
ir išmoka patiketiniui sutartyje nustatyta
atlyginima bei atlygina butinas išlaidas,
padarytas del sutarties nutraukimo. 2. Šalis,
norinti atsisakyti sutarties, privalo apie tai
raštu pranešti kitai šaliai prieš šešis menesius,
jeigu sutartis nenustato kitokio termino. 3.
Pasibaigus turto patikejimo sutarciai,
patiketinis privalo gražinti turta patiketojui,
jeigu sutartis nenustato ko kita. 6.967
straipsnis.
25
KITO ASMENS TURTO ADMINISTRAVIMAS
26
Administravimo ir patikejimo teises atribojimas
Turto atskyrimas Administratoriaus teise i
atlyginima
27
Turto administravimo normu taikymo sritis 1.
Šio skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno
asmens, kuris administruoja kitam asmeniui
nuosavybes teise priklausanti turta, veikla,
išskyrus atvejus, kai šis kodeksas arba kiti
istatymai nustato kitoki turto administravimo
buda. 2. Administravimas nustatomas teismo
nutartimi, istatymu arba sandoriu. Šio kodekso
numatytais atvejais administravimas gali buti
nustatomas administraciniu aktu. 3. Nekilnojamojo
daikto administravimo faktas registruojamas
viešame registre ir nurodomas jo
administratorius. (4.236 str.)
28

• ADMINISTRATORIUS
• Turto administratoriumi gali buti fizinis ar
  juridinis asmuo, kuriam teises aktai leidžia
  teikti turto administravimo paslaugas.
• 2. Administratorius, sudarydamas sandorius,
  privalo nurodyti, kad jis veikia kaip
  administratorius. (4.237 str.)
• Turto administratorius turi teise i atlyginima,
  nustatyta administravima nustatanciame akte,
  išskyrus atvejus, kai pagal istatyma
  administravimas yra nemokamas.

29
Administravimo rušys
Skiriami turto paprastasis administravimas, kai
administratorius atlieka visus veiksmus, butinus
turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal
tiksline paskirti užtikrinti, ir turto visiškas
administravimas, kai administratorius ne tik turi
išsaugoti turta, bet taip pat privalo ji
gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotu pajamu,
bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra
palankiausias naudos gavejui.
Preziumuojamas paprastasis administravimas
30
Interesu konflikto prevencija Draudimai turto
administratoriui
1. Administratoriui draudžiama panaudoti savo
funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekviena
interesu konflikta administratorius privalo
nedelsdamas pranešti naudos gavejui. 2.
Administratorius neturi teises sujungti ar
sumaišyti administruojamo turto su savo turtu,
naudoti administruojamo turto ar informacijos,
susijusios su turto administravimu, savo
interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia
daryti naudos gavejas ar administravima nustates
aktas. 3. Administratorius neturi teises
perleisti administruojamo turto neatlygintinai
kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti
teisiu, kurias naudos gavejas turi i
administruojama turta. 4. Administratorius
neturi teises administruojamo turto isigyti
nuosavyben, išskyrus atvejus, kai tai leidžia
naudos gavejas ar teismas arba kai
administruojama turta jis paveldi.
31

• Išvestines daiktines teises, suvaržancios teises
  i daiktus (turta)
• servitutas
• uzufruktas
• superficies
• emphyteusis
• ikeitimas ir hipoteka
• sulaikymas

32
Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos,
susijusios su valdymo teise, kaip savarankiška
daiktine teise, servitutu, uzufruktu, užstatymo
teise (superficies), ilgalaike nuoma, kaip
savarankiška daiktine teise (emphyteusis), isigal
ioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus tuos
atvejus, kai šiu teisiu nustatymo pagrindas yra
istatymas. Teisiu i daiktus suvaržymai, nustatyti
iki Civilinio kodekso isigaliojimo, galioja ir
isigaliojus šiam kodeksui. 30 straipsnis. Ka
reiškia terminas teisiu i daiktus suvaržymai?
33
Servitutas
1. Servitutas tai teise i svetima nekilnojamaji
daikta, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu
(tarnaujanciuoju daiktu), arba to daikto
savininko teises naudotis daiktu apribojimas,
siekiant užtikrinti daikto, del kurio nustatomas
servitutas (viešpataujanciojo daikto), tinkama
naudojima. 4.111 straipsnis.
34
Servitutu rušys
Kelio servitutas Kelio servitutu gali buti
nustatoma teise naudotis pesciuju taku,
antžeminems transporto priemonems skirtu keliu ir
taku galvijams varyti. 4.117 straipsnis.
Statiniu servitutas Gali buti nustatomas
statiniu servitutas, suteikiantis teise atremti
viešpataujantiji statini i tarnaujantiji daikta
arba pritvirtinti prie jo, itvirtinti i
tarnaujanciojo statinio siena (konstrukcija)
kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei
naudotis jais, statyti ar montuoti statiniu
dalis, pakibusias virš tarnaujanciojo sklypo ar
statinio, uždrausti tarnaujanciojo sklypo
savininkui statyti statinius, kurie užstotu
šviesa ar esama vietovaizdi, taip pat atlikti
kitus istatymu neuždraustus veiksmus ar
reikalauti iš tarnaujanciojo daikto savininko,
kad jis susilaikytu nuo konkreciu veiksmu
atlikimo. 4.122 straipsnis. Kiti servitutai Gali
buti nustatomi servitutai, suteikiantys teise
tiesti požemines ir antžemines komunikacijas,
aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti
servitutai. 4.123 straipsnis.
35
Romos teiseje servitutu buvo vadinama teise
naudotis svetimu žemes sklypu, kai daikto
savininkas negaledavo savo žemes sklypo naudoti
pagal paskirti nepasinaudojes kitu žemes sklypu.
Iš esmes tokia servituto samprata išliko ir iki
musu laiku, tik šiuo metu servituto objektu gali
buti ne tik žemes sklypas, bet ir statiniai.
36
Servitutas skiriasi nuo panašiu teisiu - nuomos
ar panaudos. Perdaves naudojimosi teises nuomos
ar panaudos pagrindu savininkas tokiu teisiu
netenka. Tuo tarpu servitutas leidžia naudotis
nekilnojamuoju daiktu tiek servituto turetojui,
tiek ir daikto savininkui. Ir tik išimtiniais
atvejais, kai naudojimosi teisiu palikimas
tarnaujancio daikto savininkui trukdytu
servitutui, tokios naudojimosi teises gali buti
atimtos. Servitutui, kaip daiktinei teisei, yra
budinga tai, kad servituto turetojas negali
reikalauti iš tarnaujancio daikto savininko
atlikti aktyvius veiksmus ka nors padaryti.
Daiktines teises pobudis servituto turetojui
suteikia tik teise reikalauti, kad tarnaujancio
daikto savininkas ar kiti asmenys ko nors
nedarytu, pvz. neužtvertu kelio servitutu
apsunkinto žemes sklypo dalies ar pan.
37
Servitutai gali buti ivairus. Labiausiai paplite
yra kelio servitutai, taciau servitutas gali buti
nustatytas ir statiniams. CK 4.118-4.120 str.
nustatyti šie kelio servitutai kelio servitutas,
suteikiantis teise naudotis pesciuju taku, kelio
servitutas, suteikiantis teise važiuoti
transporto priemonemis, kelio servitutas,
suteikiantis teise varyti gyvulius. Servitutas
taip pat gali buti nustatomas suteikiant teise
tiesti požemines ir antžemines komunikacijas,
aptarnauti jas bei jomis naudotis. Statiniu
servitutas nustatomas suteikiant teise atremti
viešpataujantiji statini i tarnaujantiji daikta
arba pritvirtinti prie jo, itvirtinti i
tarnaujanciojo statinio siena (konstrukcija)
kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei
naudotis jais, statyti ar montuoti statiniu
dalis, pakibusias virš tarnaujanciojo sklypo ar
statinio, uždrausti tarnaujanciojo sklypo
savininkui statyti statinius, kurie užstotu
šviesa ar esama vietovaizdi, taip pat atlikti
kitus istatymu neuždraustus veiksmus ar
reikalauti iš tarnaujanciojo daikto savininko,
kad jis susilaikytu nuo konkreciu veiksmu
atlikimo. Servitutai gali buti ivairus.
Labiausiai paplite yra kelio servitutai, taciau
servitutas gali buti nustatytas ir statiniams.
38
Labiausiai paplite yra kelio servitutai, taciau
servitutas gali buti nustatytas ir statiniams.
Kelio servitutai gali buti ivairus. CK
4.118-4.120 str. nustatyti šie kelio
servitutai kelio servitutas, suteikiantis teise
naudotis pesciuju taku, kelio servitutas,
suteikiantis teise važiuoti transporto
priemonemis, kelio servitutas, suteikiantis teise
varyti gyvulius. Servitutas taip pat gali buti
nustatomas suteikiant teise tiesti požemines ir
antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei
jomis naudotis.
39
Statiniu servitutas nustatomas suteikiant teise
atremti viešpataujantiji statini i tarnaujantiji
daikta arba pritvirtinti prie jo, itvirtinti i
tarnaujanciojo statinio siena (konstrukcija)
kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei
naudotis jais, statyti ar montuoti statiniu
dalis, pakibusias virš tarnaujanciojo sklypo ar
statinio, uždrausti tarnaujanciojo sklypo
savininkui statyti statinius, kurie užstotu
šviesa ar esama vietovaizdi, taip pat atlikti
kitus istatymu neuždraustus veiksmus ar
reikalauti iš tarnaujanciojo daikto savininko,
kad jis susilaikytu nuo konkreciu veiksmu
atlikimo.
40
Servituto teises objektas
Servituto teises objektas - tarnaujancio daikto
objektas saveikoje su viešpataujanciu
daiktu Servitutas baigiasi 1)... 2) tam
paciam asmeniui tapus ir viešpataujanciojo, ir
tarnaujanciojo daikto savininku 3) žuvus
viešpataujanciajam ar tarnaujanciajam
daiktui 4). 4.130 straipsnis.
41
Servituto teises subjektai
Pasikeitus tarnaujanciojo ar viešpataujanciojo
daikto nuosavybes teises subjektui, nustatytas
servitutas išlieka. 4.111 straipsnis.
42
Servituto turinys
1. Servitutu suteikiamos servituto turetojui
konkrecios naudojimosi konkreciu svetimu daiktu
teises arba atimamos iš tarnaujanciojo daikto
savininko konkrecios naudojimosi daiktu teises.
2. Kilus abejoniu del servituto turinio ir
nesant galimybiu tiksliai ji nustatyti, laikoma,
kad servitutas yra mažiausias. 3. Jeigu nustatant
servituta ar veliau nebuvo konkreciai nustatytas
servituto turinys, ji salygoja viešpataujanciojo
daikto naudojimo pagal paskirti poreikiai. 4.
Servituto nustatymas neatima iš tarnaujanciojo
daikto savininko daikto naudojimo teisiu,
sudaranciu servituto turini, jeigu šiu teisiu
igyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui. 5.
Viešpataujanciojo ar tarnaujanciojo daikto
savininkas turi teise kreiptis i teisma ir
prašyti pakeisti servituto turini ar panaikinti
servituta, jeigu iš esmes pasikeicia aplinkybes
ar atsiranda nenumatytu aplinkybiu, del kuriu
servituto suteikiamu teisiu igyvendinti tampa
neimanoma ar labai sudetinga. 4.112 straipsnis.
43
Del servituto nustatymo atsirade nuostoliai
atlyginami istatymu nustatyta tvarka. Istatymais,
sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu
aktu gali buti nustatyta viešpataujanciojo daikto
savininko prievole moketi vienkartine ar
periodine kompensacija tarnaujanciojo daikto
savininkui. 4.129 straipsnis. Del servituto
nustatymo atsiradusiu nuostoliu atlyginimas
44
Servituto nustatymas

• Servituta gali nustatyti
• istatymai,
• sandoriai,
• teismo sprendimas,
• administracinis aktas (tik istatymo numatytais
  atvejais)
• Iš servituto kylancios teises ir pareigos
  subjektams atsiranda tik iregistravus servituta,
  išskyrus atvejus, kai servituta nustato
  istatymai.
• 4.124 straipsnis.

45
Istatymu nustatomo servituto pavyzdžiai ...Jeigu
ikeiciant žeme statiniai neikeiciami, pardavus
ikeista žeme varžytynese, statiniu savininkas
igyja teise i žemes servituta. 4.171 str. Kai
parduodamas žemes sklypas neparduodant jame
esanciu pastatu ...Jeigu pirkimopardavimo
sutartyje pardavejo teise naudotis žemes sklypo
dalimi ir jos salygos neaptartos, tai pardavejui
nustatomas servitutas i ta žemes sklypo dali,
kuria užima nekilnojamasis daiktas ir kuri butina
jo naudojimui pagal jo paskirti. 6.395 str
46
Servituto nustatymas
Nustatant servitutus, visais atvejais turi buti
ir del servitutu nustatymo viešpataujanciuoju
tampancio daikto savininko valia, išskyrus
atvejus, kai servituta nustato istatymai ar
teismo sprendimas. Sandoriais nustatyti
servitutus turi teise tik pats tarnaujanciuoju
tampancio daikto savininkas. 4.125 straipsnis.
Servituto nustatymas sandoriais
47
Servituto nustatymas
1. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu
savininkai nesusitaria, o nenustacius servituto
nebutu imanoma normaliomis sanaudomis daikto
naudoti pagal paskirti. 2. Daikto savininkas ar
valdytojas gali kreiptis i teisma del servituto
nustatymo teismo sprendimu. 4.126 straipsnis.
Servituto nustatymas teismo sprendimu
48
Teismo sprendimu servitutas nustatomas tais
atvejais, kai del jo nustatymo tarp šaliu yra
kiles gincas, o nenustacius servituto nebutu
imanoma normaliomis sanaudomis daikto naudoti
pagal paskirti. Teise kreiptis i teisma del
servituto nustatymo turi daikto savininkas ar
valdytojas (CK 4.126 str.). Lietuvos
Aukšciausiasis Teismas yra pasisakes, kad CK
4.126 straipsnyje itvirtintas servituto
nustatymas istatymo siejamas ne su absoliuciu
negalejimu be servituto savininkui naudotis jam
priklausanciu daiktu, o su salyga, kad
nenustacius servituto nebutu imanoma normaliomis
sanaudomis daikto naudoti pagal paskirti.
Kiekvienu konkreciu atveju teismas privalo,
vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir
sažiningumo principais (CK 1.5 straipsnis),
svarstyti ir konstatuoti, ar nenustacius
servituto imanoma savininkui normaliomis
sanaudomis naudotis jam priklausanciu daiktu
pagal paskirti (Civiline byla Nr. 3K-3-246/2005,
Biuletenis Teismu praktika Nr.24).
49
SERVITUTO NUSTATYMASADMINISTRACINIU AKTU
Servitutas gali buti nustatytas administraciniu
aktu tik istatymo numatytais atvejais. Žemes
servitutu nustatymo administraciniu aktu atvejai
ir tvarka yra išdestyta Lietuvos Respublikos
žemes istatymo 23 straipsnyje. Jame numatyta, kad
apskrities viršininkas savo sprendimu -
administraciniu aktu Vyriausybes nustatyta tvarka
pagal patvirtintu teritoriju planavimo dokumentu
sprendinius nustato servitutus 1) valstybines
žemes sklypams, kurie pagal teritoriju planavimo
dokumentus numatomi gražinti, perduoti ar
suteikti nuosavyben neatlygintinai, parduoti ar
kitaip perleisti
50
3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai
naudotis valstybines žemes sklypams, taip pat
savivaldybiu ir privacios žemes sklypams, kai
pagal teritoriju planavimo dokumentus numatomas
kelio servitutas, suteikiantis teise ivairiomis
transporto priemonemis privažiuoti ar naudojantis
juo kaip pesciuju taku prieiti prie kapiniu,
rekreaciniu ir kitu gyventoju bendram naudojimui
skirtu teritoriju bei gamtos ir kulturos paveldo
teritoriniu kompleksu ir objektu
51
4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai
naudotis valstybines žemes sklypams, taip pat
savivaldybiu ir privacios žemes sklypams, kai
pagal teritoriju planavimo dokumentus numatomas
servitutas, suteikiantis teise tiesti
centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerines
infrastrukturos tinklus (požemines ir antžemines
komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis
ir juos aptarnauti.
52
Žemes servitutu nustatymo administraciniu aktu
valstybines žemes sklypams tvarka reglamentuoja
Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. spalio
14 d. nutarimu Nr.1289 Del žemes servitutu
nustatymo administraciniu aktu taisykliu
patvirtinimo patvirtintos Žemes servitutu
nustatymo administraciniu aktu taisykles.
53
Servitutas baigiasi tik šiais pagrindais 1) jo
atsisakius 2) tam paciam asmeniui tapus ir
viešpataujanciojo, ir tarnaujanciojo daikto
savininku 3) žuvus viešpataujanciajam ar
tarnaujanciajam daiktui 4) pablogejus
tarnaujanciojo daikto buklei 5) išnykus
servituto butinumui 6) suejus senaties terminui
(10 m.). Servituto pasibaigimo momentu laikomas
jo išregistravimo momentas, išskyrus šio
straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus
atvejus. 4.130 straipsnis. Servituto pasibaigimo
pagrindai ir momentas
54
Viešpataujanciojo ar tarnaujanciojo daikto
savininkas turi teise kreiptis i teisma ir
prašyti pakeisti servituto turini ar panaikinti
servituta, jeigu iš esmes pasikeicia aplinkybes
ar atsiranda nenumatytu aplinkybiu, del kuriu
servituto suteikiamu teisiu igyvendinti tampa
neimanoma ar labai sudetinga. 4.112 str.
55
Viešpataujanciojo daikto savininkas gali
atsisakyti turimo servituto tik tarnaujanciojo
daikto savininko naudai. Kai servitutas suteikia
keleta to paties daikto naudojimo teisiu, galima
atsisakyti ir tik kai kuriu iš ju. 4.131
straipsnis. Servituto atsisakymas
56
Uzufruktas
1. Uzufruktas asmens gyvenimo trukmei ar
apibrežtam terminui, kuris negali buti ilgesnis
už asmens gyvenimo trukme, nustatyta teise
(uzufruktoriaus teise) naudoti svetima daikta ir
gauti iš jo vaisius, produkcija ir pajamas. 2.
Uzufruktas gali buti nustatytas vieno ar keliu
asmenu (bendrai ar nustatant kiekvieno dali)
naudai. 4.141 straipsnis. Uzufruktas asmenine
teise Uzufrukto objektas 1. Uzufrukto objektu
gali buti kiekvienas nesunaudojamas ir
kilnojamasis, ir nekilnojamasis daiktas, kuris
yra nuosavybes teises objektas. 4.142 straipsnis.
57
Istoriškai uzufruktas atsirado Senoves Romoje
velesniuoju respublikos laikotarpiu ir buvo
skirtas patenkinti testatoriaus valia.
58
Uzufruktas turi panašumu i servituta. Senoves
Romoje jis net buvo laikomas asmeniniu servitutu
rušimi. Taciau nuo servituto uzufrukta skiria
tai, kad jis nustatomas konkreciam asmeniui.
Uzufruktas gali buti nustatytas tiek vieno, tiek
ir keliu asmenu (bendrai ar nustatant kiekvieno
dali) naudai. Antra, asmeninis uzufrukto
pobudis lemia ir kita jo skirtuma nuo servituto
uzufrukto terminas ribojamas asmens gyvenimo
trukme. Tuo tarpu servituto terminas nera
ribojamas. Trecia uzufrukta nuo servituto
skirianti požymi lemia jo nustatymo tikslai
paprastai uzufruktas nustatomas siekiant
uzufruktoriui naudos. Tuo tikslu perduodamos
tokiai naudai gauti naudojimosi teises, kurias
igyvendindamas uzufruktorius iš svetimo daikto
gauna vaisius, produkcija ir pajamas. Ketvirta,
skirtingai nuo servituto, kurio turinys
apibrežiamas reikalingu servituto igyvendinimui
teisiu minimumu, uzufruktu, jeigu nera nustatyta
kitaip, suteikiama tiek teisiu, kiek ju turetu
rupestingas daikta pagal paskirti naudojantis
savininkas.
59
UZUFRUKTO NUSTATYMAS ISTATYMU TEISMO
SPRENDIMU SANDORIU
60
Istatymu nustatytas uzufruktas, pavyzdžiui,
CK3.185 straipsnis. Nepilnameciu vaiku turto
tvarkymas 1. Turta, kuris yra nepilnameciu
vaiku nuosavybe, tvarko ju tevai uzufrukto
teisemis. Teismo sprendimu uzufruktas gali buti
nustatomas istatyme numatytais atvejais.
Pavyzdžiui, CK 3.71 str. 1 d. numato tokias
santuokos nutraukimo pasekmes, kai gyvenamoji
patalpa yra asmenine vieno sutuoktinio
nuosavybe1. Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno
sutuoktinio nuosavybe, teismas savo sprendimu
gali nustatyti uzufrukta ir palikti joje gyventi
kita sutuoktini, jeigu su juo po santuokos
nutraukimo lieka gyventi nepilnameciai
vaikai. Kaip ir kitos daiktines teises,
uzufruktas gali buti nustatomas sandoriu.
Nustatyti sandoriu uzufrukta gali tik pats daikto
savininkas.
61
Nustatant uzufrukta turi buti uzufruktoriumi
tampancio asmens valia, išskyrus atvejus, kai
uzufrukta nustato istatymas.
62
Uzufrukto teises turinys

• Uzufruktorius turi teise naudoti daikta taip,
  kaip nustatyta, o jeigu nenustatyta, kaip tai
  darytu pagal daikto paskirti rupestingas
  savininkas.
• Naudojant uzufrukto objekta gaunami vaisiai,
  produkcija ir pajamos priklauso uzufruktoriui,
  jeigu sutartis ar istatymai nenustato kitaip.
• Uzufrukto turinys nustatomas kiekvienu konkreciu
  atveju nustatant uzufrukta. Nustatantis uzufrukta
  subjektas gali nustatyti tik tokias uzufrukto
  suteikiamas teises, kurios neprieštarauja daikto
  naudojimui pagal paskirti. 4.143 straipsnis.
• Uzufrukto objektas perduodamas uzufruktoriui
  pagal apraša.

63
Uzufrukto teises turinys Uzufrukto turinys
nustatomas kiekvienu konkreciu atveju nustatant
uzufrukta. Nustatantis uzufrukta subjektas gali
nustatyti tik tokias uzufrukto suteikiamas
teises, kurios neprieštarauja daikto naudojimui
pagal paskirti. Uzufruktorius turi teise naudoti
daikta taip, kaip nustatyta, o jeigu nenustatyta,
kaip tai darytu pagal daikto paskirti
rupestingas savininkas. Kadangi uzufruktas yra
asmenine teise, uzufruktorius neturi teises
perduoti uzufrukto kitam asmeniui. Taciau jis
gali perduoti kitam asmeniui teise igyvendinti
uzufrukta. Laikas, kuriam perduodama kitam
asmeniui teise igyvendinti uzufrukta, negali buti
ilgesnis už laika, kuriam nustatytas uzufruktas
64
UZUFRUKTO PASIBAIGIMAS Uzufrukto pabaigos
pagrindai nustatyti CK 4.150 str. Uzufruktas
baigiasi 1) jo atsisakius 2) mirus
uzufruktoriui, likvidavus uzufruktoriu juridini
asmeni ar praejus trisdešimciai metu nuo
uzufrukto nustatymo juridiniam asmeniui 3)
pasibaigus terminui ar ivykus naikinanciojoje
salygoje numatytam juridiniam faktui 4)
uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku
5) žuvus uzufrukto objektui 6) pablogejus
uzufrukto objekto buklei 7) suejus senaties
terminui 8) panaikinus uzufrukta teismo
sprendimu. Nurodytas uzufrukto pasibaigimo
pagrindu sarašas yra baigtinis ir negali buti
aiškinamas pleciamai.
65
Kai uzufrukto terminas susiejamas ne su
uzufruktoriaus, o su tam tikru treciojo asmens
amžiumi, taciau jis nesukakes nustatyto amžiaus
miršta, tai uzufruktas išlieka iki to laiko, kada
šis asmuo butu sukakes nustatyta amžiu. Jeigu
uzufruktas buvo nustatytas laikotarpiui, kol
atsiras su treciuoju asmeniu susije salygos, o
treciasis asmuo iki tu salygu atsiradimo miršta
ir todel numatytos salygos atsirasti negali, tai
uzufruktorius išsaugo savo teises iki savo
gyvenimo pabaigos. Kaip ir servitutas,
uzufruktas pasibaigia, jeigu uzufruktorius tampa
viso uzufrukto objekto savininku. Kai
uzufruktorius tampa dalies daikto savininku,
uzufruktas išlieka i likusia daikto dali.
66
Užstatymo teise (superficies)
Užstatymo teise (superficies) teise naudotis
kitam asmeniui priklausancia žeme statiniams
statyti ar isigyti bei valdyti nuosavybes teise
ar žemes gelmems naudoti. Pasikeitus žemes,
statiniu ar sodiniu savininkui, užstatymo teise
išlieka. Užstatymo teise nustatanciame akte
gali buti numatyta, kad šios teises turetojas
turi sumoketi žemes savininkui vienkartine suma
arba už ja moketi periodiškai. 4.160
straipsnis. Užstatymo teise gali buti
terminuota ar neterminuota.
67
Superficies kaip daiktine teise atsirado Senoves
Romoje. Respublikos laikotarpiu valstybe ir
miestu bendruomenes perduodavo laisvus žemes
sklypus gyvenamiesiems namams statyti. Taip
budavo aprupinami asmenys, kurie neturedavo lešu
nusipirkti žemes sklypus. Teise naudotis žeme
sklypu buvo amžina arba ilgam terminui. Už
naudojimasi žemes sklypu naudotojas mokedavo i
valstybes ar miesto kasa nustatyta mokesti
(solarium). Veliau superficies galejo buti
nustatytas ir privaciai žemei. Sutartis del žemes
sklypo naudojimo statiniams statyti iš pradžiu
buvo vertinama kaip paprasta nuomos sutartis ir
tik veliau naudotojui buvo suteiktos daiktines
teises gynybos priemones. Jis galejo ginti savo
teise naudoti žeme nuo bet kurio asmens,
iskaitant ir žemes sklypo savininko
68
Superficies paskirtis statiniams žemes sklype
statyti ar juos isigyti bei valdyti nuosavybes
teise ar žemes gelmems naudoti. Superficies
kaip daiktinei teisei budingas sekimo požymis.
Pasikeitus žemes, statiniu ar sodiniu savininkui,
užstatymo teise išlieka. Preziumuojama, kad
superficies yra neatlygintine teise. Taciau
užstatymo teise nustatanciame akte (sutartyje ar
testamente) gali buti numatyta, kad šios teises
turetojas turi sumoketi žemes savininkui
vienkartine suma ar moketi ja moketi
periodiškai. Superficies teise negali buti
nustatyta viešajai nuosavybei, nes tokia galimybe
nera numatyta disponavima valstybes ir
savivaldybiu turtu reglamentuojanciuose teises
aktuose.
69
Užstatymo teise nustatoma žemes savininko ir
užstatymo teises turetoju tampancio asmens
susitarimu arba žemes savininko testamentu.
70
Superficies gali buti terminuota ir
neterminuota. Superficies nuo prievolines
nuomos teises skiriasi tuo, kad jos turetojui
suteikiamos absoliucios teises gynimo priemones.
Superficies pabaigai netaikomi prievoles
pabaigos pagrindai. Ji gali baigtis tik CK 4.164
straipsnyje nustatytais pagrindais.
71
Užstatymo teise baigiasi kai užstatymo teises
turetojas tampa ir žemes savininku, pasibaigus
terminui, del senaties, jeigu užstatymo teises
turetojas dešimt metu nesinaudoja užstatymo
teises objektu, užstatymo teises turetojui
daugiau kaip už dvejus metus nesumokejus
užstatymo teise nustatanciame akte nustatyto
mokescio. Statiniu ar sodiniu žuvimas nera
pagrindas užstatymo teisei baigtis, jeigu daikto
savininkas ir naudotojas nesusitare
kitaip. Nurodytas užstatymo teises pabaigos
pagrindu sarašas yra baigtinis ir negali buti
aiškinamas pleciamai. Neterminuota užstatymo
teise gali baigtis tik CK 4.164 straipsnyje
numatytais pagrindais.
72
ILGALAIKE NUOMA (EMPHYTEUSIS)
Ilgalaike nuoma (emphyteusis), kaip daiktine
teise, teise naudotis kitam asmeniui
priklausanciu žemes sklypu ar kitu nekilnojamuoju
daiktu nebloginant jo kokybes, nestatant
statiniu, nesodinant daugiameciu sodiniu ir
neatliekant kitu darbu, kurie iš esmes padidintu
naudojamos žemes ar kito nekilnojamojo daikto
verte, išskyrus atvejus, kai yra nuomotojo
sutikimas. Ilgalaike nuoma gali buti terminuota
ar neterminuota. Ilgalaikes nuomos terminas
negali buti trumpesnis kaip dešimt
metu. Ilgalaike nuoma nustatoma išnuomojamo
nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko
susitarimu arba testamentu.
73
Preziumuojama, kad ilgalaike nuoma yra
neatlygintine, taciau ja nustatanciame akte gali
buti numatyta, kad nuomininkas turi sumoketi
nuomotojui vienkartine suma ar ja moketi
periodiškai. Ilgalaike nuoma (emphyteusis)
teise negali buti nustatyta viešajai nuosavybei,
nes tokia galimybe nera numatyta disponavima
valstybes ir savivaldybiu turtu
reglamentuojanciuose teises aktuose.
74
Ilgalaikes nuomos pabaiga Ilgalaike nuoma
(emphyteusis) gali pasibaigti tik CK 4.169
straipsnyje ir ilgalaike nuoma nustatanciame akte
numatytais pagrindais. Kaip ir kitoms daiktinems
teisems, jai netaikomi bendrieji prievoliu teises
pagrindai, numatyti CK 6.123-6.144
straipsniuose. Ilgalaike nuoma pasibaigia 1)
pasibaigus terminui 2) žuvus nuomos objektui 3)
nuoma panaikinus teismo sprendimu 4) nuomotojui
tapus ir nuomininku 5) nenaudojus nuomos objekto
dešimt metu 6) šaliu susitarimu. Praejus
dvidešimt penkeriems metams po nuomos nustatymo,
nuomininko ar nuomotojo prašymu ilgalaike nuoma
gali buti teismo sprendimu pakeista ar
panaikinta, jeigu atsiranda nenumatytu
aplinkybiu, del kuriu nebegalima naudotis daiktu
ankstesnemis salygomis.
75
Ilgalaikes nuomos turinys
Jeigu ilgalaike nuoma nustatantis aktas nenustato
kitaip, tai nuomininkas naudojasi išnuomotu
nekilnojamuoju daiktu kaip savininkas, tik iš
esmes nedidina jo vertes, taip pat neturi teises
keisti jo tikslines paskirties be savininko
sutikimo. Jeigu nuomos objektas yra žemes
sklypas, ilgalaike nuoma nustatanciame akte gali
buti numatyta nuomininko teise statyti statinius
ar sodinti sodinius, reikalingus žemei naudoti
pagal paskirti. 2. Nuomininkas savo lešomis
privalo išlaikyti išnuomota nekilnojamaji daikta
ir ji remontuoti. 3. Jeigu nenustatyta kitaip,
nuomininkui priklauso išnuomoto nekilnojamojo
daikto duodami vaisiai. 4. Ilgalaike nuoma
nustatanciame akte gali buti nurodyta, kad
nuomininkas be nuomotojo sutikimo savo teisiu
negali perleisti kitam asmeniui arba padalyti
ilgalaikes nuomos teises. 5. Jeigu ilgalaike
nuoma nustatanciame akte nenumatyta kitaip,
nuomininkas turi teise subnuomoti. Subnuomininkas
neturi daugiau teisiu už nuomininka. Ilgalaikei
nuomai pasibaigus, baigiasi ir subnuoma.
76
DAIKTO SULAIKYMAS
77
Subjektas Objektas Teises atsiradimo pagrindai ir
igyvendinimo salygos
4.229 straipsnis. Daikto sulaikymo teises
turinys 1. Kitam asmeniui priklausancio daikto
teisetas valdytojas, turintis reikalavimo teise i
daikto savininka, gali sulaikyti jo daikta tol,
kol bus patenkintas reikalavimas. 2. ......... 3.
Kiti istatymai gali nustatyti kitokias daikto
sulaikymo taisykles.
78
Daikto sulaikymas turi atitikti šias
salygas sulaikantis daikta asmuo turi buti
teisetas jo valdytojas, sulaikantis daikta asmuo
turi tureti reikalavimo teise i daikto
savininka, turi buti suejes reikalavimo ivykdymo
terminas. Istatymai gali nustatyti ir kitokias
daikto sulaikymo taisykles arba numatyti
draudimus, kada negalima pasinaudoti daikto
sulaikymo teise. Pavyzdžiui, pagal CK 6.640 str.
panaudos gavejas neturi jam perduoto daikto
sulaikymo teises, išskyrus atvejus, kai panaudos
davejo prievole pasireiškia del daikto
išsaugojimo butinu ir neatideliotinu išlaidu
kompensavimo.
79
Daikto sulaikymo teises turinys

• Daikto sulaikymo teise pasireiškia faktiniu
  daikto sulaikymu, kol daikto savininkas ivykdys
  savo prievole daikta sulaikiusiam asmeniui arba
  pateiks adekvatu prievoles ivykdymo užtikrinima.
• Sulaikyto daikto duodamus vaisius sulaikymo teise
  turintis asmuo gali pasilikti sau ir tuo
  patenkinti reikalavima. Šia teise daikto
  sulaikymo teise turintis asmuo gali pasinaudoti
  pirmiau už kitus kreditorius.
• Daikto sulaikymas nesuteikia kreditoriui teises
  reikalauti patenkinti savo reikalavima iš
  sulaikyto daikto vertes.

80
Istatyme nustatytais atvejais daikto sulaikymas
transformuojasi i priverstini ikeitima, kuris
suteikia kreditoriui teise patenkinti savo
reikalavima iš ikeisto daikto vertes pirmiau už
kitus kreditorius.

• Pavyzdžiui, CK 6.786 str. numato, kad
  komisionierius turi teise sulaikyti turimus
  daiktus, kuriuos jis privalo perduoti komitentui
  ar jo nurodytam asmeniui, jeigu komitentas
  nevykdo savo prievoliu komisionieriui. Jeigu
  komitentas tampa nemokus (jam iškeliama bankroto
  byla), komisionierius netenka sulaikymo teises ir
  igyja ikeitimo teise i ta daikta (priverstinis
  ikeitimas), o jo reikalavimai del daikto, kuri
  komisionierius buvo sulaikes, vertes dydžio
  tenkinami kartu su ikeitimu užtikrintais
  reikalavimais.

81
Daikto sulaikymo teises pabaiga

• Daikto sulaikymo teise baigiasi, kai
• skolininkas pateikia adekvatu prievoles ivykdymo
  užtikrinima, arba
• valdytojas praranda valdymo teise, išskyrus
  atvejus, kai daikto savininkui (skolininkui)
  sutikus daiktas išnuomojamas arba ikeiciamas
  kitiems asmenims.

82

• 6.865 straipsnis. Daiktu saugojimas viešbuciuose
• Viešbutis be specialaus susitarimo su viešbutyje
  apsigyvenusiu asmeniu atsako kaip saugotojas už
  šio asmens daiktu praradima, trukuma ar
  sugadinima. Viešbutis turi teise sulaikyti
  apsigyvenusio jame asmens daiktus tol, kol šis
  asmuo ivykdys savo prievoles viešbuciui,
  susijusias su atlyginimu už viešbucio suteiktas
  paslaugas.
• Ar viešbutis yra viešbutyje apsigyvenusio asmens
  daiktu teisetas valdytojas?

83
HIPOTEKA
84
HIPOTEKOS ESME Hipoteka yra viena iš ikeitimo
placiaja prasme formu. Pastaba Ikeitimas
placiaja prasme suprantamas kaip daiktinis
prievoliu ivykdymo užtikrinimas, kai ikaito
turetojui (kreditoriui) suteikiama teise
skolininkui neivykdžius ikeitimu užtikrinto
reikalavimo patenkinti ji iš ikeisto turto.
Lietuvos teiseje pripažistamos dvi ikeitimo
formos Hipoteka (CK 4.170-4.197 str.) ir
Ikeitimas (CK 4.198-4.228 str.). Hipoteka nuo
Ikeitimo skiria du pagrindiniai
požymiai hipotekos objektas yra tik
nekilnojamasis daiktas, ikeiciamas hipoteka
daiktas visuomet lieka ikaito davejo valdyme
85
Hipotekos samprata pateikiama CK 4.170
str.Hipoteka esamo ar busimo skolinio
isipareigojimo ivykdyma užtikrinantis
nekilnojamojo daikto ikeitimas, kai ikeistas
daiktas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka
neapriboja ikaito davejo teisiu ikeista daikta
naudoti, ji valdyti ar disponuoti, ikaitant ir
daikto perdavima kito asmens nuosavyben bei
paskesnius ikeitimus. Šios teises gali buti
apribotos pažymint apie tai hipotekos sutartyje
(lakšte). Hipotekai kaip daiktinei teisei
budingas sekimo požymis, t.y. hipoteka išlieka ir
pasikeitus ikeisto daikto savininkui. Hipoteka
taip pat išlieka, jeigu ikeistas daiktas
padalijamas arba keli ikeisti daiktai yra
sujungiami.
86
Hipoteka gali buti užtikrinami tik piniginiai
reikalavimai. Tokia išvada seka iš pacios
hipotekos prigimties, nes kreditoriui
realizuojant savo teises reikalavimas yra
tenkinamas iš ikeisto daikto vertes pardavus
daikta iš varžytyniu arba iš pajamu, kurias
kreditorius gauna administruodamas
daikta. Hipoteka isigalioja nuo jos
iregistravimo hipotekos registre momento, kai
viešame registre irašomi atitinkami irašai.
87
Hipoteka vienas iš labiausiai paplitusiu
užtikrinimu bankinio kreditavimo rinkoje. Tokia
situacija didele dalimi leme supaprastinta
hipotekos kreditoriaus teisiu realizavimo tvarka
ir hipotekos sistemos patikimumas, kuri užtikrina
hipotekos procese dalyvaujantys pareigunai bei
naudojamos priemones. Supaprastinta hipotekos
kreditoriu teisiu realizavimo procedura reiškia,
kad hipotekos kreditorius, skolininkui
neivykdžius prievoles, turi teise, nesikreipdamas
i teisma ieškinio teisenos tvarka, kreiptis i
hipotekos teiseja, kuris, laikydamas specialiu
išieškojima iš ikeisto daikto reglamentuojanciu
procesiniu normu, areštuoja ikeista turta ir
ispeja skolininka apie priverstini išieškojimo
nukreipima i ikeista turta. Skolininkui
neivykdžius per viena menesi prievoles,
išieškojimas nukreipiamas i ikeista turta.
88
Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2007 m. vasario
27 d. nutarimu Nr.232 Del hipotekos registro
vystymo koncepcijos patvirtinimo1 patvirtino
hipotekos registro vystymo koncepcija, kurios
pagrindinis tikslas per 2007-2008 metus
apibrežti nuostatas, galiojanciu teises aktu
pakeitimus, kuriuos priemus butu sukurtas naujas
hipotekos ir ikeitimo bei turto arešto aktu
registravimo modelis - atsisakyta hipotekos
teisejo funkciju registruojant hipoteka
(ikeitima) ir hipotekos skyriu prie apylinkes
teismu. Vyriausybes nuomone tokie pakeitimai
leistu užtikrinti adekvacia galiojanciuose teises
aktuose itvirtinta kreditoriu teisiu apsaugos
sistema, igyvendinti "vieno langelio" principa, o
duomenys Hipotekos registrui ir Turto arešto aktu
registrui butu teikiami elektroniniu budu.
89
HIPOTEKOS SUBJEKTAI Hipoteka sukuria papildoma
prievolini santyki tarp ikaito davejo ir
kreditoriaus (ikaito turetojo). Paprastai šie
asmenys yra ir pagrindines prievoles šalys.
Ikaito daveju gali buti ir tretysis asmuo, savo
daiktu užtikrinantis kito asmens prievoles
ivykdyma kreditoriui. Hipotekos subjektais gali
buti fiziniai ir juridiniai asmenys. Valstybei ir
savivaldybems priklausantys nekilnojamieji
daiktai gali buti ikeisti hipoteka tik Lietuvos
Respublikos valstybes ir savivaldybiu turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo istatyme1
numatytais atvejais. 1 Valstybes Žinios,
1998.06.12, Nr. 54, Publ. Nr. 1492 Valstybes
Žinios, 2002.06.19, Nr. 60, Publ. Nr. 2412.
90
HIPOTEKOS OBJEKTAI CK 4.171 str. 1 d. nurodo,
kad hipotekos objektu gali buti viešame registre
registruojami, iš civilines apyvartos neišimti
nekilnojamieji daiktai, kurie gali buti pateikti
parduoti viešose varžytynese. Galime išskirti
tris hipotekos objektui keliamus bendruosius
reikalavimus turi buti iregistruotas viešame
registre, turi buti civilineje apyvartoje, gali
buti parduotas iš viešuju varžytyniu.
91

• Hipoteka gali buti ikeista ir dalis daikto,
  taciau jos ikeitimui keliami šie reikalavimai
• - ji turi buti tiksliai apibrežta ir iregistruota
  viešame registre kaip atskiras objektas, jeigu
  daiktas priklauso vienam savininkui,
• ji turi buti tiksliai nustatyta bendraturciu
  sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu
  tvarkos nustatymo sutartimi, jeigu daiktas
  priklauso keliems savininkams (bendroji
  nuosavybe).
• Ikeiciamas hipoteka daiktas, išskyrus žeme, turi
  buti apdraustas. Jeigu daiktas žuva ar yra
  sugadinamas, hipoteka apima ir draudimo
  atlyginima.

92
Hipotekos rušys Hipoteka gali buti sutartine ir
priverstine. Hipoteka taip pat gali buti
nustatyta vienašaliu daikto savininko pareiškimu
(savininko hipoteka).
93
Sutartine hipoteka gali buti paprastoji,
jungtine, svetimo turto, maksimalioji, bendroji
ir salygine. Paprastoji hipoteka vieno
konkretaus nuosavybes teise priklausancio
nekilnojamojo daikto ikeitimas, norint apsaugoti
vieno konkretaus isipareigojimo ivykdyma (CK
4.179 str.) Jungtine hipoteka keliu nuosavybes
teise priklausanciu nekilnojamuju daiktu
ikeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno
konkretaus isipareigojimo ivykdyma (CK 4.180
str.) Svetimo daikto hipoteka nuosavybes teise
priklausancio nekilnojamojo daikto ikeitimas,
norint apsaugoti kito asmens skolinio
isipareigojimo ivykdyma (CK 4.181 str.)
94
Maksimalioji hipoteka nekilnojamojo daikto
ikeitimas, kai susitariama tik del maksimalios
isipareigojimu apsaugojimo ikeiciamu daiktu sumos
ir del paskolos naudojimo srities. Maksimalioji
hipoteka registruojama ne ilgesniam kaip penkeriu
metu laikotarpiui (CK 4.182 str.) Bendroji
hipoteka keleto atskiriems savininkams
priklausanciu nekilnojamuju daiktu ikeitimas,
norint apsaugoti viena skolini isipareigojima (CK
4.183 str.) Salygine hipoteka daikto
ikeitimas, norint apsaugoti skolinio
isipareigojimo ivykdyma, jeigu susitariama, kad
hipoteka isigalios nuo sutartyje numatytos
salygos ivykdymo momento arba kad hipoteka galios
tik iki to momento, kol bus vykdoma sutartyje
numatyta salyga. Salyga gali buti nustatoma tiek
kreditoriui, tiek skolininkui (CK 4.184 str.)
95
CK 4.175 str. 2 d. nustato, kad priverstine
hipoteka atsiranda istatymo ar teismo sprendimo
pagrindu šiais atvejais valstybes
reikalavimams, kylantiems iš mokestiniu bei
valstybinio socialinio draudimo teisiniu
santykiu, užtikrinti, reikalavimams, susijusiems
su statiniu statybomis ar rekonstrukcija,
užtikrinti, pagal teismo sprendima patenkintiems
turtiniams reikalavimams užtikrinti, Pagal
teismo sprendima patenkintiems turiniams
reikalavimams užtikrinti hipoteka gali buti
nustatyta tik istatymo numatytais atvejais.
96
Civilinis kodeksas numato eile atveju kada
priverstine hipoteka (ikeitimas) gali buti
isteigta teismui priemus sprendima nutraukti
santuoka - atsakovo, iš kurio priteistas
išlaikymas to reikalingam sutuoktiniui, turtui
(3.72 str. 10 d.) teismui priemus sprendima del
sutuoktiniu gyvenimo skyrium - atsakovo, iš kurio
priteistas išlaikymas to reikalingam
sutuoktiniui, turtui (3.78 str. 5 d.) teismui
priemus sprendima del išlaikymo nepilnameciams
vaikams priteisimo tevu (ar vieno iš ju) turtui
(3.197 str.) ipedinio, kuris paveldejo ukininko
uki, nekilnojamiesiems daiktams kitiems
ipediniams priklausanciu kompensaciju mokejimo
užtikrinimui (5.71 str.) daiktams, kuriu
nuosavybes teise pereina pirkejui nuo daikto
pardavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami
pirkejui, iki visiško sumokejimo, jeigu sutartis
nenumato ko kita (6.414 str. 2 d.)
97
Jeigu pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise
sutartyje nustatyta, kad atpirkimo teise yra
paskolos užtikrinimas, pardavejas laikomas
skolininku (paskolos gaveju), o pirkejas
kreditoriumi, turinciu ikeitimo teise (6.418 str.
5 d.) kai nekilnojamasis daiktas perduodamas su
salyga moketi renta, rentos gavejui ikeitimo
teise i ta nekilnojamaji daikta atsiranda kaip
rentos moketojo prievoles ivykdymo užtikrinimas
(priverstine hipoteka)(6.445 str. 1 d.) jeigu
komitentas tampa nemokus (jam iškeliama bankroto
byla), komisionierius netenka sulaikymo teises ir
igyja ikeitimo teise i ta daikta (priverstine
hipoteka), o jo reikalavimai del daikto, kuri
komisionierius buvo sulaikes, vertes dydžio
tenkinami kartu su ikeitimu užtikrintais
reikalavimais (6.786 str. 3 d.)
98
4.185 straipsnis. Hipotekos iforminimas ir
iregistravimas 1. Hipotekos sutartis, ikeiciamo
daikto savininko vienašalis pareiškimas ikeisti
daikta, taip pat prašymas iregistruoti
priverstine hipoteka iforminami surašant
hipotekos lakšta. Jeigu hipoteka sutartine,
hipotekos lakšta tvirtina notaras. Kai hipoteka
registruojama vienašaliu ikeiciamo daikto
savininko pareiškimu, hipotekos lakšta pasirašo
tik daikto savininkas, o kreditorius nenurodomas
(CK 4.185 ir 4.186 str.). Nuo iregistravimo
hipotekos registre momento, kai viešame registre
irašomi atitinkami irašai, hipoteka isigalioja.
99
HIPOTEKOS FORMA Hipotekos sutartis, ikeiciamo
daikto savininko vienašalis pareiškimas ikeisti
daikta, taip pat prašymas iregistruoti
priverstine hipoteka iforminami surašant
hipotekos lakšta. Jeigu hipoteka sutartine,
hipotekos lakšta tvirtina notaras. Skirtingai
nuo kai kuriu teisiniu sistemu (pvz. Šveicarijos,
Rusijos), kuriose hipotekos lakštas yra
pripažistamas vertybiniu popieriumi, Lietuvoje
lakštas tera tik standartizuota sutarties
(pareiškimo) forma. Tokios standartizuotos formos
naudojimas sumažina hipotekos registro darbuotoju
klaidos tikimybe. Hipotekos registro duomenys yra
vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais, kol
jie nenugincyti istatymu nustatyta tvarka. Jeigu
hipotekos lakšto tekstas nesutampa su hipotekos
registro irašu, sprendžiamaja galia turi
hipotekos registro irašas. Šiuo atveju del
hipotekos registro tvarkymo istaigos kaltes
patirta žala sažiningam lakšto turetojui atlygina
valstybe istatymu nustatyta tvarka.
100

• Hipotekos lakšte turi buti nurodoma
• sudarymo vieta ir data,
• skolininkas, kreditorius ir ikeiciamo daikto
  savininkas (kai skolininkas ir daikto savininkas
  ne tas pats asmuo),
• ju gyvenamoji vieta (buveine),
• ikeiciamas daiktas, jo ikainojimas ir buvimo
  vieta,
• ikeitimu užtikrinta prievole, jos konkretus arba
  maksimalus dydis (kai hipoteka sutartine)
• ivykdymo terminas.
• Prievoles dydis hipotekos lakšte nurodomas
  iskaitant palukanas.
• Jeigu hipoteka priverstine, hipotekos lakšte
  nurodomas jos nustatymo pagrindas.

101
HIPOTEKOS PASIBAIGIMAS Hipoteka pasibaigia ja
išregistravus iš hipotekos registro. Jos
pasibaigimo momentas yra išregistravimo iš
hipotekos registro momentas. Priverstinis
ikeisto daikto realizavimas hipotekos
kreditoriaus prašymu išlaisvina ji nuo visu
hipoteku. Ikeisto daikto savininkas ar
skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka butu
baigta, jeigu 1) yra ivykdytas skolinis
isipareigojimas 2) daiktui panaikinama
hipoteka 3) hipotekos kreditorius arba hipotekos
kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metu
nuo skolos mokejimo termino pabaigos. Hipoteka
gali baigtis hipotekos kreditoriaus ir skolininko
susitarimu ar kai hipotekos kreditorius hipotekos
atsisako.
102
IKEITIMAS
Ikeitimo siauraja jo reikšme (kaip savarankiškos
daiktines teises), samprata pateikiama CK 4.198
straipsnyjeIkeitimas tai esamo ar busimo
skolinio isipareigojimo ivykdyma užtikrinantis
kilnojamojo daikto ar turtiniu teisiu ikeitimas,
kai ikeitimo objektas perduodamas kreditoriui,
treciajam asmeniui ar paliekamas ikaito
davejui Skirtingai nuo hipotekos, ikeitimas
neriboja šaliu galimybiu perduodant ikeiciama
turta. Priklausomai nuo aplinkybiu ir
kreditoriaus ir ikaito davejo interesu, jis gali
buti perduotas kreditoriui, paliekamas ikaito
davejui ar perduodamas treciajam asmeniui
saugoti. Ikaito davejui paliekamas turtas gali
buti užrakinamas, užantspauduojamas ar pažymimas
ženklais, rodanciais jo ikeitima.
103
IKEITIMO SUBJEKTAI Kaip ir hipotekoje ikeitimo
teisiniuose santykiuose dalyvauja ikaito davejas
(skolininkas) ir ikaito turetojas (kreditorius).
Ikaito daveju gali buti ir tretysis asmuo
(pagrindines prievoles atžvilgiu). Ikaito daveju
ir ikaito turetoju gali buti fizinis ir juridinis
asmuo. Valstybes ir savivaldybiu turtas
ikeiciamas pagal Lietuvos Respublikos valstybes
ir savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo istatyma. Valstybes imones
ilgalaiki turta turi teise ikeisti tik steigejo
leidimu trumpalaiki turta valstybes imones
ikeisti turi teise, jei to nedraudžia imones
istatai ir tik istatuose nustatyta tvarka ir
salygomis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 1999 m.
birželio 10 d. nutartis civilineje byloje
Litimpeks bankas v. Valstybine imone Pagiriu
šiltnamiai, Nr.3K-3-178/99m., kategorija 14).
104
IKEITIMO OBJEKTAI CK 4.201 straipsnyje nurodoma,
kad ikeitimo objektu gali buti kilnojamieji
daiktai ir turtines teises. Tai matyti ir iš CK
4.198 straipsnyje pateiktos ikeitimo sampratos.
Taciau ši nuostata neturi buti aiškinama
siaurinamai, laikantis CK 1.97 straipsnyje
pateikiamos civiliniu objektu klasifikacijos. Iš
esmes ikeitimo objektu gali buti visas, nuo
ikaito davejo asmens atskiriamas turtas, i kuri
galima nukreipti išieškojima.Pavyzdžiui, ikeitimo
objektu gali buti teise i prekes ženkla, nors
tokia teise priskiriama prie asmeniniu neturtiniu
teisiu ir vertybiu. Istatymo numatytais atvejais
ikeitimo objektu taip pat gali buti daiktai,
kurie taps ikaito davejo nuosavybe ateityje.
Išieškojimas i tokius daiktus gali buti
nukreiptas tik ikaito davejui igijus šiuos
daiktus nuosavybes teise.
105
Ikeitimo teises pabaiga Skirtingai nuo hipotekos,
kurios pabaiga siejama su išregistravimu iš
hipotekos registro, ikeitimas baigiasi 1)
pasibaigus ikeitimu užtikrintai prievolei 2)
žuvus ikeistam daiktui 3) ikaito turetojui
igijus nuosavybes teise i ikeista daikta arba
ikeistoms teisems perejus ikaito turetojui 4)
pasibaigus teises, esancios ikeitimo dalyku,
galiojimo terminui 5) kai kreditorius negali
patenkinti savo reikalavimo iš ikeitimo dalyko
del ieškinio senaties termino praleidimo 6)
šaliu susitarimu ar kreditoriui atsisakius
ikeitimo. Kai ikeistas turtas priverstinai
parduodamas kreditoriaus, kuriam turtas
ikeistas, reikalavimu, visi turto ikeitimai
panaikinami.