Sveikatos prie

1
Sveikatos priežiuros istaigu valdymo novatoriška
kultura

• Dr. Rima Vaitkiene
• M.Romerio universiteto
• Viešojo administravimo fakultetas
• Viešojo administravimo katedra

2
Paslaugu teikimo reguliavimas

• Sveikatos priežiuros paslaugu teikima reguliuoja
  valstybe ir joje veikiantys teises aktai
• Sveikatos apsaugos reformos teorija pateikia 4
  paslaugu teikimo reguliavimo modelius pagal
  paslaugu teikimo proceso dalyvius

3
Paslaugu teikimoreguliavimo modeliai

• Technokratinis
• Mediku savaiminio reguliavimo
• Rinkos
• Demokratinis

4
Technokratinis modelis

• Sveikatos sistemai vadovauja tam parengti
  ekspertai remdamiesi savo žiniomis bei aukšta
  padetimi politinese ir ekonominese institucijose.
  Jie atlieka normatyvine analize ir atsako už
  sistemos strukturizavima, stebesena ir vertinima.

5
Mediku savaiminio reguliavimo modelis

• Gydytojai patys kuria nurodymus ir kontroliuoja
  savo darba remdamiesi tuo, kad jie yra sveikatos
  sistemos ištekliu naudotojai, todel ištekliu
  naudojimas turi priklausyti nuo ju sprendimu ir
  kontroles.
• Pvz. Lietuvos Respublikos odontologu rumu
  istatymas

6
Rinkos modelis

• Reguliavimas vykdomas del rinkos konkurencijos
  atsižvelgiant i paklausa ir pasiula bei laikantis
  nuostatos, kad valstybes i ji turi kištis
  minimaliai

7
Demokratinis modelis

• Kiekvienas pilietis turi teise ir atsakomybe
  dalyvauti priimant visuomenes sprendimus.
  Dažniausiai pilietis veikia netiesiogiai, o per
  išrinktus atstovus.
• Visuomene pati formuoja sveikatos apsaugos
  valdymo ir administravimo budus, problemas,
  prioritetus ir sprendimus.

8
Valstybes ir rinkos vaidmuo

• 20 amžiaus aštuntojo dešimtmecio pabaigoje
  sveikatos apsaugos valdymo sistemos buvo
  restrukturizuojamos daugelyje Europos šaliu.
• Vyko decentralizacija i regionini ir savivaldybes
  lygmeni arba buvo pradeti taikyti vienodi
  reikalavimai valstybiniams ir privatiems paslaugu
  teikejams

9
Rinkos itaka sveikatos sistemoje (1)

• Paslaugu kainoms
• Paslaugu kokybei
• Rinkos pasidalijimui

10
Rinkos itaka sveikatos sistemoje (2)

• Rinkos desniai igyvendinami atskiruose sveikatos
  apsaugos sektoriuose
• Rinkos veikimo mechanizmai pacientu teise
  pasirinkti, paslaugu pirkeju ir pardaveju
  sutartys, atviros derybos, pagristos konkurencija

11
Valstybes ir rinkos vaidmuo (1)

• Pereinant prie rinkos ekonomikos, keiciasi
  valstybes vaidmuo, todel valstybes sprendimai
  turi buti ne tik strateginiai, bet ir atitikti
  esama padeti
• Dauguma šaliu pasirinko mišru valstybinio
  finansavimo ir valdymo bei rinkos valdymo modeli.
  Jose išliko solidarumo principas, finansuojant
  visapusiška ir visiems prieinama sveikatos
  priežiura

12
Valstybes ir rinkos vaidmuo (2)

• Modernus sveikatos priežiuros finansavimo ir
  valdymo modelis grindžiamas paciento, gydytojo,
  sveikatos priežiuros istaigos ir moketojo už
  paslaugas dalyvavimu.

13
Sveikatos priežiuros rinkos bruožai (1)

• Gydytojas atlieka ne tik paslaugu teikejo, bet ir
  paslaugu gavejo (vaistu, irangos, kapitalo)
  vaidmeni.
• Solidarumo principas jaunas moka už sena,
  turtingas už vargša, sveikas už ligoni,
  dirbantysis už nedirbantiji. Tai lemia kryžmini
  subsidijavima.
• Renkasi ne vien pacientas daug ka už ji turi
  nuspresti ir pasiulyti gydytojas, vadovaudamasis
  specifinemis žiniomis.

14
Sveikatos priežiuros rinkos bruožai (2)

• Pereinamuoju laikotarpiu i rinkos ekonomika teko
  daugiau demesio skirti politiniams ir
  strateginiams sveikatos apsaugos planavimo
  aspektams, o ne kasdieniam pavaldžiu istaigu
  valdymui. Decentralizacijos linkme pasuko
  daugelis Europos valstybiu. Devintojo dešimtmecio
  pirmoje puseje, prireikus mažinti valstybini
  finansavima, pradetos riboti vietos valdžios
  teises.

15
Pokyciai

• Lietuvoje decentralizuotas ligoniniu pavaldumas
  ir ligonines reorganizuotos i viešasias ne pelno
  istaigas
• Šiaures Europos valstybes pereina atgal nuo
  rinkos ekonomikos i visuomeniniu pagrindu
  planuojama ir koordinuojama bendradarbiavima

16
Privatizavimas

• Tai atskira decentralizavimo rušis, kurios metu
  vyriausybes funkcijos perduodamos nevyriausybinei
  arba ne pelno organizacijai.
• Gali buti privatizuojamos ne tik sveikatos
  paslaugos, bet ir pagalbines tarnybos (pvz.,
  skalbimo, valymo, transporto, remonto ir kt.).
• Pavyzdžiai vaistiniu veiklos ir odontologijos
  paslaugu privatizavimas Lietuvoje

17
Vadovo vaidmuo (1)

• 1. Nuo sveikatos priežiuros istaigos ir
  organizacijos valdymo iki paslaugu rinkos ar
  paslaugu bei bendro kapitalo imoniu tinklo
  valdymo.
• 1.1. Už organizacijos ribu esanciu procesu
  valdymas.
• 1.2. Koaliciju formavimo ir derybiniu igudžiu
  svarba.

18
Vadovo vaidmuo (2)

• 2. Nuo paslaugu koordinavimo prie aktyvaus
  kokybes valdymo viso sveikatos priežiuros proceso
  metu.
• Demesys visam paciento priežiuros procesui (case
  management), kai dalis sveikatos priežiuros
  paslaugu suteikiama už ligonines ribu
• Pvz., paciento namai gt gydytojo kabinetas gt
  intensyvios terapijos skyrius gt reabilitacijos
  skyrius gt paciento namai

19
Naujoji viešoji vadyba

• Kompleksinis vadovu vaidmuo sprendžiant
  problemas
• 1. privaciu ir visuomeniniu santykiu valdymo
• 2. ribotu finansiniu ištekliu naudojimo
• 3. daugiau demesio i pacientus ar vartotojus
  orientuotoms sveikatos ugdymo ir išsaugojimo bei
  ligu prevencijos paslaugoms
• 4. informacijos valdymas

20
Inovaciju reikšme vadovams

• Vyksta nuolatiniai aplinkos pokyciai
• Naujos žinios ir igudžiai taikomi praktikoje
• Dideja reikalavimai sveikatos priežiuros paslaugu
  valdymui, todel mokymasis trunka visa gyvenima
• Butinybe dalintis valdymo kompetencijos sritis su
  kolegomis. Partneryste gristi santykiai ir
  personalo motyvavimas

21
Strukturiniai vadovavimo pokyciai (1)

• Besikeiciantis vadovu vaidmuo skatina
  strukturinius vadovavimo pokycius organizacijose
  bus atsisakyta vaidmenu hierarchijos ir pereita
  prie dinamišku procesu sistemos
• Vadovai tures igyti lyderiavimo, koaliciju
  kurimo, kokybes gerinimo ir užtikrinimo igudžiu

22
Strukturiniai vadovavimo pokyciai (2)

• Moksliniu tyrimu taikymas, ju skatinimas ir
  užsakymas
• Inovaciju diegimas
• Organizacijos gebejimai prisitaikyti prie pokyciu

23
Strukturiniai vadovavimo pokyciai (3)

• Visuomeniniu ir privaciu organizaciju santykiu
  valdymas
• Išaugusi vadovu kompetencija sveikatos politikos
  srityje
• Vadybos priemoniu, tokiu kaip sistemine analize,
  koaliciju kurimas ir itakos suinteresuotoms
  grupems taikymas

24
Strukturiniai vadovavimo pokyciai (4)

• Kokybes gerinimo ir užtikrinimo sistemos itaka
  organizaciju veiklai.
• Paslaugu pirkeju (valstybiniu instituciju,
  individualiu vartotoju ir kitu paslaugu pirkeju)
  keliami reikalavimai sveikatos priežiuros
  paslaugu teikeju atsakomybei, susijusiai su
  investiciju i sveikatos priežiura graža ir
  rezultatais.

25
Sveikatos priežiuros darbuotojai (1)

• Ligu prevencijos reikšme gydytojo praktikoje
  (gyvenimo budas ir elgsena, visuomenes senejimas)
• Medicinines etikos klausimai, demesio pacientui
  svarba
• Gydytojai individuali praktika gt grupine
  praktika gt veikla organizacijose ir vadovavimo
  funkcijos

26
Sveikatos priežiuros darbuotojai (2)

• Slaugos darbuotoju vaidmens didejimas
  integruotoje sveikatos priežiuroje
• Savarankiškumo didejimas, ypac teikiant
  ambulatorines ir ilagalaikes slaugos paslaugas.
  Konsultanto vaidmuo
• Slaugos specialistai slaugos praktika gt
  didejanti itaka .
• Aktyvus dalyvavimas valdant organizacijas ir
  kuriant politika

27
Sveikatos priežiuros darbuotojai (3)

• Jungia visas su sveikata susijusias sritis
  vaistininkai, optometrija, farmacija,
  psichoterapija, medicinos fizika ir kt.
• Kiti specialistai vis aktyvesnis dalyvavimas gt
  pagrindiniai dalyviai komandose, ivairiuose ligos
  gydymo etapuose

28
Informacijos valdymas (1)

• Dabartiniu informaciniu sistemu trukumai
• Ne visur automatizuotos arba kompiuterizuotos
• Neleidžia kaupti ir išsaugoti informacijos
• Nera integruotos
• Nera reikiamo lygio kompiuteriu ar programines
  irangos
• Nesudaro salygu analizuoti arba grupuoti irašytus
  duomenis

29
Informacijos valdymas (2)

• Informaciniu sistemu diegimas nacionaliniu lygiu
• Elektronines valdžios ir elektronines sveikatos
  programos
• Sveikatos sritis - sudedamoji bendros sistemos
  dalis, teikianti informacijos paslaugas
  bendruomenems ir organizacijoms
• Sudaromos salygos dalyvauti tarptautinese duomenu
  bazese

30
Pagrindiniai ateities veiksniai

• Sveikatos priežiuros istaigoms demografiniai
  pokyciai, technologijos, epidemiologija,
  kvalifikacijos tobulinimas, sveikatos reforma
• Svarbiausi ateities vadovo uždaviniai paslaugu
  rinkos, bendru imoniu valdymas, sveikatos
  priežiuros procesu ir kokybes valdymas
• Ateities vadovo vaidmuo pletoti parneryste su
  gydytojais ir bendruomene

31
Papildoma literatura

• Danguole Jankauskiene, Rimantas Peciura.
  Sveikatos politika. Vilnius, 2007.
• Vinsas Janušonis. Sveikata ir valdoma sveikatos
  priežiura. Klaipeda, 2008.
• Lietuvos Respublikos odontologu rumu istatymas.
  Žin., 2004, Nr.4-35
• Lietuvos Respublikos farmacijos istatymas. Žin.,
  2006, Nr.78-3056