Konferencija

1

• _________ ___________ _______

• Konferencija

2
Asmenu turinciu psichine negalia diskriminavimo
problemos

• 2009 .04 25
• Doc R. Cepulis

3
Psicine sveikata

• Tai yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris
  leidžia patirti džiaugsma ir ištverti skausma,
  nusivylima, liudesi. Tai teigiamas gerio jausmas,
  kuriuo remiasi tikejimas savo bei kitu žmoniu
  orumu ir verte (PSO). 

4

• Pasaulio Bankas ir PSO apskaiciavo, kad tyrs
  didieji psichiniai sutrikimai - depresija,
  bipolinis sutrikimas ir šizofrenija sudaro
  9,5 proc. bendrosios ligu ir negalios naštos.

5
Problema

• Asmenys, turintys psichikos sveikatos problemu,
  yra išstumiami iš visuomenes, jie patiria
  socialine izoliacija, ekonomini nuosmuki,
  pasmerkima gedai. Pati sunkiausia ir svarbiausia
  kliutis musu laikais neabejotinai yra psichikos
  sutrikimu gedijamasi ir del to gimstanti
  diskriminacija visu ir visko, kas su tuo susije
  patys psichikos sveikatos sutrikimu turintys
  asmenys, ju artimieji, vartojami medikamentai,
  psichikos sveikatos paslaugas teikiancios
  organizacijos bei jose dirbantys darbuotojai, ir
  netgi vietove, kurioje ta organizacija yra.

6
Sprendimas

• Del stigmatizacijos psichikos sutrikimo diagnoze
  gali tureti nepageidautinu pasekmiu asmeniui,
  kuriam ji nustatoma.
• Kita piktnaudžiavimo psichiatrija puse
  hiperdiagnostika.
• Taigi Psichiatru Asociacija, 1983 m. prieme
  Havaju deklaracija.

7
Havaju deklaracijos principai

• Psichiatras turi siekti tarpusavio sutarimo su
  pacientu.
• Informuotumo principas
• Joks gydymas negali buti vykdomas prieš paciento
  valia, nebent del psichikos susirgimo jis negali
  suformuluoti savo nuomones.
• Nelikus priverstinio gydymo butinybes,
  psichiatras turi nutraukti gydyma. Tolesnis
  gydymas vykdomas laisvanorišku paciento sutikimu.
• Konfidencialumas

8
Psichikos sveikatos priežiuros istatymas

• Psichikos ligoniai turi visas politines,
  socialines, ekonomines ir kulturines teises ir
  negali buti diskriminuojami del esanciu ar
  buvusiu psichikos sutrikimu.
• Hospitalizuoti asmenys turi visas teises
  palaikyti kontaktus su kitais asmenimis.
• Psichiatras privalo informuoti pacienta apie jo
  sveikatos sutrikimus.
• Turintis psichikos sveikatos sutrikimu, asmuo
  gali buti prievarta hospitalizuotas tik jei kelia
  gresme visuomenei.

9
Psichiniu sveikatos problemu rizikos veiksniu
skaicius dideja.

• Juos sudaro nedarbas ir skurdas, migracija,
  politinis nestabilumas, didejanti itampa tarp
  etniniu ir kitokiu grupuociu, didejantis benamiu
  skaicius, ivairiu formu narkomanijos plitimas,
  vienatve ir socialiniu ryšiu praradimas,
  socialinis-ekonominis nestabiliumas ir
  neužtikrintumas, velyvi gimdymai.

10
Psichikos sveikatos politikos kurimas

• Bendroje sveikatos apsaugos sistemoje ypac daug
  demesio reikia skirti psichikos sveikatai, kaip
  ir alkoholio bei narkotiku medžiagu vartojimui.
• Be to, integruojamos švietimo, prevencijos,
  gydymo ir reabilitacijos sirtys.
• Formuojant politika turi buti itraukiamos
  suinteresuotos grupes ligoniu (kartais vadinamu
  vartotojais), šeimos nariu, specialistu,
  draudeju, be to, dalyvauti kvieciami kiti su šia
  problema susije asmenys ar ju grupes.

11
Alkoholis
12
Alkoholis
13
Problemos su kuriomis susiduria suauge alkoholiku
vaikai

• Jie nežino kas yra normalu, kas ne
• Jiem sunku igyvendinti savo sumanymus, ju
  neatideliojant
• Jie dažniausia meluoja situacijose, kad
  paprasciau butu pasakyti tiesa
• Jie yra negailestingi sau ir teisia save be
  pasigailejimo
• Jie dažnai nesupranta juoku
• Jie viska vertina labai rimtai
• Jiems imtymus santykiai kelia problemu
• Jie aštriai reaguoja i pasikeitimus, kuriu jie
  negali kontroliuoti
• Jie jauciasi ne tokie kaip visi
• Jie užsikrauna sau perdag atsakomybes arba
  elgiasi visiškai neatsakingai
• Jie yra nepaprastai ištikimi netgi tokiais
  atvejais, kai tai kenkia jiems patiems
• Jie elgiasi impulsyviai

14
Kiekviena neprincipinga veikla galiausia
bankrutuoja J. V. GETE

• Alkoholio poveikis žmonems.
• Alkoholio poveikis ES sukelia ivairiausiu
  pasekmiu-tai 17 000 mirciu per metus auto
  avarijose (vienas iš triju mirti sukelusiu auto
  ivykiu).
• 27 000 mirciu nelaimingo atsitikimo metu, 2000
  žmogžudysciu
• ( keturios iš 10 žmogžudysciu)
• 10 000 savižudybiu (viena iš šešiu savižudybiu)
• 45 000 mirciu nuo kepenu cerozes
• 5 milijardu euru išleidžiami piknaudžiavimo
  akloholiu ir priklausomybes nuo alkoholio gydymui
  ir prevencijai

15
Bukite blaivus ir laisvi Dešimt didžiausiu
mitu apie alkoholi jaunimui
16
1.Mitasalkoholis pagerina mano seksualinius
sugebejimus

• Faktas nors tau gali atrodyti , kad išgeres ,
  lovoje tu busi geresnis, taciau psihologiškai
  alkoholis slopina tavo aktyvuma.

17
2.Mitas aš galiu gerti alkoholi ir neprarasti
savikontroles

• Faktas alkoholis susilpnina tavo mastyma, tai
  padidina galimybe kad padarysi ka nors, ko veliau
  gailesies pvz nesaugus seksas, išprievartavimas,
  nuosavybes suniokojimas, ar busi išnaudotas kitu.

18
3. Mitas Alkoholis ne toks jau pavojingas.

• Faktas vienas iš triju 18- 24 metu amžiaus
  jaunuoliu JAV patenkanciu i ligonine del sunkiu
  apsinuodijmu buna apsinuodijes alkoholiu.
  Alkoholis taip pat siejamas su žmogžudystemis,
  savižudybemis, nuskendimais, mirtimis gaisruose
  ir kita.

19
4. Mitas aš galiu greitai išbaiveti jeigu reikia

• Faktas dvieju gerimo porciju alkoholio (2
  santykiniai alkoholio vienetai) kiekiui pašalinti
  reikia maždaug 3 val., priklausomai nuo jusu kuno
  svorio. Niekas negali pagreitinti šio proceso-nei
  kava, nei šaltas dušas.

20
5. Mitas nieko blogo, jei gersiu tiek pat kaip
mano vaikinas.

• Faktas moters organizmas alkoholii skaido kitaip
  negu vyru, jeigu išgersi tiek pat, kiek tavo
  vaikinas, tu busi labiau apsinuodijusi ir
  apsvaigusi.

21
6. Mitas nera jokio tikslo nevartoti alkoholio
iki man sukaks man 21m.

• Faktas tyrimai rodo, kad kuo veliau pradesi
  vartoti alkoholi, tuo mažiau galimybiu, kad
  ateityje turesi problemu susijusiu su alkoholiu.

22
7. Mitas aš galiu gerai vairuoti netgi išgeres

• Faktas beveik puse mirtinu eismo ivykiu tarp
  18-24 m. vairuotoju susije su alkoholiu. Tavo
  apsvaigimas priklauso nuo alkoholio
  koncentracijos kraujyje.
• Prilausomai nuo kuno mases tavo alkoholio kiekis
  kraujyje gali buti 0,02 promiles išgerus viena
  santykini alkoholio vieneta, tai gali suletinti
  tavo reakcijos laika ir apsunkinti koncentracija
  kraujuje. 0,03 promiles gali žymiai pakenkti tavo
  vairavimui. Esant 0,04 promilems, tavo regejimas
  pradeda fokusuotis i kelio viduri, tokiu budu tu
  negali reaguoti i eismo ženklus, šviesoforo
  signalus, pesciuosius. Alkoholio koncentracijai
  pasiekus 0,05 promiles, tavo vairavimas pasidarys
  pastebimai netvarkingas, ypac žiurint policijos
  akimis.

23
8. Mitas aš busiu kietesnis, jeigu galesiu
išgerti daugiau

• Faktas jeigu išgerinesi didesni kieki, kad
  apsineštum, išsivystys tolerancija alkoholiui.
  Tai mažina tavo atsparuma daugeliui rimtu
  problemu, iskaitant alkoholizma.

24
9. Mitas aš turiu gerti, kad pritapciau

• Faktas tavo bendraamžiai negeria tiek daug, kaip
  tau atrodo. Paskutiniai tyrimai parode, kad
  dauguma vartoja mažiau, arba visai nevartoja
  alkoholio savaites eigoje.

25
10. Mitas alus neturi tiek daug alkoholio kaip
kiti gerimai

• Faktas 0,33 litro butelis alaus turi toki pat
  alkoholio kieki, kaip standartinis stikliukas
  stipriuju gerimu, arba taure vyno.

26
Savižudybes

• Dažna paaugliu ir jaunuoliu
• mirties priežastis yra savižudybe,
• kuri dažnai susijusi su alkoholio
• ir narkotiku vartojimu. Savižudybiu
• daugeja tarp vyresniu žmoniu,
• ypac naujose nepriklausomose
• šalyse, bei tarp 85 metu ir
• vyresniu vyru.
• Duomenys rodo, kad savižudybes labai
  susijusios su
• depresija, o nediagnozuotos ir negydytos
  depresijos yra
• svarbus veiksnys, lemiantis dideli savižudybiu
  skaiciu.
• Suicidiniai ir depresiški ligoniai dažniausiai
  bendrauja su
• bendrosios praktikos gydytojais (BPG), taciau
  tik maža dalis
• ligu teisingai diagnozuojama ir gydoma.

27
Tesinys

• Psichiniu sveikatos problemu rizikos faktoriu
  skaicius dideja. Juos sudaro nedarbas ir skurdas,
  migracija, politinis nestabilumas, didejanti
  itampa tarp etniniu ir kitokiu grupuociu,
  didejantis benamiu skaicius, ivairiu formos
  narkomanijos plitimas, vienatve ir socialiniu
  ryšiu praradimas, socialinis ekonominis
  nestabilumas ir neužtikrintumas.

28
IKI 2020 M. TURI BUTI PAGERINTA PSICHO-SOCIALINE
ŽMONIU GEROVE IR UŽTIKRINTA IVAIRIAPUSIŠKESNE
PAGALBA PSICHINES SVEIKATOS PROBLEMU TURINTIEMS
ŽMONEMS.

• Konkreciai
• 1 Psichines sveikatos problemu paplitimas ir
  neigiama itaka sveikatai turi buti iš esmes
  sumažinta, ir žmones turi tureti daugiau
  galimybiu kovoti sus stresinemis gyvenimo
  situacijomis.
• 2 Savižudybiu skaicius turi buti sumažintas
  mažiausiai trecdaliu, o tose šalyse ir gyventoju
  grupese, kuriuose tas skaicius šiuo metu ypac
  didelis, reikia pasiekti dar didesnio sumažejimo.
  

29
Siulomos strategijos

• Geda susijusia su psichinemis ligomis, galima
  sumažinti paverciant jas diskusiju objektu, o ne
  tabu
• Žmoniu ir bendruomeniu sugebejima atpažinti
  problemas, kovoti su jomis ir ruoštis bei iveikti
  stresines gyvenimo situacijas galima pasitelkiant
  švietima, informacijos skleidima ir gyvenimo
  igudžiu mokyma mokykloje, darbe ir kitoje
  aplinkoje

30
tesinys

• Sveikatos apsaugos darbuotojai ir kiti pagalba
  teikiantys asmenys turi buti geriau mokomi,
  ruošiami ir skatinami nustatyti ir atkreipti
  demesi i rizikos faktorius, naudoti tinkamas
  naujas priemones, skirtas ankstyvam psichines
  sveikatos problemu nustatymui, ir stengtis gydyti
  psichinius sutrikimus šiuolaikiniais metodais
• Sistemingos šeimos gydytoju mokymo programos,
  padedancios tobulinti depresijos nustatymo ir
  gydymo igudžius, gali tureti svarbiausia itaka
  savižudybems

31
tesinys

• Prevencines, gydymo ir reabilitacijos tarnybos
  turi buti geros kokybes, atitinkamai itraukiant
  bendruomenes ir ligonines tarnybas,
  sprendžiancias specifiniu gyventoju grupiu, taip
  pat ir mažumu bei neigaliuju žmoniu, problemas
• Turi buti pleciami pagrindiniai ir susije su
  problema tyrimai, apimantys veiksnius, turincios
  itakos žmoniu psichiniu ligu problemos
  supratimui, ištyrimui ir galimybei juos veikti
  tam, kad pageretu prevencijos ir gydymo
  strategijos
• Sveikatos apsaugos ir kitu sriciu politika
  formuojantys žmones turi priimti sprendimus,
  demesingai atsižvelgdami i pagrindines daugelio
  šiu problemu socialines priežastis ir rizikos
  faktorius, taip pat užtikrinti tinkamesni lešu
  paskirstyma.

32
SMURTO IR NELAIMINGU ATSITIKIMU SUKELTI
SUŽALOJIMAI

• Samoningas ir nesamoningas smurtas išeikvoja daug
  žmonijos socialiniu ir ekonominiu lešu bei yra
  viena svarbiausiu mirciu priežasciu. 1994 m.
  visoje Europoje buvo užregistruota per 500 000
  mirties atveju del nelaimingu atsitikimu. Kiti
  svarbus veiksniai yra socialinis ekonominis
  nepriteklius (skurdas, varganas gyvenamasis
  bustas, nuskurde miesto rajonai ir kt.)
  politiškai ir socialiai nestabili aplinka ir
  nedarbas. Sužalojimai ir apsinuodijimai yra
  antras labai svarbus veiksnys. Kartu su
  apsinuodijimais, nelaimingi atsitikimai yra
  pagrindine jaunu žmoniu mirties priežastis.

33
tesinys

• Prievarta namuose dažnai yra užslepta problema,
  nes pati auka ar kaltininkas ja retai pripažista.
  Ši problema taip pat retai itraukiama i
  nelaimingu atsitikimu statistika.
• Taip pat svarbi problema yra senu žmoniu ir
  žmoniu su psichines sveikatos problemomis
  išnaudojimas, ypac priežiuros istaigose. Dideja
  socialiai motyvuota prievarta prieš pabegelius ir
  etnines grupes. Registruojamas ir vaiku
  išnaudojimas.

34
Siulomos strategijos

• Prievartos ir sužeidimu strategijos reikalauja
• Žiniu apie rizikos faktorius ir ju sekima
• Tinkamos visuomenes politikos, siekiant
  panaikinti šiuos faktorius bei atkreipiant
  ypatinga demesi i alkoholio vartojima ir
  socialinio ekonominio neteisingumo mažinima
• Socialinio ir politinio sutuoktinio, vaiku ar
  etniniu grupiu fizinio ar seksualinio išnaudojimo
  netoleravimo, remiantis atitinkamais istatymais
• Tarpsektorines veiklos, apimancios politini,
  teisini, sveikatos ir transporto sektorius

35
tesinys

• Propagavimo ir mokymo priemoniu jaunu žmoniu
  susirinkimo vietose (pvz., sporto renginiuose,
  baruose, mokyklose ir darbo vietose)
• Visuomenes sveikatos propagavimo ir aprupinimo
  informacija apie rizika ir prevencines programas

36
Tesinys

• Sveikatos darbuotoju mokymo
• Priemoniu ir strategiju itakos išaiškinimo ir
  stebejimo
• Socialiniu programu tinklo sukurimo

37
Tesinys

• Auku del prievartos šeimoje kompleksinio gydymo
  yra rizika, kad jie gali tapti kita nusikalteliu
  auka.

38
Istorinis aspektas

• Pirmoji špitole 1518 m.
• Vilniaus bonifratu špitole (nuo 1846 m. Vilniaus
  pamišeliu namai)- sergantieji psichikos ligomis
  pradeti gydyti 1709 m.
• Pirmoji psichiatrijos ligonine nuo 1846 m.
  Vilniaus pamišeliu namai
• Vilniaus apygardos psichiatrijos ligonine 1000
  ligoniu pastatyta Rekantiškiu dvare (Naujojoje
  Vilnioje 1903 m. 1915 m.)
• Vilniaus psichiatrijos ligonine buvo atidaryta
  1927 m.
• Dabar Lietuvoje yra 11 psichiatrijos ligoniniu

39
Sergamumas psichikos sutrikimais Lietuvoje
Sergamumas 100 000 gyventoju Sergamumas 100 000 gyventoju Sergamumas 100 000 gyventoju Sergamumas 100 000 gyventoju
1997 1998 1999 2000
Psichikos sutrikimai viso 287,4 442,6 343,6 322,8
Psichikos ligos 145,5 256,8 235,0 234,8
Šizofrenija ------ 11,1 10,7 14,3
Priklausomybes ligos 141,9 185,6 108,5 88,0
Alkoholine priklausomybe 101,9 144,7 75,3 52,6
Alkoholine psichoze 22,7 27,5 22,4 20,7
Narkomanija, toksikomanija 17,3 13,4 10,8 14,7
40
(No Transcript)
41
Informacines bazes itvirtinimas

• Politika kuriama naudojantis naujausia ir
  patikima informacija apie visuomene, psichikos
  sveikatos rodiklius, veiksmingus gydymo budus,
  prevencijos bei paramos strategijas ir psichikos
  sveikatos apsaugos išteklius.
• Svarbu surinkti ir išanalizuoti epidemiologine
  informacija, kad butu išsiaiškinti bendri
  psichosocialiniai psichikos problemu
  determinantai, taip pat gauti kiekybines
  informacijos apie problemu dydi ir pobudi
  visuomeneje.

42
Psichiatrijos ligoninese mažejo pacientu
skaicius, nes

• Nuo 1988 m. pasikeite psichiatrijos pagalbos
  teises aktai hospitalizuojami tik tie ligoniai,
  kurie sutinka
• Kadangi nebuvo teisines hospitalizavimo tvarkos,
  gydytojai psichiatrai nenorejo prisiimti
  atsakomybes
• Spaudoje nuvilnijo antipsichiatrijos banga,
  atskleidusi nemaža negatyviu psichiatrijos
  pagalbos aspektu

43
Psichiatrijos ligoninese mažejo pacientu
skaicius, nes

• Lyginant su bendro profilio istaigomis,
  psichiatrijos ligonines buvo labai apleistos
  (reikejo rekonstrukcijos, jos neatitiko tokio
  profilio gydymo istaigoms keliamu reikalavimu)
• Neigiama itaka turejo anksciau pasitaike
  piktnaudžiavimai psichiatrijoje
• Lietuvos žmones per mažai buvo informuoti apie
  psichiatrijos pagalba
• Per dešimtmecius susiformavo represine tokiu
  istaigu vidaus tvarka, personalo mastysena
• Dabar viskas pasikeite Pvz N.Vilnia

44
JAV duomenimis

• 2000 m del psichikos sutrikimu trumpai gulejo
  ligoninej   2.1 milijonai
• kasmet psichiatrus aplanko 29,939,000 (2000)
• del depresijos apsilanke žmoniu 10,043,000
  (2000)
• skaicius panaudotu medicineje praktikoje
  psichotropiniu vaistu 113,210,000 (2000)
• del šizofrenijos apsilanke žmoniu 2.1 milijonai
  (1997)
• del nerimo sutrikimu apsilanke žmoniu 4.8
  milijonai (1997)

45
Psichikos susirgimu dažnis Japonijos klinikose
Susirgimas Dažnis (), 2001
Alkoholine priklausomybe 3,7
Alkoholine psichoze 2,5
Depresiniai epizodai ir grižtami depresiniai sutrikimai 2,6
Pastovus nuotaikos sutrikimai 0,4
Agarofobija 0,0
Panikos sutrikimai 0,2
Generalizuotas nerimas 5,0
Psichosomatines ligos 0,1
Hipochondrija 0,4
Neurastenija 3,4
46
Sergamumas psichinemis ligomis Pietu Afrikoje

• Nerimo sutrikimai
• Nuotaikos sutrikimai
• Šizofrenija
• Aizhaimerio liga/demencija
• Stresas
• Valgymo sutrikimai
• Piknaudžiavimai
• ADD/HD
• Vedybos/tarpusavio santykiai
• Kiti psivchikos sutrikimai
• kita

47
Lietuvoje gyventoju ligotumas psichikos ligomis
dideja
48
Ligotumas psichikos sutrikimais Lietuvoje
Ligotumas 100 000 gyventoju Ligotumas 100 000 gyventoju Ligotumas 100 000 gyventoju Ligotumas 100 000 gyventoju
1997 1998 1999 2000
Psichikos sutrikimai viso 4194,2 4176,1 4210,9 4289,0
Psichikos ligos 2090,7 2170,6 2287,5 2408,6
Šizofrenija 460,3 455,9 452,5 451,5
Priklausomybes ligos 2103,5 2004,9 1923,3 1880,4
Alkoholine priklausomybe 1980,4 1871,6 1788,9 1729,2
Alkoholine psichoze 45,6 55,8 51,1 55,9
Narkomanija, toksikomanija 77,4 77,5 83,3 95,3
49

• Vaiku invalidumas del psichikos ligu siekia 56
  proc. vaiku invalidumo
• 2000 metais pirma karta pripažinti invalidais del
  psichikos ligu 8,4 (visu invalidumo priežasciu).

50
Lietuva pagal savižudybiu skaiciu užima pirma
vieta Pasaulyje !!!
51
Savižudybiu skaicius 100.000
gyventoju
52
Vyru savižudybiu skaicius 100.000 gyventoju
VYRAI Ž U D O S I DAŽNIAU !!!
53
Lietuvos sveikatos programos tikslas

• Iki 2005 m. stabilizuoti ligotuma psichikos
  ligomis
• Iki 2010 m. sumažinti savižudybiu kieki iki
  vidutinio Europos šaliu rodikliu, t.y. iki 25/100
  000 gyventoju
• Iki 2010 m. sumažinti sergamuma alkoholinemis
  psichozemis iki 10/100 000 gyv.

54
Pažeidžiamu grupiu ir specifiniu problemu
išaiškinimas

• Pagyvenusius žmones reiketu paremti ir gerinti ju
  šeimu jau teikiama jiems priežiura, itraukti
  psichikos sveikatos vertinima i bendraji ju
  sveikatos priežiuros procesa, leisti pailseti ju
  šeimos nariams, kurie dažnai esti pagrindiniai
  prižiuretojai.
• Turi buti sprendžiamos pabegeliu ar šalies viduje
  blaškomu žmoniu busto, užimtumo, prieglobscio,
  maisto bei aprangos problemos, taip pat
  psichologinio ir emocinio poveikio pasekmes.
• Polinkio i savižudybe atveju turi buti mažinamas
  aplinkos veiksniu, ypac dažniausiai savižudybei
  naudojamu priemoniu tam tikroje vietoveje
  prieinamumas. Turi buti užtikrinta pagalba
  rizikos grupes asmenims.

55
tesinys

• Su alkoholiu susijusios problemos aktualios ne
  tik alkoholikams. Visuomenes sveikatos apsaugos
  priemones turi veikti visus alkoholi vartojancius
  gyventojus, o ne tik sergancius alkoholizmu.

56
Pagarba žmogaus teisems

• Privatumas
• Asmenine nepriklausomybe
• Lygybe
• Fizine nelieciamybe
• Dalyvavimo ir informacijos teise
• Tikejimo susirinkimo bei judejimo laisve

57
Veiksmingo psichikos sutrikimu gydymo kliutys

• Problema aktuali, o psichikos sveikatos apsaugai
  skirtas mažas biudžetas
• Netinkama psichikos sveikatos politika,istatymai
  ar ju nebuvimas
• Sveikatos draudimas, diskriminuojantis psichikos
  ar elgesio sutrikimus turinciuosius.
• Daug trecios pakopos instituciju (izoliavimas,
  netinkamas gydymas)

58
tesinys

• Psichikos sveikatos priežiuros, informacijos,
  igudžiu bei mokymo trukumai
• Paslaugu trukumas
• Specialistu trukumas
• Netinkamas psichotropiniu vaistu tiekimas ir
  platinimas visuose lygmenyse
• Prastai koordinuojama tarnybu veikla, iskaitant
  sveikatos apsaugos sektorius.

59
tesinys

• Psichiniu ir elgesio sutrikimu rupinimasis greta
  fizines sveikatos problemu ( gereja diagnozavimas
  ir gydymas)
• Psichotropiniu vaistu prieinamumas ( turi buti
  skiriama pakankamai lešu)
• Tarpsektorinis bendradarbiavimas ( itvirtinami
  psichikos sveikatos tarnybu ir visuomenes žinybu
  ryšiai mobili pagalba)
• Psichikos sveikatos strategiju pasirinkimas.

60
Kova su stigma(gedos jausmu)

• Visuomenes švietimas ( kova su neigiamomis
  nuostatomis)
• Žiniasklaidos vaidmuo ( pozityvesnio požiurio
  ugdymas)
• Bendruomenes ištekliu panaudojimas skatinant
  pokycius
• Darbas ir užimtumas
• Prekyba ir ekonomika (skurdo mažinimas)

61
tesinys

• Švietimas
• Bustas
• Kitos socialines geroves tarnybos
• Teisesaugos sistema
• Epidemiologiniu tyrimu remimas (visuomenes
  sveikatos priemoniu numatymas ir ivertinimas)
• Gydymo prevencijos ir paramos tyrimai
• Politika ir paslaugos

62
2006 m. VU buvo vykdytas psichikos susirgimais
serganciu asmenu stigmos pasekmiu ir
diskriminavimo tyrimas, kuriuo nustatyta

• asmenys, turintys psichikos sveikatos problemu,
  yra išstumiami iš visuomenes, jie patiria
  socialine izoliacija, stigmatizacija, ekonomini
  nuosmuki. Pati sunkiausia ir svarbiausia kliutis
  musu laikais neabejotinai yra psichikos sutrikimu
  stigmatizacija ir del to gimstanti diskriminacija
  

63
tesinys

• Dauguma respondentu tyrimo metu nedirbo jokio
  apmokamo darbo, kas patvirtina spejima, kad
  galimybes isidarbinti ir galbut išsilaikyti darbe
  psichikos negalia turintiems asmenims yra
  apsunkintos.
• Išankstine paciu schizofrenija serganciu nuostata
  apie tai, kaip juos priims visuomene, yra dažnai
  neigiama, o tai stabdo juos nuo pastangu
  reintegruotis i visuomene.

64
tesinys

• Respondentu schizofrenija buvo žymus trukumas
  gaunant pagalba del fizines sveikatos problemu.
• Kaip nebutu paradoksalu, bet nedažnai psichikos
  sveikatos priežiuros specialistai yra pirmi,
  kurie stigmatizuoja ir nuvertina pas juos
  patenkancius psichikos sveikatos sutrikimu
  turincius asmenis, reiškia atvira ar užslepta
  nepagarba jiems, žemina, išnaudoja ar taiko
  bausmes.

65
tesinys

• Dažnai schizofrenijos diagnoze turintys apklausti
  asmenys nesuprasdavo klausimo apie privatumo
  gerbima ir pažeidima. Galima daryti prielaida,
  kad psichikos sutrikimu turintys asmenys
  nesuvokia savo privatumo del to, kad jisai buvo
  ilga laika negerbiamas.

66
tesinys

• Atsparumas individo lygyje
• Apsauginiai procesai
• - Kompetencija kasdienes elgsenos ir bendravimo
  lygyje
• Akademine kompetencija
• Sveiki tarpusavio santykiai su bendraamžiais ir
  suaugusiais
• Religingumas
• Dvasines vertybes aukšciau už medžiagines
• Nuostatos prieš žalingus iprocius
• Socialiniai igudžiai (pvz., gebejimas pasakyti
  ne)
• Tarpusavio santykiai šeimoje konfliktu sprendimo
  budai
• -Tevu psichologine sveikata

67
tesinys

• Atsparumas šeimos lygyje
• Šeimos nariu tarpusavio parama,
• emociniai ryšiai ir optimalus susitelkimas tarp
  šeimos nariu,(mano vaikas išskirtiniu sugebejimu)
• sveikas bendravimas (partneryste) tarp paauglio
  ir tevu. Galimybe gauti šeimos konsultavimo ir
  šeimos terapijos paslaugas
• Tolerancijos ugdymas

68
tesinys

• Požiuriai i tai kas normalu mokykloje
• Susitelkimas ir bendruomenes dvasia mokykloje
• Žalingu iprociu netoleravimo nuostatos
  bendruomeneje
• Moksleivio autonomija ir pozityvios itakos iš
  šalies
• Vietiniai istatymai
• Aukštos alkoholio kainos, sumažintas prieinamumas
• Tolerancijos ugdymas

69
tesinys

• Moksleivio autonomija ir pozityvios itakos iš
  šalies
• Vietiniai istatymai
• Aukštos alkoholio kainos, sumažintas prieinamumas
• Tolerancijos ugdymas

70
Igyvendinimas 1

• Butina
• iki 2005 m. isteigti savivaldybese psichikos
  sveikatos centrus, numatytus Psichines sveikatos
  priežiuros istatyme
• Papildomai parengti reikiama skaiciu gydytoju
  psichiatru pirminei psichiatrijos pagalbai
  pletoti
• Paruošti psichikos sveikatos centrams reikalinga
  socialiniu darbuotoju, psichologu, slaugos
  specialistu skaiciu.

71
Igyvendinimas 2

• Valstybines kompleksines programos, kuriu
  svarbiausios
• Ilgalaikiu psichikos ligu
• Narkologiniu ligu
• Pagalba sergantiems silpnaprotyste
• Psichikos invalidu reabilitacijos ir
  reintegracijos
• Patikimos nuolatines savižudybiu ir bandymu
  nusižudyti apskaitos sistemos
• Valstybine alkoholio kontroles programa

72
Igyvendinimas 3

• Pagal Europos šaliu standartus vystyti
• Psichikos ligu epidemiologija
• Psichikos ligu monitoringa

• MONITORINGAS

Pagal Psichines sveikatos priežiuros istatyma
psichikos ligu profilaktikos monitoringa pagal
savo kompetencija vykdo visuomenes ir asmens
sveikatos priežiuros istaigos
73
Igyvendinimas 4

• Profilaktika
• Keisti visuomenes sociokulturines nuostatas
• Gerinti psichologine darna
• Riboti ir mažinti alkoholio vartojima
• Mokyti visuomene iveikti krizes
• Nuolat rengti švietejiškus leidinius visuomenei
• Sukurti kriziu iveikimo pagalbos sistema
• Organizuoti smurto, prievartos ir žalingu iprociu
  profilaktika mokykloje, namuose, darbe.

74
Igyvendinimas 5

• Bendradarbiavimas su ivairiu sriciu
  specialistais
• Organizuojant savalaike ir tinkama pagalba
  linkusiems i savižudybe žmonems
• Mokant ivertinti savižudybes rizika, psichikos
  sutrikimus
• Mokant savalaikes pagalbos suteikimo taktikos
• Itraukiant socialinius darbuotojus organizuoti
  pagalba šeimoms, kuriose ivyko savižudybe

75
Igyvendinimas 6

• Gerinti ligu gydyma
• Diegti naujus gydymo ir diagnostikos metodus
• Atlikti mokslinius savižudybiu tyrimus
• Plesti
• psichokorekcijos pagalba
• psichoterapijos pagalba
• socialine pagalba

76
(No Transcript)
77

78
Dekingas bendraautoriams

• Violetai Araminaitei
• Vaidotui Rimeikiui
• Alina Tumas
• Med fakulteto profesurai ir 3k studentams
• Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centrui, A.
  Verygai,