Vidurinio ugdymo bendruju programu atnaujinimas

1
Vidurinio ugdymo bendruju programu atnaujinimas
2
Švietimo paskirtis

• Asmens augimas ir branda
• Kulturos peremimas
• Pasirengimas gyvenimui visuomeneje,
• tolesniam mokymuisi ir profesijai

3
Kaip mes turetume parengti mokinius gyvenimui
šiandienos ir ateities pasaulyje?
4

What skills are necessary for the career
management? Sun Tzu
If you know the enemy and know yourself, you need
not fear the result of a hundred battles. If you
know yourself but not the enemy, for every
victory gained you will also suffer a defeat. If
you know neither the enemy nor yourself, you will
succumb in every battle.
5
Is nonlinear career a modern phenomenon?
6
XXI amžiuje butini gebejimai

• Veikti prasmingai ir savarankiškai (tureti
  vizija, kelti tikslus, taikyti strategijas,
  racionaliai tvarkyti išteklius)
• Imtis iniciatyvos ir atsakomybes už savo veiksmus
• Nuolat mokytis, tobulinti igytus gebejimus
• Kritiškai mastyti ir spresti problemas
• Bendravima ir bendradarbiavima gristi savitarpio
  supratimo, tarimosi ir sutarimo dvasia
• Lyderiauti, keistis idejomis, kurybiškai jas
  igyvendinti
• Bendrasis raštingumas (kalbinis, matematinis,
  gamtamokslinis, kulturinis)
• Komunikaciniai ir informaciniai gebejimai

7
Kodel reikia kažka keisti?Mathilda Joubert,
Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009

• Švietimas klesti tik tuomet, jeigu jam
  pavyksta prisitaikyti prie laiko reikalavimu ir
  poreikiu.
• Ugdymo turinys negali nesikeisti. Jis privalo
  reaguoti i pokycius visuomeneje ir ekonomikoje
  bei i paties ugdymo mokykloje pasikeitimus.

8
Mokymosi iššukiai 21 amžiujeDr. Rosemary
Hipkins, 2007

• Ivairialypiai virtualus komunikavimo budai
• apjungia rašytinius tekstus, paveikslus,
  judancius vaizdus, muzika ir kt.
• jiems neturi reikšmes laikas ir vieta, nebutinas
  fizinis komunikuojanciuju dalyvavimas
•  Žinios prasmingos tik tuomet, kai naudojamos
  prasmingoms užduotims atlikti
• mokomasi pritaikant anksciau igytas žinias
• mokiniams tenka pletoti ivairialypius
  raštingumus, platesniais ir gilesniais ryšiais
  susieti ivairias disciplinas, gilintis i daiktu
  prigimti
• Gebejimai taikomi veikiant vis naujose
  situacijose
• nes jos iškyla keiciantis veiklos/darbo
  pobudžiui
• mokymasis visa gyvenima tampa vertybe
•  Butinas sugebejimas tinkamai reaguoti i
  daugialypes kulturines aplinkas
• tenka dirbti su ivairiomis grupemis greit
  besikeicianciose socialinese salygose
• darbas su kitais yra mokymosi visa gyvenima
  centrine ašis
• akivaizdu, kad mokytis svarbu ivairiomis
  aplinkybemis ne tik mokykloje.

9
Bendruju programu koregavimo/atnaujinimo tikslai

• Aprašyti šiuolaikinei Lietuvos visuomenei
  reikalinga vidurinio ugdymo rezultatu kokybe
  (rezultatu gaires).
• Paskatinti ugdymo metodikos tobulinima ir
  individualizavima (metodines gaires).
• Pašalinti kliutis evoliucinei ugdymo organizavimo
  pažangai (lankstesne struktura).

10
Svarbiausios vidurinio ugdymo turinio koregavimo
ir atnaujinimo kryptys

• Demesys kompetenciju ugdymui.
• Demesys mokymosi motyvacijai.
• Naujos mokslo ir technologiju žinios.
• Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendruju programu
  turinio suderinimas.
• Ugdymo organizavimo tobulinimas.
• Vertinimo tobulinimas.

11
Dorinis ugdymas

• Atsisakyta psichologinio aspekto turinio,
  kadangi netikslinga dubliuoti psichologijos
  dalyko programa.
• Filosofines etikos bendrojo kurso programos
  apimtis gali buti siaurinama iki vieno modulio
  (35 val.) arba gimnazijose sudaryti visa bendraji
  kursa iki 2 moduliu (70 val.).
• Išpletotas taikomasis aspektas ir mokiniams
  sudarytos galimybes rinktis viena iš triju
  patraukliu ir aktualiu profesines etikos/šeimos
  etikos/kino ir etikos moduliu taikomuju programu.

12
Lietuviu kalba

• Rengiama viena lietuviu kalbos programa
  lietuviškoms ir tautiniu mažumu mokykloms.
• Peržiurimas ir atrenkamas ugdymo turinys, kad
  sudarytu galimybes
• stiprinti mokiniu identiteta ir saviverte,
• ugdytis kritini ir kurybini mastyma,
• ne tik perimti Lietuvos kulturos tradicija, bet
  ir dalyvauti jos kurime.
• Orientuojamasi i kulturines kompetencijos,
  kurybinio, kritinio mastymo ugdyma, mokymosi
  mokytis gebejimu pletojima.
• Mokymo ir mokymosi medžiaga aktualizuojama ir
  kontekstualizuojama kurybines užduotys,
  tiriamieji darbai, kurybinio rašymo praktika.
• Atsisakoma Antikos ir Viduramžiu literaturos
  kartojimo (mokomasi IX-X kl.). Programa
  papildyta aktualiais kuriniais ir kitais kulturos
  tekstais.
• Ugdymo turinyje numatytas išlyginamasis kalbiniu
  gebejimu itvirtinimo modulis.

13
Kitos gimtosios kalbos

• Orientuojamasi i kulturines kompetencijos,
  kurybiškumo, kritinio ir interpretacinio mastymo
  gebejimu ugdyma, tautinio tapatumo formavima.
• Keiciasi medžiagos pateikimo principas
  atsiranda teminiai pjuviai ir mažinamos vidurinio
  ugdymo programos apimtys (sumažintas privalomu
  kuriniu sarašas) tam, kad butu suteiktos
  galimybes savarankiškam tiriamajam mokinio darbui
  arba tam tikru temu gilesniam nagrinejimui.
• Mokymo ir mokymosi medžiaga aktualizuojama,
  daugiau demesio skiriama ivairiems tekstams, su
  kuriais mokiniai susiduria kasdien, skirtingu
  tekstu tikslams, poveikiui, manipuliacijai kalba
  suprasti.

14
Užsienio kalbos

• Siulomi trys kursai (orientuoti i A2, B1 ir B2
  lygius pagal ET kalbos mokejimo lygiu skale),
  kuriuos mokiniai rinktusi pagal savo galimybes ir
  poreikius.
• Atsisakyta bendrojo ir išplestinio kursu.
• Patikslinti pasiekimu lygiai ir gebejimu
  aptartys, priartinant juos prie Europos Tarybos
  nustatytu kalbos mokejimo lygiu.
• Pirma karta pateikiamas kursas, pilnai
  orientuotas i ET kalbos mokejimo lygi B2
  (buvusiame išplestiniame kurse tik klausymas ir
  skaitymas buvo siejamas su lygiu B2, o kalbejimas
  ir rašymas - su lygiu B1).
• Norintiems vidurinio ugdymo pakopoje pradeti
  mokytis naujos užsienio kalbos pateikiamas
  kursas, orientuotas i kalbos mokejimo lygi A2.
• Siuloma organizuoti modulius, skirtus dalinems
  kompetencijoms ugdyti, pvz., dalykine užsienio
  kalba, IDKM (integruotas dalyko ir kalbos
  mokymasis), debatai, anglu/rusu grožine
  literatura, kultura ir kalba ir kt.

15
Matematika

• I vidurinio ugdymo programa perkelta tematika,
  kurios atsisakyta 2008 m. Matematikos
  pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje.
• Sukonkretinti reikalavimai 11-12 kl.
  nagrinejamai tematikai.
• Programoje numatyta mažiau demesio skirti
  rutininiu proceduru atlikimui, tam tikslui
  pasitelkti IKT, grafinius skaiciuoklius ir kt.
• Parengtas pasirenkamasis logikos modulis, be
  kurio neimanomas gilesnis matematikos problemu
  nagrinejimas.

16
Informacines technologijos

• Atsisakyta Pagrindinio ugdymo programoje mokomos
  tematikos, pvz., darbo kompiuteriu pradmenu,
  supažindinimo su taikomuju programu
  elementariomis galimybemis ir pan., kitos
  pasenusios ir neaktualios mokiniams tematikos,
  pvz., dokumento šablono rengimo, masiniu laišku
  siuntimo ir pan.
• Sumažintos akademiniu žiniu apimtys,
  atskleidžiamas praktinis informaciniu
  technologiju naudingumas, sudaromos salygos
  rinktis informaciniu technologiju ugdymo turini
  pagal mokiniu galimybes ir poreikius.
• Itrauktos naujos žinios, pvz., bendradarbiavimas
  socialiniuose tinkluose, vikio technologijos,
  atnaujinta ir patikslinta išplestinio kurso
  moduliu tematika, atsisakyta konkrecios
  programines irangos ivardijimo.

17
Gamtos mokslai

• Itrauktos naujausios gamtos mokslu aktualijos
  (pvz. biotechnologijos, nanotechnologijos,
  šiuolaikiniai tyrimu metodai ir kt.)
• Pasiekimu turinys labiau orientuotas i gilesni
  supratima, sasajas su kasdieniu gyvenimu ir
  problemu sprendimu.
• Mokytojai orientuojami daugiau itraukti mokinius
  i ivairia tiriamaja veikla ir placiau naudoti
  informacines technologijas.
• Akcentuojamas gamtos tyrimo gebejimu ugdymo ir
  vertinimo tobulinimas.
• Atsižvelgiant i darnaus vystymosi ideju
  aktualuma, pabrežiama vertybiniu nuostatu bei
  pažiuru ugdymo svarba.
• Pertvarkytos veiklos sritys, taip padedant
  nuosekliau ir sistemiškiau nagrineti bei suprasti
  gamtos dinamiška pusiausvyra ir desningumu
  vientisuma.

18
Istorija

• 2010 m. istorijos vidurinio ugdymo bendrosios
  programos projekte atsisakyta tematikos, kuri
  detaliai nagrinejama 2008 m. Istorijos
  pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje (pvz.,
  Istorijos mokslas, Žmonijos priešistore, Senosios
  civilizacijos ir pan.).
• Akcentuojamas darbas su istoriniais šaltiniais,
  ju analize bei interpretavimas, istorinio
  naratyvo suvokimas bei analize.
• Skiriama daugiau laiko gilesniam Lietuvos
  istorijos nagrinejimui.
• Istorijos kursas suskirstytas i septynias naujas
  temu grupes pagal chronologinio testinumo
  principa.

19
MENAI (DAILE, MUZIKA, ŠOKIS, TEATRAS)

• Menu bendruju programu turinys artinamas prie
  šiandieninio socialinio kulturinio gyvenimo
  reikmiu.
• Akcentuojami taikomojo pobudžio pasiekimai
  suteikti daugiau kurybingumo ir meniškumo
  kasdieniam bendravimui, veiklai, aplinkai, padeti
  orientuotis supancioje meno kuriniu ivairoveje,
  tapti kritišku šiandienines kulturos vartotoju.
• Stiprinama menines raiškos sritis i ja
  integruojant stebejimo, analizes, interpretavimo
  ir vertinimo gebejimus. Taip siekiama per
  asmenine mokinio patirti turtinti jo estetine
  nuovoka, pletoti menini mastyma.

20
Geografija

• Pakoreguotoje programoje akcentuojami praktiniai
  ir veiklos, problemu sprendimo, mokejimo mokytis
  gebejimai. Didelis demesys skiriamas geografijos
  žiniu taikymui.
• Didinant mokiniu mokymosi motyvacija tiek
  bendrojo, tiek ir išplestinio kurso programoje
  atsisakoma kai kuriu temu, pvz., istorines,
  religiju, kulturu geografijos. Tuo pat metu,
  programa papildyta ir naujomis temomis, pvz.,
  šiuolaikiniai kartografiniai vaizdai, gyventoju
  gyvenimo kokybe ir kt.
• Pakoreguotoje programoje išlaikytas teminiu
  sriciu testinumas geografinis pažinimas, gamtine
  geografija, visuomenine geografija ir regionine
  geografija.
• Del keliamu aukštesniu reikalavimu ir vengiant
  pagrindinio ugdymo programos pasiekimu
  kartojimosi Geografines informacijos skaitymo
  veiklos sritis pakeista i Gamtiniu ir
  visuomeniniu strukturu analizes. Taip pat
  sujungtos Regionu pažinimo raiškos ir Aplinkos
  pažinimo ir tyrimu veiklos sritys, kurios
  pavadintos Geografiniais tyrimais.
• Pakoreguota vidurinio ugdymo geografijos programa
  suderinta su Valstybinio geografijos brandos
  egzamino programa (2010 m).

21
TECHNOLOGIJOS

• Atsisakyta daug siaurai specializuotu programu
  (net 17), vietoje ju parengta viena Technologiju
  bendroji programa, kuria sudaro šešios gana
  lankscios technologiju kryptys, atitinkancios
  šešias Lietuvos ukio šakas (Tekstile ir apranga.
  Taikomasis menas, amatai ir dizainas. Turizmas ir
  mityba. Statyba ir medžio apdirbimas. Verslas,
  vadyba, mažmenine prekyba. Mechanika, mechaninis
  remontas.).
• Kiekvienoje kryptyje yra po keturis
  pasirenkamuosius modulius. Mokiniu veikla
  orientuota i projektinio darbo metoda pagal
  modulyje pateikta tematika.
• Ugdymo turinys nedetalizuojamas ir pateikiamas
  tokia seka Technologiju kryptis Moduliu
  pavadinimai Projektiniu darbu tematika.

22
Kuno kultura

• Mažejant fizinio darbo paklausai darbo rinkoje,
  blogejant mokiniu sveikatai del nejudrumo,
  keiciasi kuno kulturos ugdymo tikslai ir pobudis
  siekiama kuno kulturos pamokas perorientuoti nuo
  funkcinio rengimo, t.y. treniravimo, prie
  aktyvios, naudingos ir patrauklios fizines
  veiklos, nuo mechaninio judesiu atkartojimo, prie
  tikslingo ir kurybingo mankštinimosi.
• Atsisakyta visiems vienodu normatyvu,
  treniravimo, nesaugiu, ypatingu fiziniu bei
  psichologiniu pastangu reikalaujanciu pratimu
  (pvz., šuolio per oži, lipimo virve, tiltelio,
  žvakes).
• Vertinimas orientuotas i asmenine mokinio pažanga
  ir pastangas, bet ne i konkretu sporto rezultata
  ar normatyva.
• Veiklos sritis Judejimo igudžiai integruota i
  likusias 3 veiklos sritis (sveika gyvensena,
  sporto šakos, netradicinis fizinis aktyvumas),
  nes mokiniai, baige pagrindine mokykla, jau yra
  igije judejimo igudžiu.
• Išplestiniame kurse atsirado nauji, fizinio
  aktyvumo pasirinkimo galimybiu didinimo moduliai.
  Tai neolimpines sporto šakos, varžybu
  teisejavimas ir organizavimas, fizine saviugda,
  krašto gynyba ir kt., kuriuos mokykla gali
  pasiulyti pagal savo galimybes.

23
Naujai parengta Lietuviu gestu kalbos vidurinio
ugdymo bendroji programa

• Motyvai
• Lietuviu gestu kalba yra gimtoji kurciuju kalba,
  suteikianti galimybe dalyvauti savo bendruomenes
  ir savo šalies kulturiniame bei visuomeniniame
  gyvenime.
• Gestu kalba yra vienintele kalba, kuria
  naturalioje aplinkoje išmoksta kurtieji ir
  neprigirdintys asmenys, negalintys suvokti garso
  ir kalbos per klausa.
• Lietuviu gestu kalba savo struktura skiriasi nuo
  lietuviu (tiek rašytines, tiek sakytines) kalbos.
  
• Programos tikslas
• apibrežti lietuviu gestu kalbos (LGK) kaip
  mokomojo dalyko tikslus ir uždavinius, mokiniu
  pasiekimus, ugdymo turinio apimti, mokiniu
  pasiekimu vertinimo rodiklius ir nusakyti ugdymo
  krypti (tikslus ir uždavinius) vidurinio ugdymo
  programoje.

24
Kaip mes turetume parengti mokinius gyvenimui
šiandienos ir ateities pasaulyje?

• Svarbu geros bendrosios mokiniu kompetencijos
  (tarp ju mokymosi mokytis kompetencija ir IKT
  kompetencija)
• Geri komunikaciniai gebejimai (tarp ju užsienio
  kalbu mokejimas)
• Inovatyvumas ir kurybinis mastymas (gebejimas
  pasinaudoti naujomis žiniomis ir technologijomis,
  gebejimas ir kurybingai siulyti idejas, ir jas
  nuosekliai, bešališkai apgalvoti)
• Ne tik teorines, bet ir praktines žinios
• Gera mokymosi ir darbo vidine motyvacija

25
Elgesio kompetencijos matavimo pavyzdys

1 2 3 4 5 6 7
Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis
Darbuotojas ? ? ? ? ? ? ?
Vadovas ? ? ? ? ? ? ?
26
Vidurinio ugdymo bendruju kompetenciju sarašas

• Asmenine kompetencija
• Mokejimo mokytis kompetencija
• Socialine pilietine kompetencija
• Iniciatyvumo ir kurybingumo kompetencija
• Pažinimo kompetencija
• Komunikavimo kompetencija
• Kulturine kompetencija

27
Visose esminese kompetencijose svarbu (Europos
švietimo tarybu konferencija, 2006)

• Kritinis mastymas
• Kurybiškumas
• Iniciatyvumas
• Problemu sprendimas
• Rizikos ivertinimas
• Sprendimu priemimas
• Jausmu valdymas

28
Kaip mes mokomes?

• Kodel?
• Kada?
• Kaip geriausiai išmokstame?

29
Kompetencija gilus mokymasis ir mokiniui
prasmingas rezultatas

• Kai mokosi mokinys
• Nera prasmes mintinai mokytis faktu ir
  apibrežimu, svarbu išmokti rasti, atsirinkti ir
  suprasti.
• Mokiniai išmoks, kai matys prasme ir samoningai
  isitrauks i aktyvu mokymasi kels klausimus,
  ieškos atsakymu, spres realias, aktualias
  problemas.
• Vertybines nuostatos igyjamos veikiant, kai
  isigilinama, permastoma. Jos nulemia elgesi ir
  išlieka ilga laika.

• Kai aš mokausi
• Man vertingos tik tos žinios, kurias gerai
  suprantu ir galiu panaudoti.
• Giliai ir ilgam išmokstu tik tuomet, kai man to
  reikia pats/pati ieškau žiniu, bandau
  pritaikyti, klystu, klausiu, keiciu ir vel
  bandau.
• Labiausiai vertinu tai, ka pats/pati padariau.

30
Kaip mokyti kompetenciju? Ar galima išmokyti
inovatyvumo ir kurybiškumo?

• Reikia kuo artimesniu realioms gyvenimo
  situacijoms užduociu ir veiklu.
• Butina rupintis mokiniu motyvacija.
• Reikia kreipti ypatinga demesi mastymui.
  Kompetencijos, inovatyvumas ir kurybiškumas
  tai, visu pirma, geri mastymo, mokymosi ir
  veikimo gebejimai.
• Reikia ivesti i pedagogine praktika savoka
  mokymo strategija
• Ugdant kurybiškuma, svarbu mokyti jaunus žmones
  racionaliai derinti nauju, originaliu ideju
  generavima su logišku mastymu, konstruktyviu
  kritiškumu ir geru darbo organizavimu.

31
Ka reiškia kurybiškumas?

• Tradicinis mastymas - vienintelio, teisingo
  atsakymo ieškojimas
• Kurybiškas mastymas - išeina už vienintelio,
  riboto, tradiciško, visuotinai pripažinto
  teisingo atsakymo ieškojimo ribu
• Kurybinis mastymas tai nauju ideju, neiprasto
  žinomu problemu sprendimo, nauju sasaju
  ieškojimas. Atviras, neišbaigtas, netradicinis
  mastymas. Gali remtis visai kitokia, neiprasta
  mastymo seka, logika

32
Iliustracija Kurybiško problemu sprendimo
proceso žingsnio schema (divergentino ir
konvergentinio mastymo derinimas)
33
Personalizuotas (individualizuotas) ugdymas
butina salyga mokinio kompetencijoms pletoti

• Atsižvelgiama i tai, kad mokiniai skirtingais
  budais pasiekia geriausiu rezultatu
• nustatomi individualus mokiniu poreikiai ir
  mokymosi stiliai
• ugdymo turinys pritaikomas taip, kad kiekvienas
  mokinys, pagal savo galias, pasiektu kuo geresniu
  rezultatu
• Pripažistama, kad mokiniai mokosi ir patirties
  igauna ne tik per pamokas, bet ir neformalioje
  veikloje, už mokyklos ribu
• Rezultatas - dideja mokiniu mokymosi motyvacija,
  pasitikejimas savo jegomis, savigarba

34
Požymiai, kad mokykloje sekmingai igyvendinamos
atnaujintos Bendrosios programos

• Mokiniams sukurta mokytis motyvuojanti aplinka.
• Mokiniu mokymosi pasiekimai yra Bendrosiose
  programose aprašytos kokybes
• ugdomos mokiniu dalykines ir bendrosios
  kompetencijos
• yra vidine (dalykine) ir išorine ugdymo turinio
  integracija.
• Ugdymo procesas yra Bendrosiose programose
  aprašytos kokybes
• mokiniai mokosi aktyviai
• vyrauja mokytis padedantis vertinimas
• ugdymas individualizuojamas, atsižvelgiama i
  mokiniu raidos ypatumus, mokymosi poreikius,
  pasiekimu lygius.

35
Butinos salygos, kad šie požymiai atsirastu

• Mokytojai kartu apgalvoja (planuoja) savo darba
• Visu pirma, išsikelia ir paaiškina mokiniams
  konkrecius, pamatuojamus metu, ciklo, pamokos
  tikslus/uždavinius.
• Butinai vykdo stebesena ir atlieka analize, kaip
  sekasi tuos tikslus/uždavinius igyvendinti.
• Mokykloje vyksta požiuriu (vertybiu) kaita,
  kuriama pasitikejimo atmosfera, skatinamas
  autonomiškumas.
• Vyksta mokyklos ir vadybos kulturos kaita,
  pleciasi mokymasis ir darbas bendradarbiaujant.

36
Iš ko suprasime

• Mokykloje
• Mokymuisi pritaikytos erdves bei tvarkarašciai
• Mokymuisi naudojamos IKT
• Kuriamas integralus ugdymo turinys
• Mokytojai ir mokiniai dirba bendradarbiaudami
• Iš klaidu mokomasi, nebijoma rizikuoti

37
Mokykloje daug laiko praleidžia veltui ryšys
su mokiniu pasiekimais
38
Vertinimas. Vertinimo teisingumas(lietuviu
kalba, VIII klase)

• Pažymiai rašomi teisingai (proc.)

merginos
vaikinai
39
Vertinimas. Vertinimo teisingumas(fizika, VIII
klase)

• Pažymiai rašomi teisingai (proc.)

merginos
vaikinai
40
Trys svarbiausi klausimai formuojant ugdymo
turini mokykloje

• Ko mes siekiame?
• Kaip organizuosime ugdyma, kad pasiektume?
• Iš kur žinosime, kad pavyko?

41
Mokyklos kaita AndreasSchleicher,2009

• Industrinio amžiaus mokykla disciplinos mokykla
• 21 amžiaus mokykla kompetenciju pletotes,
  produktyvaus žinojimo mokykla
• Ieškoma sasaju tarp
• mokiniu gyvenimo ir destomo dalyko
• mokslo atrastu desningumu ir praktikos
• praeities ir dabarties
• Mokiniai mokosi
• mastyti, ieškoti atsakymu
• kurti žinias ir tobulinti savo žinojima
• reflektuoti savo veikla, ja vertinti, kad
  keistusi elgesys

42
Mokytojai žiniu kurybos darbuotojai Pagal
Andreas Schleicher, 2009
43
Is nonlinear career a modern phenomenon?
A historian? A physician? A linguist? A
politician?