Ekonomines minties istorija.

1
Ekonomines minties istorija. Šiuolaikine
ekonomine mintis

• Doc. Maldeikiene
• 2010/2011 m.m.

2
Pirmosios idejos

• Senoves Graikija savoka oeconomicus (namu ukio
  valdymas
• Aristotelis (384-322 pr. K.) naturalus ir
  nenaturalus (virš reikmiu) isigijimo menas
• Platonas (427-347 per. K.) specializacijos
  privalumai idealiame mieste
• Šv. Raštas kontraversiškas skolinimo už
  palukanas vertinimas
• Šv. Tomas Akvinietis (1225-1274) išpletojo
  teisingos kainos samprata (teisinga kaina
  kaina, kai pirkejas nepasisavina pardavejo
  sandorio naudos, ir atvirkšciai).

3
Tikrosios (mokslines ) ekonomines minties pradžia

• Ekonomika kaip mokslas pradeda formuotis apie
  1500 metus. Kodel butent tuo metu?
• Nuo XVI amžiaus pradžios pradeda energingai
  pletotis rinkos ir prekyba.
• Valstybes valdymas reikalauja ekonomines
  politikos.
• Taigi, apie 1500 metus moralines filosofijos
  laikus keicia politines ekonomijos era.

4
5 pagrindiniai ekonomines minties istorijos
klausimai

1. Koks mokyklos istorinis pamatas?
2. Kokios pagrindines mokyklos dogmos?
3. Kokios naudos siekia ar nori pasiekti ta ar kita
   teorija?
4. Kiek konkreciu laiko momentu mokykla vertinga,
   naudinga ir teisinga?
5. Kurie mokyklos suformuluoti principai išlaike
   laiko išbandymus?

5
1. Koks tos ar kitos krypties istorinis pamatas?

• Viena pozicija Ekonomine teorija paprastai
  pletojama reaguojant i laiko iššukius ir to meto
  problemas.
• Pati ideju prigimtis konservatyvi. Jos
  nebando kovoti su kitomis idejomis, bet sutelktai
  puola aplinkybes, su kuriomis suduria.
  J.K.Galbraith.
• Taigi, naujos teorijos pasirodo tik tada, kai
  tampa visiškai aišku, jog senoji samprata tapo
  visiškai neadekvati. Pvz., ilgus metus vyravusia
  dogma, kad rinkos ekonomika neišvengiamai pagimdo
  visiška užimtuma paneige ne Keyneso Bendroji
  teorija, bet Didžioji depresija ir ja lydejes
  masinis ketvirto dešimtmecio nedarbas.
• Kita pozicija dauguma teoriniu pasiekimu lemia
  vidinis paties mokslo vystimasis (nauju paradoksu
  suvokimas ir ju paaiškinimas). Štai G. J. Stigler
  teigia net Keyneso Bendroji teorija galejo
  buti suformuluota, jei butu tinkamai ivertinti po
  Napoleoninio XIX amžiaus aštunto ar devinto
  dešimtmecio faktai.

6
2. Kokie pagrindiniai teorijos principai?

• Analizuodami ekonomikos mokykla ar krypti
  išskiriame esminius teiginius, taigi, jos
  branduoli...
• bet paraštese gali likti ir lieka daug idomiu ir
  svarbiu ižvalgu.
• Pvz., klasikai labai griežtai reme laisva
  prekyba, bet Malthusas buvo importo tarifu
  šalininkas.

7
3. Kokios naudos siekia ar nori pasiekti teorija?

• Teorija paprastai turi esmini klausima.
• Pvz., klasikai kas lemia ekonomini augima?
• Keynesas kaip kovoti su depresijomis?
• monetaristai kaip suvaldyti infliacija?
• Senas ar Stiglitzas kaip teisingau
  paskirstyti gerybes?
• Teorija išpopuliareja, kai ji atitinka visuomenes
  ar jos tam tikros grupes interesus.
• Individualus savanaudiškumas visuomeneje nevirsta
  chaotišku judejimu, o yra valdomas rinkos jegu,
  socialiniu, politiniu, etiniu principu. Kalbant
  apie ekonomikos krypti visada verta iškirti ta
  grupe, kuri siekia, kad isitvirtintu ta ideja,
  kuri geriausia atitinka jos interesus.

8
4. Kiek konkreciu laiko momentu mokykla vertinga,
naudinga, teisinga?

• Atsakant i ši klausima reikia suvaldyti dvi
  pagundas
• Viena vertus, atmesti klaidinga isivaizdavima,
  kad praeities žmones buvo žiopli ir naivus, o jei
  butu buve protingesni, tai butu aptike galutine
  tiesa.
• Kita vertus, taip pat netinkama manyti, kad visa,
  kas anksciau kalbeta buvo teisinga tam
  laikotarpiui.
• Pvz., Marxo darbo vertes teorija yra idomi ne
  tik kaip Smitho ir Ricardo vertes teorijos tasa
  ir pletra, bet ji taip pat atitinka ir visus
  modernios vertes teorijos kriterijus.
• Taigi, šiuo metu placiai pripažistamos
  koncepcijos gali buti visiškai nepritaikomos nei
  praeiciai, nei ateiciai.

9
5. Kurie mokyklos suformuluoti principai išlaike
laiko išbandymus?

• Nagrinejant teorijas butina išskirti tuos
  elementus, kurie buvo vertingi ne tik teorijos
  atsiradimo momentu, bet pripažistami ir šiuo
  metu.
• Tiesa, ... tai nereiškia, kad ateityje jie
  nenumirs.

10
Ar verta nagrineti seniai atgyvenusias idejas?

• J.M. Keynes, The General Theory
• Ekonomistu ir politikos filosofu idejos,
  nesvarbu, ar jos teisingos, ar klaidingos, yra
  daug galingesnes, nei paprastai manoma. Išties
  pasauli valdo smulkmenos. Praktiškas veikejas,
  kuris isitikines, kad jokie intelektualu
  išvedžiojimai jo nejaudina dažniausia yra kokio
  nors seniai mirusio ekonomisto vergas.

11
Ekonomikos studiju vertingumas

• Be asmeninio pasitenkinimo ir intelekto pratybu
  ekonomikos studijos naudingos mažiausia del 2
  priežasciu
• Tokios studijos leidžia geriau suvokti ekonomikos
  veikima, sujungti prasmes ir funkcijas.
• Visuomenei ekonomikos teorija padeda siekti
  išsikeltu ekonomikos tikslu.
• Vis delto, kodel verta studijuoti dar ir
  ekonomines minties istorija?

12
Ekonomikos intelektualines istorijos studiju
prasme

• Tokios studijos sutvirtina modernios ekonomikos
  teorijos suvokima. M. Blaug moderni teorija
  nešioja jau išsprestu problemu randus, nors
  apmaudžios vakar dienos klaidos ištaisytos, jos
  negali buti iki galo suvoktos, jei neperimsime
  anu laiku palikimo.
• Dabarties problemu suvokimas ir ju sprendimu
  paieška bus ir gilesne, ir spartesne, jei
  žinosime praeities sekmes, klaidas ir
  akligatvius.
• Tokios studijos suteikia perspektyva mastymui
  geriau suprantama praeitis, kintancios problemos
  ir idejos, tad ir galutine judejimo kryptis.
• Politika, menas, literatura, muzika, filosofija,
  mokslas padeda suvokti, kodel tuo ar kitu laiku
  ekonomika buvo tokia, kokia buvo, vis delto ir
  ekonomikos studijos leidžia giliau matyti minetu
  žmonijos pasiekimu logika.