Jurgis Savickis

1

• Jurgis Savickis
• 1890 -1952

2

• Savickis kaip koks burtininkas, kažkur
  dausose pasislepes, pakabino pasauli ant ilgo
  iešmo ir vartalioja ji, protarpiais šmekteledamas
  kur i kuria pasaulio skaudžiausia vieta savo
  magiška lazdele... Pasaulis verkia, aimana kyla,
  kaip pavasari tarpukalny ukana, o jis - magas,
  burtininkas, žiuri meiliomis akimis ir šypsos
  Menkysta! Panores ir užgydys padaryta žaizda
  vienu magiškos lazdeles mojimu!
• B. Sruoga

3
Gyvenimas

• Gime 1890 m.gegužes 2 d. Pagausancio dvarelyje,
  netoli Ariogalos.
• Mokesi Kauno ir Maskvos gimnazijose.
• 1912-1914 m. studijavo daile Maskvoje ir
  Krokuvoje.
• Prasidejus I pasauliniam karui, dirbo lietuviu
  komitetuose nukentejusiems nuo karo šelpti.
• 1919-1938 m. Lietuvos reikalu patiketinis
  Skandinavijos šalyse. Atstovaudamas Lietuvai jis
  rupinosi tarptautiniu Lietuvos pripažinimu,
  populiarino Lietuvos kultura užsienyje.
• Prasidejus II pasauliniam karui Ženevoje
  atstovavo Lietuvai tuometineje Europos valstybiu
  organizacijoje Tautu Sajungoje.
• Kai Sovietai okupavo Lietuva, jis neteko darbo
  ir apsigyveno Pietu Prancuzijoje, Rivjeroje
  ,ukyje, kuri pavadino ,, Ariogala ir ten mire
  1952 m. gruodžio 22 d.

4

• Motina Sofija Barauskaite -Savickiene

5

• Tevas Augustinas Savickis

6

• Jurgis Savickis - gimnazistas(2-3 klase)

7

• Pirmoji žmona Ida.
• 1910 m.

8

• Su draugais sedi Vaižgantas, stovi M.Ycas ir
  J.Savickis 1918 m.

9

• J.Savickis 1923 m. dirbdamas Lietuvos reikalu
  patiketiniu.

10

• Lietuvos atstovybes namas Kopenhagoje- Savickio
  darbo vieta.

11

• J.Savickis Pagausantyje teviškeje. Centre stovi
  motina, šalia antroji žmona Inge Geisler.

12

• J.Savickio sunus- Augustinas ir Algirdas -
  Danijoje.

13

• Jau su paaugliais sunumis.

14

• Užsienio reikalu ministerijos personalas ( apie
  1923 m.) Sedi iš dešines i kaire Šeinius,
  Savickis ir Voldemaras.

15

• Norvegijos ministras iteikia savo kredensus
  Kaune. Apie 1928 m.
• Greta J.Savickis

16

• J.Savickis apie 1928-1930 m.

17

• Jurgis su motina 1930m.

18

• Iškilmingas J.Savickio audiencija pas Norvegijos
  karaliu Haakon?a.1930 m.

19

• J.Savickis ( centre) tarp Kauno Vytauto Didžiojo
  universiteto korporacijos ,,Fraternitas
  Baliensis studentu. 1938 m.

20

• J.Savickio sunus Algirdas ,kuris tragiškai žuvo
  1943 m.

21

• J.Savickio sunus-tapytojas Augustinas Savickis.
• Jis apie savo teva yra pasakes ,,Meile Lietuvai
  jis kaupe savyje, savo kuryboje.

22

• Su antraja žmona Inge ir isuniu Serge Rokebriune.

23

• Iškyla su draugais, gražioje Skandinavijos
  gamtoje.

24

• J.Savickis eksdiplomatas. Savo ukyje ,,Ariogala,
  Prancuzijoje. 1950-1952 m.

25
Kuriniai

• Pirmasis apsakymu rinkinys ,,Šventadienio
  sonetai(1922 m.) susilauke griežtos aplinkiniu
  kritikos. J. Savickis buvo laikomas pavojingu
  modernistu ir dekadentu. Apsakymu siužetai
  ribojosi pasamones reiškiniais ,siaurais
  vidiniais žmoniu išgyvenimais ir nieko bendro
  neturejo su tradiciniu sonetu.
• Pilna pripažinima atneše antrasis apsakymu
  rinkinys ,,Ties aukštu sostu(1928 m.) . Cia
  veikeju charakteriai stipriau išryškinami,
  rodoma aiškesne ju gyvenimo kryptis.
• III noveliu rinkinyje ,,Raudoni batukai(1951 m.)
  lietuviška realybe. Cia rašytojo pasakojimai
  plaukia ramesne vaga, negu ankstesniuose
  kuriniuose, žmogaus portretas detalizuojamas
  platesne spalvu gama .Atsiranda nostalgine
  intonacija, kurios nebuvo ankstesniuose
  kuriniuose.

26
Mažiau garsus kuriniai

• -Romanas ,,Šventoji Lietuva(1952)
• - Dienoraštiniai užrašai ,,Žeme dega(1956)

27
Literaturos kryptis, kuriai priklause Savickis

• Vieni vadina ekspresionistu, nes vaizduojamas
  pasaulio agresyvumas, individo kraštutine
  desperacija, pasaulio katastrofos nuojauta
• Kiti vadina impresionistu, nes daug demesio
  skiriama ispudžiu vaizdavimui, nera pastoviu
  žmogaus savybiu viskas kinta kartu su situaciju
  ir nuotaiku kaita, daug kalbama apie meile
• Dabar linkstama vadinti ji modernistu arba
• egzistencialistu, nes kuryboje ryškus
  dvilypumas
• - noveles novatoriškos, modernios
• - yra ir daug tradicijos.

28
Kurybos ištakos

• Savickio kurybai poveiki dare
• - teatras
• - kinas
• - daile
• - visuotine literatura
• - platus vakarietiškas akiratis
• - miestietiška gyvenimo patirtis.

29
Kaip tai pasireiškia kuryboje?

• Atsiranda tarptautiniu arba kitu kalbu žodžiu,
  kulturiniu nuorodu
• Noveles teatrališkos, kinematografiškos, nes
  gyvenimas vaizduojamas kaip teatras.

30
Pasakotojas

• Išlaikydamas distancija, kaitaliodamas pozicijas,
  stebi
• - kaip personažas elgiasi situacijoje
• - fiksuoja reikšmingiausius ( bet ne visus)
  pasikeitimus.
• Jis dažnai iškelia tokia ideja- už viska
  svarbesnis yra žmoniškumas.

31

• Nebera visažinis, nes nevertina vaizduojamu
  ivykiu
• Niekada nepasako, ar veikejas smerkiamas, ar juo
  didžiuojamasi tai paliekama vertinti
  skaitytojui.

32
Kompozicija

• Del tokio ivykiu fiksavimo pasakojimas skyla i
  fragmentus
• Atskiri sakiniai pavirsta pastraipomis
• Suardomas sakinys, kad išryšketu esme, netiketa
  pastaba ar išvada.

33
Pasakojimo stilius

• Pasakojimas žaismingas
• - budingi staigus kontrastai
• - kai kada kalbama rimtai, kai kada-
  šmaikštaujama, metomos replikos
• - bandoma šokiruoti skaitytoja
• - nevengiama šiurkštumo, komiškumo.

34
Veikejai

• Miestietis, menininkas, aristokratas, kaimietis.
• Veikiami nenuspejamu instinktu, aistru
• Ju likimas inoringas, linkes žaisti su žmogumi,
  apvilti jo lukescius
• Jiems duodami tik keli bruožai
• Dažnai veikejai atrodo lyg artistai, o dar
  dažniau kaip prisukami automatai (teatro leles
  marionetes, manekenai).
• Kartais jie elgiasi veidmainiškai, nes užsideda
  kauke
• - pašnekovui sako viena, patys galvoja ka kita
• - dažnai trokšta keistis, bet ketinimai dažnai
  yra savanaudiški
• - del to dažnai pasišaipoma iš veikeju.

35
Budingi veikeju jausmai

• Novelese neretai susipina
• - džiaugsmas ir pagieža
• - atjauta ir abejingumas
• - nuoširdumas ir nepakantumas.

36
Dažnesnes temos

• Meile
• Žmogaus vienišumas
• Gyvenimas savyje
• Neturejimas jokiu tikslu ir siekiu.

37
Vyrai ir moterys

• Tai dažna noveliu tema
• Flirtuojanti moteris ir viliojantis vyras yra
  pagrindiniai noveliu tipai
• Vyras pristatomas lakoniškai, nusakant jo amžiu,
  socialini statusa (profesija, šeimynine padeti)
• Moteris pristatoma kaip materiali butybe,
  išskiriant jos groži ir sugebejima flirtuoti
• Šeima vertinama pozityviai.

38
Dievas ir velnias

• Dievas nebera visatos centras, jis gana pasyvus
• Dievas vertinamas kaip pasaulio kurejas, taciau
  jis labiau primena menininka (vadinamas
  malioriumi, dangaus tapytoju, gamtos
  modeliuotoju, sodininku).
• Velnias energingas, nes jis nori kiekviena siela
  nustumti nuodemen
• Ypac jis aktyvus del kuniškuju nuodemiu sugundo
  visus veikejus
• Nuo velnio neapsaugo nei Biblijos skaitymas, nei
  bažnycios lankymas
• Velnias vadinamas raudonu velniu, raudonu
  mefistofeliu, diabolu, kipšu ir kt.

39
Mirtis

• Novelese dažna
• Dažniau tai smurtine mirtis (nužudymas ar
  savižudybe)
• Nesiejama su jokiu tragizmu, nevercia pamastyti
  apie žmogaus buti
• Siejama su moters ivaizdžiu.

40
Laikas

• Tiesiogiai nenurodomas
• Bendra istorini fona, gyvenamaji laikotarpi
  nurodo tam tikros realijos (kalba, drabužiai,
  vieta)
• Istorinis laikas tik numanomas 19 a. pabaiga- 20
  a. I puses Lietuva ir Europa
• Veikejams svarbiausia yra dabartis, nes jie
  gyvena šios dienos džiaugsmais ir vargais
• Kai kada prisimenama istorine Lietuvos praeitis,
  senieji paprociai lyginami su dabartiniais.
  Dažniausiai palankiau vertinama praeitis
• Apie ateiti nekalbama, nes ji nuo nieko
  nepriklauso ir yra nežinoma.

41
Miesto erdve

• - Lietuviu prozai iki Savickio miestas-
  nuodemiu ir patvirkimo lizdas,
  moralinio nuopuolio sinonimas (Lazdynu
  Peleda)
• - Savickiui miestas tampa naturalia patirties
  kaupimo vieta, nes ten vykstama norint pažinti,
  todel mieste nepražuvama
• - Miestas yra gyvas organizmas, diktuojantis
  veikejui nervinga gyvensena
• - Veikejas ten gali gyventi pagal individualius
  poreikius keliauti, kvailioti, laužyti
  kolektyvines normas
• - Gamtovaizdis kažkiek sugyvintas,
  technologizuotas kaštonu lapai- kaip pusiau
  išskesti skeciai rytmecio saules spindulys-
  raudonas balionas griaustinis- bloga patranku
  imitacija.

42
Kaimo erdve

• Erdves elementai ukininko namai ar dvarelis,
  klebonija, fortepijonas, kambarines geles,
  arbata, rimti pašnekesiai
• Bendruomene kompaktiška ir uždara, o individas
  privalo laikytis kolektyvo nustatytu normu
• Gamtovaizdis minimalus, primenantis saikingai
  spalvinga teatro dekoracija
• Gamtovaizdžio nuotaika atitinka personažo
  psichologija.

43
Gamta

• Nebera naturalaus žmogaus ryšio su gamta
• Gamtovaizdis tera tapytojo nupieštas meno
  paveikslas
• Gamta yra vyksmo ar veiksmo fonas aistru
  išsiliejimo erdve.

44
Buties iprasminimas

• Žmogaus butis atsiskleidžia kaip nepažini,
  gresminga.
• Tai budinga to meto ir kiek velesnei Europos
  aukštojo modernizmo" literaturai (Francui
  Kafkai, Alberui Kamiu ).
• Antra vertus, proza tikrai nera niuri, nes
  lemties grimasas, prigimties išdaigas joje
  atsveria
• - šilti žmogiški ryšiai (tevu ir vaiku, vienas
  kita suradusiu mylimuju),
• - aukštieji grožio, meno, kulturos idealai.

45
J.Savickio ,,Vagies ir J.Biliuno ,,Vagies
panašumai ir skirtumai.
Panašumai Skirtumai
Abiejuose kalbama apie arkliu vagis. Didelis demesys personažu išgyvenimams. Vaizduojamas pasigailejimas ir graužatis. Visi žmones gina savo turta. Abu kuriniai trumpi- vos keli puslapiai. Veiksmas greitas. Vagis iš karto užmušamas ginantis, kitur kencia už padaryta vagyste. Pagrindiniu personažu amžius nevienodas . Viename vagyste aprašoma smulkiai ir su detalemis ,o kitame daugiau demesio skiriama vagies kankinimo detalizavimui. Vieno veikejo sažine rami, o kitas graužiasi del padaryto darbo. Savickio kurinyje pasakotojas vengia vienprasmiško ivykiu vertinimo, o Biliuno pasakojime butent pasakotojas vertina ir padeda suprasti teksto prasme. Biliuno darbe yra kelios erdves, o Savickio ,,Vagyje daugiausia aprašoma viena.


46
J.Savickis ,, Ad astra

• Tai pasakojimas apie Dalba, kuris pasiryžo
  atsikratyti seno šuns. Bet ivykiai pasisuko kita
  linkme ir tas šuo jam išgelbejo gyvybe , bet
  ukininkas už tai jam neatsidekojo.
• Ivykis vyksta šventadieni.
• Noveles veiksmas trunka nuo ryto iki vakaro.
  Vyras norejo paskandinti šuni einant i bažnycia,
  bet tai nepavyko, ir jis ivykde ši žiauru
  nuosprendi grižtant iš jos.
• Veiksmo vieta , yra ant užšalusios upes kranto.
• Dalbai yra svarbiau viešoji nuomone, negu vidines
  moralines nuostatos.
• Cia, ir kaip kituose Savickio kuriniuose,
  susipina daug jausmu ir veiksmas greit pasisuka
  kita linkme. Jauciama panieka, po to džiaugsmas
  del gyvybes išgelbejimo ir vel staiga atsiranda
  Dalbos pyktis, kuris ir pražudo šuni.
• Cia labai aiškiai susipina moralines nuostatos.
  Dalba tikintis žmogus lankosi bažnycioje, pas
  ji dažnai lankosi kunigas, o jis nesilaiko
  krikšcionišku morales principu.
• Ukininkas po šio ivykio i namus iejo ramesnis ir
  ne su tokiu trenksmu kaip iprasta. Gal ir jam
  širdyje pagailo šuns , kuris ji išgelbejo nuo
  mirties, bet tai jis suprato jau per velai ir to
  labai aiškiai neparode.
• Šia novele galime priskirti prie pamokanciu
  noveliu.

47
Proza labai koncentruota

• Tekstai palyginti trumpi, taciau nepaprastai
  talpus
• Nerasime ne vieno blankaus, be papildomo
  prasminio kruvio pasakyto žodžio
• Neduodamas ištisinis aprašymas, pasakojimas nera
  tolydus fiksuojami tik atskiri momentai ar
  situacijos jos dinamiškos
• Skaityti Savicki reikia atidžiai, sekant vaizdu
  ir vertinimu kaita, neprašokant užuominu,
  gerintis vaizdo ir žodžio originalumu, netiketais
  siužeto posukiais.

48
Kuo skiriasi Savickio proza nuo tradicines?

• Apžvelgus aiškeja, kad skiriasi trimis bruožais
• pasakojimo sandara,
• žmogaus buties samprata,
• stiliumi.

49
Rašytojai apie J.Savicki sako...

• Jurgi Savickis, Vakaru kulturos žmogus, atejo i
  musu ,,pilkaji gyvenima ir eme rodyti, koks jis
  ivairus, koks jisai margas ( K.Binkis 1928 m.).
• Jurgio Savickio kuryba inteligentiška, vientisa
  ir stilinga. Stebeti pasauliui ir gyvenimui
  autorius pasikele nuo žemes ,,ties aukštu sostu
  (V.Mykolaitis- putinas 1928 m.).
• Istabus, gražus, pilni gerybes ir meiles Jurgio
  Savickio ,, Šventadienio sonetai (B.Sruoga 1923
  m.) .