PROJEKTAS VP1-2.2-

1
PROJEKTAS VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001MOKYMOSI
KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIU DIDINIMAS 14-19
METU MOKINIAMS, II ETAPAS GILESNIS MOKYMOSI
DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT
UGDYMO KOKYBES, REIKALINGOS ŠIUOLAIKINIAM DARBO
PASAULIUILietuviu kalbos moduliu programos
910 ir 1112 kl. ir metodines rekomendacijos
joms igyvendinti

• Projekto lietuviu kalbos metodininke Nijole
  Toleikyte

2
Klausimai

• Kas yra modulis ir modulinis mokymas(is)?
• Kokie modulinio mokymo(si) privalumai?
• Lietuviu kalbos moduliu programos 910 kl. ir
  metodines rekomendacijos joms igyvendinti.
• Mokytoju, bandžiusiu Lietuviu kalbos moduliu
  programas 910 kl., atsiliepimai, vertinimai.
• Lietuviu kalbos moduliu programos 1112 kl. ir
  metodines rekomendacijos joms igyvendinti.
• Mokytoju, bandžiusiu Lietuviu kalbos moduliu
  programas 1112 kl., atsiliepimai, vertinimai.

3
Kas yra modulis ir modulinis mokymas(is)?Kokie
modulinio mokymo(si) privalumai?
4
Modulio ir modulinio mokymosi samprata

• Moduline (blokine) mokymo sistema toks
  mokymo(si) budas, kai mokymo(si) turinys ir jo
  organizavimas suskirstomas moduliais.

• Moduliai logiškai išbaigti ugdymo turinio
  vienetai, suformuoti taip, kad juos galima butu
  išmokti per tam tikra apibrežta laika.

5
Reikalavimai moduliui

• Mokymo(si) turinys turi padeti mokiniui pasiekti
  numatytus mokymo(si) tikslus.
• Mokymo(si) medžiaga suskaidoma i vientisus ir
  išbaigtus turinio vienetus (blokus).
• Butinai taikomos skirtingos mokymo(si) formos ir
  metodai.
• Apibrežiama savita modulio vertinimo sistema.

6
Modulio programos struktura

• Tikslas
• Mokymosi uždaviniai
• Mokiniu pasiekimai (kompetencijos)
• Mokymosi turinys
• Mokiniu pasiekimu lygiu požymiai

7
Modulinio mokymo(si) etapai

• Planuojant modulio mokymo(si) pagrindinius etapus
  ir ju elementus, svarbu suvokti mokymo(si)
  proceso triju etapu (ivado, eigos, apibendrinimo)
  paskirti ir derme
• 1 etapas. Ivadas. Mokiniu turimu žiniu ir
  gebejimu diagnozavimas. Mokymosi tikslu ir
  uždaviniu, vertinimo aptarimas koks šio modulio
  tikslas ir uždaviniai? kokiu žiniu ir gebejimu
  mokiniai turi? (diagnozavimas)? kokia mokiniu
  motyvacija, ka ir kodel jie noretu mokytis
  (individualus mokymosi tikslai)? kokios galimybes
  bus mokiniams sudarytos organizuoti savo
  mokyma(si)?
• 2 etapas. Mokymasis. Individualizuota ir
  diferencijuota mokymosi veikla (galimybe rinktis
  užduotis, tinkamas mokymo(si) strategijas ir
  stiliu atsižvelgiant i savo poreikius, interesus
  ir mokymosi galimybes), tarpiniai atsiskaitymai,
  mokytojo vertinimai ir isivertinimas
  (savianalize, kaip sekasi siekti išsikeltu
  mokymosi uždaviniu).
• 3 etapas. Mokymo(si) veiklos apibendrinimas.
  Mokymas(is) apmastyti savo veikla (ko išmoko,
  kaip sekesi siekti numatytu tikslu, kaip sieks
  geresniu rezultatu).

8
Modulinio mokymo(si) turinys integraciniai
ryšiai moduliu programose

• Integraciniu mokymo(si) turinio ryšiu numatymas
• vidiniai dalyko ryšiai modulyje (kalbines veiklos
  sriciu integracija)
• atskiru moduliu programu ryšiai (kaip mokantis
  pagal nauja modulio programa bus remiamasi tuo,
  kas išmokta ankstesniuose moduliuose)
• turimu mokiniu žiniu gilinimas ir gebejimu
  pletojimas, mokantis pagal moduliu programas 910
  ir 1112 klasese
• integraciniai ryšiai su kitais mokomaisiais
  dalykais (istorija, daile, muzika, etika ir kt.).
  

9
Modulinio mokymo(si) privalumai

1. Mokymosi procese skatinamas mokinio samoningumas
   ir aktyvumas.
2. Modulines strukturos lankstumas.
3. Susisteminamas dalyko turinys, sukonkretinamas
   mokymosi tikslas.
4. Stiprinama mokinio mokymosi motyvacija,
   savireguliacija, skatinamas mokinio susidomejimas
   mokymosi rezultatais.
5. Užtikrinamas tolydus, sistemingas mokinio darbas
   mokymosi procese.
6. Gereja psichologinis mikroklimatas ugdymo
   procese.
7. Vyksta efektyvi mokymosi priežiura ir
   konsultavimas.
8. Igyvendinamas mokymosi individualizavimas.
9. Atsižvelgiama i specialiasias mokymosi reikmes.

10
Moduliu programu išbandymas ir metodiniu
rekomendaciju rengimas

• Lietuviu kalbos moduliu programos 910 ir 1112
  kl. išbandomos 2010/2011 m.m. ir 2011/2012 m.m.
  projekto mokyklose.
• Pavyzdžius Lietuviu kalbos moduliu programu 910
  kl. ir 1112 kl. metodinems rekomendacijoms renge
  ekspertai ir lietuviu kalbos mokytojai,
  dirbantys pagal moduliu programas.

11
Lietuviu kalbos moduliu programos 910 kl. ir
metodines rekomendacijos joms igyvendinti

• http//galimybes.pedagogika.lt/

12
Moduliu programu struktura
13
Lietuviu kalbos moduliu programu paskirtis

• Modulio dominante viena kalbines veiklos
  sritis. Kiekvienas branduolio modulis skirtas
  kurios nors vienos kalbines veiklos srities
  nuostatoms ir gebejimams ugdytis
• Skaitymas ir literaturos (kulturos) pažinimas
• Kalbejimas ir klausymas
• Rašymas
• 2. Kalbines veiklos sriciu integracija
• literaturos moduliuose kryptingai ugdomi ne tik
  skaitymo, literaturos (kulturos) pažinimo
  gebejimai, bet ir klausymo ir kalbejimo, rašymo
  gebejimai
• kalbos moduliuose kryptingai ugdomi kalbejimo ir
  klausymo, negrožinio teksto suvokimo, rašymo,
  kalbos pažinimo ir taisyklingo kalbos vartojimo
  gebejimai, kartu pletojant ir gilinant skaitymo
  ir literaturos (kulturos) pažinimo gebejimus.
• 3. Bendruju kompetenciju ugdymas. Visose lietuviu
  kalbos moduliu programose integruojamas bendruju
  kompetenciju ugdymas.

14
Klase Branduolio moduliai Trukme
9 A1. Kalbos gyvenimas kalbu kilme ir raida 22 val.
9 B1. Kulturos ištakos tautosaka, Antikos literatura, Biblija, Senoves Rytu poezija 27 val.
9 A2. Kalbos labirintai lietuviu kalbos sintakse 22 val.
9 B2. Kulturos raida viduramžiai, Renesansas, barokas, klasicizmas 25 val.
9 A3. Žodis ir ženklas aiškinamojo ir argumentacinio pobudžio tekstu rašymas 22 val.
9 B3. Pasaulevaizdžio kontrastai švieciamasis amžius, romantizmas, realizmas 27 val.
9 Privalomai pasirenkami moduliai taikomasis (C1) ir akademinis (C2) Trukme
9 C1. Bendravimas rašytine kalba skaitymo ir rašymo gebejimu tobulinimas 35 val.
9 C2. Tradicija ir modernumas šiandien praeities ženklai šiuolaikines literaturos (kulturos) tekstuose ir kontekstuose 35 val.
15
10 Branduolio moduliai Trukme
10 A1. Žmogus ir kalba gimtoji kalba globalizacijos epochoje 22 val.
10 B1. Moderniojo meno ieškojimai simbolizmo, impresionizmo, ekspresionizmo, avangardizmo, neoromantizmo literatura 21 val.
10 A2. Žmogus ir žodis viešojo kalbejimo pagrindai 22 val.
10 B2. XX a. II puses kulturos (pa)likimas pasaulio ir lietuviu literaturos sankirtos ir santakos 27 val.
10 A3. Margas tekstu pasaulis negrožiniu tekstu suvokimas 22 val.
10 B3. Jaunas žmogus ženklu pasaulyje aš, kalba, literatura 21 val.
9/10 Laisvai pasirenkamas modulis Trukme
9/10 D. Žmogus, žodis ir vaizdas 35 val.
16
Mokiniu pasiekimu vertinimas, baigus modulio
programa (rekomendacijos)

• Pavyzdys. Apibendrinamasis vertinimas baigus B2
  (9) moduli Kulturos raida viduramžiai,
  Renesansas, barokas, klasicizmas
• Rekomenduojami mokiniu darbai, iš kuriu galetu
  rastis apibendrinamasis vertinimas
• pranešimas (rengimas, tobulinimas, pristatymas)
  10 proc.
• dalyvavimas pokalbiuose, diskusijose, kurybines
  užduotys (kaupiamasis vertinimas) 10 proc.
• grožinio teksto suvokimo užduotys 20 proc.
• literaturinis rašinys 20 proc.
• samprotavimo rašinys 20 proc.
• literaturos testas 10 proc.

17
Rekomenduojama moduliu seka

• 1. Moduliu seka nereglamentuojama. Ji yra
  rekomendacinio pobudžio.
• 2. Mokytojai, atsižvelgdami i mokymosi aplinka,
  mokiniu poreikius, polinkius ir galimybes, patys
  galetu numatyti kiekvienos klases moduliu
  išdestyma.
• 3. Galima moduliu seka pateikta Lietuviu kalbos
  moduliu programu 910 kl. metodinese
  rekomendacijose.
• 4. Galimi du mokymosi pagal branduolio ir
  privalomai pasirenkamu moduliu programas budai
• paralelinis (1 pav.) branduolio ir privalomai
  pasirenkamu moduliu programos išeinamos
  lygiagreciai, tuomet pagal branduolio moduliu
  programas mokomasi intensyviau, o privalomai
  pasirenkamas modulis išsitesia per visus metus,
  t. y. jam skiriama 1 val. per savaite
• nuoseklusis (2 pav.) iš pradžiu mokomasi pagal
  branduolio moduliu programas, o po to mokiniai
  renkasi akademini arba taikomaji 35 val. moduli.

18
(No Transcript)
19
(No Transcript)
20
Privalomai pasirenkamu moduliu programos
taikomasis ir akademinis moduliai
Klase Privalomai pasirenkamas taikomasis modulis Trukme
9 klase C1. Bendravimas rašytine kalba skaitymo ir rašymo gebejimu tobulinimas 35 val.
Privalomai pasirenkamas akademinis modulis Privalomai pasirenkamas akademinis modulis Privalomai pasirenkamas akademinis modulis
9 klase C2. Tradicija ir modernumas šiandien praeities ženklai šiuolaikines literaturos (kulturos) tekstuose ir kontekstuose 35 val.
21
Privalomai pasirenkamu moduliu tikslai

• Taikomasis modulis
• Modulio programa siekiama
• sudaryti salygas praktiniu polinkiu mokiniams
  aktyviau ir kurybiškiau dalyvauti ugdymo(si)
  procese
• padeti mokiniams atskleisti savo gabumus, igyti
  pasitikejimo savo žiniomis ir gebejimais bei juos
  tobulinti
• suvokti praktine mokymosi nauda, pajusti mokymosi
  malonuma
• sudaryti prielaidas išmokti geriau suprasti
  kasdieniam gyvenimui reikalingus rašytinius
  tekstus ir juos kurti.

• Akademinis modulis
• Modulio programa siekiama sudaryti salygas
  mokiniams
• pažinti, suprasti ir vertinti savosios
  (tautosakines) ir pasaulio kulturos / literaturos
  (antikos, Biblijos bei viduramžiu tekstu)
  tradiciju testinuma kitu kulturos epochu ir
  dabarties tekstuose bei šiuolaikinio
  sociokulturinio gyvenimo kontekstuose
• ugdytis tiriamosios veiklos gebejimus ir aktyvaus
  šiuolaikines kulturos dalyvio nuostatas.

22
Privalomai pasirenkamu moduliu turinio apimtys
taikomasis modulis

• Skaitymas
• Skaitomi mokiniu patirti atitinkantys, gerai
  pažistamo socialinio kulturinio konteksto
  publicistiniai, dokumentiniai, reklaminiai,
  informaciniai ir kiti ivairus negrožiniai ir
  grožiniai tekstai (pvz., mokslo populiarieji
  straipsniai, valgiu receptai, biografijos,
  atsiminimai, interviu, dalykiniai (motyvaciniai)
  laiškai, gyvenimo aprašymai (CV), interneto
  komentarai, internetiniai dienorašciai
  (tinklarašciai), novele, miniatiura, haiku ir
  kt.).
• Rašymas
• Rašymo užduociu kontekstas. Mokiniai rašo apie
  aktualias jaunimo ir visuomenes gyvenimo
  problemas. Rašymas grindžiamas paciu mokiniu
  atlikta pavyzdžiu analize, iš pavyzdžiu
  apibendrintu modeliu, nuorodomis.
• Rašymo eiga tam tikro stiliaus ir žanro
  pavyzdžiu kaupimas ir analize, turinio medžiagos
  kaupimas, planavimas, juodrašcio rašymas,
  juodrašcio svarstymas ir redagavimas, pateikimas.
  Tekstai rašomi ranka ir / ar tekstu rengykle.

• Rašomu tekstu stilius ir žanrai (pasirinktinai
  atsižvelgus i mokiniu poreikius ir polinkius).
• Publicistinio stiliaus interviu, straipsnis
  (informacinis), recenzija, reklama.
• Administracinio stiliaus dalykinis (motyvacinis)
  laiškas, gyvenimo aprašymas (CV), instrukcija.
• Buitinio stiliaus asmeninis laiškas,
  sveikinimas, interneto komentaras, internetinis
  dienoraštis (tinklaraštis).
• Meninio stiliaus (kurybiniai bandymai) novele
  (itempto siužeto pasakojimas), miniatiura, haiku.
• Kalbos pažinimas
• Leksika. Pleciamas žodynas, butinas rašant tam
  tikro stiliaus tekstus, kartojamos ir
  itvirtinamos leksikos normos (aptariama, kurie
  žodžiai neteiktini tarptautinius žodžius,
  terminus, archaizmus mokomasi vartoti tinkama
  reikšme ir tinkamame kontekste).
• Morfologija. Kartojama teorija apie kalbos dalis,
  ju rašyba ir vartosenos normos.
• Sintakse. Kartojamos ir itvirtinamos
  privalomosios skyrybos taisykles.

23
Privalomai pasirenkamu moduliu turinio apimtys
akademinis modulis

• Siulomos tyrimu kryptys (tyrimas pasirinktinai
  gali buti literaturinis, sociokulturinis arba
  integruojantis abi kryptis)
• Kulturos ženklu interpretacijos
  literaturoje ir kituose menuose reiškiamos
  vertybes / idejos, keliamos problemos,
  vaizduojamas pasaulis ir jo raiškos budai
  (atraminiai tautosakos, antikos, Biblijos,
  viduramžiu ir pasirinkti ivairiu epochu žodiniai
  ir vaizdiniai tekstai).
• Mitas ir dabartis sociokulturinio
  konteksto tyrinejimai (žiniasklaidos tekstai,
  reklama, populiariosios kulturos formos).
• Tautosakos, antikos, viduramžiu kulturu ir
  Biblijos tekstu ženklu (ivaizdžiu, simboliu,
  motyvu) sklaida šiandien sociokulturiniu
  kontekstu (pasirinktu socialiniu grupiu atstovu
  nuomoniu ar požiuriu) tyrimai.
• Tiriamosios veiklos kalbine raiška (sakytiniu,
  rašytiniu ir vaizdiniu tekstu kurimas, analize ir
  vertinimas)
• Atliekant tiriamosios veiklos užduotis, aptariami
  žodiniai ir vaizdiniai tekstai, ju sasajos su
  šiuolaikiniu sociokulturiniu kontekstu, siekiant
  ivairiu tikslu.
• Mokomasi rengti interviu, anketa, pranešima
  (žodini, vaizdini, mišru, remiantis IT), žodini
  ir vaizdini reportaža, videofilma, rašyti
  apybraiža, tiriamosios veiklos dienorašti, ese,
  tiriamojo darbo ataskaita.
• Diskutuojama apie literatura, kultura, socialini
  konteksta. Tikslingai naudojamasi tinkamomis
  klausymo ir kalbejimo strategijomis.

24
Laisvai pasirenkamo modulio tikslai

• Modulis Žmogus, žodis ir vaizdas skirtas
  vaizdinio raštingumo gebejimams ugdytis
• vaizdines raiškos ypatumams aptarti
• vaizdines ir žodines raiškos budu galimybems
  palyginti
• vaizdines ir žodines raiškos sasaju požiuriu
  dometis komunikacijos strategijomis, ivairiomis
  šiuolaikines kulturos formomis, tapatybes
  klausimais.
• Šis modulis sudaro galimybes itraukti autentiškas
  mokiniu kasdienybes situacijas ir jiems iprastas
  bei svarbias komunikacijos formas, jis gali
  padeti aktualizuoti literaturos kurinius ir
  motyvuoti skaityti.

25
Laisvai pasirenkamo modulio turinio apimtis

• Vaizdiniu tekstu samprata ir tipai, ju svarba
  kulturoje ir visuomenes gyvenime (paveikslai,
  nuotraukos, filmai, schemos, iliustracijos ir
  kt.).
• Vaizdiniu tekstu sandara.
• Vaizdinio teksto komponavimo principai.
• Iprasti vaizdu naudojimo budai šiuolaikineje
  Lietuvoje, Europoje.
• Žiniasklaidos, reklamos ir ižymybiu vaidmuo
  itvirtinant ir laužant stereotipus.
• Asmens tapatybe, formuojama ir atskleidžiama
  vaizdinemis ir žodinemis raiškos priemonemis.
• Tautines, kulturines ir rasines tapatybes ženklai
  daileje, žiniasklaidoje ir reklamose.
• Vaizdu kulturos itaka pažiuroms, asmeninei ir
  socialines grupes pozicijoms (žiniu reportažai,
  reklama).
• Vaizdiniai budai ir priemones, padedancios
  adresatui geriau suvokti informacija.
• Savo ir svetimo samprata, nepakantumas ir
  tolerancija (pvz., straipsniai ir ju komentarai
  internetiniuose dienrašciuose šaržai, vaizdines
  reprezentacijos, vaizdines patycios).

26
Metodine medžiaga branduolio moduliu programoms
igyvendinti

• Moduliu ilgalaikiai planai.
• Mokiniu pasiekimu i(si)vertinimo metodai ir
  pavyzdžiai.
• Galimos kalbos ir literaturos moduliu sasajos
  (rekomendacijos).
• Rekomenduojami tekstai ir kita mokymo(si)
  medžiaga, užduotys kalbos ir literaturos moduliu
  privalomam turiniui aktualizuoti.
• Rekomendacijos del mokiniu pasiekimu
  apibendrinamojo vertinimo baigus modulio
  programa.
• Rekomenduojama literatura ir internetiniai
  mokymo(si) šaltiniai.
• 16 priedai

27
Mokymo(si) medžiagos aktualizavimasA1 (10)
modulis ŽMOGUS IR KALBA gimtoji kalba
globalizacijos epochoje

• Aktualizacijai butu galima su mokiniais
• aptarti tapatybes (sudedamoji dalis kalbine
  tapatybe) savoka, ka ji apima
• pakalbeti apie kintancias tapatybes
  šiuolaikiniame pasaulyje. Tam praverstu
  nuotraukos iš parodos Kintancios tapatybes (žr.
  www.google.com Vaizdai ? paroda Kintancios
  tapatybes).
• Paskatinti mokinius surengti savo fotografiju
  paroda Kintanti tapatybe.

28
Mokymosi medžiagos aktualizavimas B3 (9) modulis
Pasaulevaizdžio kontrastai švieciamasis amžius,
romantizmas ir realizmas

• I. Romantinis herojus naujausioje lietuviu
  poezijoje romantizmo paraleles ir parafrazes
• Romantizmo herojaus pavyzdys lietuviu
  literaturoje.
• Romantinio herojaus reabilitavimo / imitacijos
  pavyzdys šiandienineje megejiškoje literaturoje
  banalus herojus ir romantines klišes.
• Romantinio herojaus nuvainikavimas.

29
Mokymosi medžiagos aktualizavimas B3 (9) modulis
Pasaulevaizdžio kontrastai švieciamasis amžius,
romantizmas ir realizmas

• II. Romantinis herojus vartotojiškoje kulturoje
  komercineje ir politineje reklamoje
• Galimi aptarimo aspektai
• 1. Plakato strukturos analize ieškant metaforiniu
  sasaju (spalviniu, linijiniu, žodiniu ir kitokiu
  paraleliu) tarp personažo ir reklamuojamo
  produkto.
• 2. Plakato lyginimas su filmuota reklama
  (http//www.youtube.com/watch?voG-nnDlnWrA)
• 3. Pateikiama kandidato herojiško gyvenimo
  istorija, akcentuojant išskirtinius jo gebejimus
  (ypac fizinius) ir ju formavimasi tam tikrais
  gyvenimo etapais.
• 4. Rinkimine programa ir biblines parafrazes.

30
Privalomai pasirenkamu moduliu mokymo(si)
medžiaga taikomasis modulis C1 BENDRAVIMAS
RAŠYTINE KALBA skaitymo ir rašymo gebejimu
tobulinimas

• Modulio ilgalaikis planas.
• Mokymo(si) medžiaga ir užduociu pavyzdžiai
  pamokoms planuoti
• I. Gyvenimo aprašymas
• Kodel svarbu išmokti rašyti CV?
• CV tipai
• Gyvenimo aprašymo pavyzdžiai
• CV rašymo taisykles
• Savo CV rašymas
• II. Instrukcija
• Pagrindiniai instrukcijos žanro bruožai
• Instrukcijos rašymo žingsniai
• Instrukcijos rašymas Jurgos dainos personažui.

• III. Interviu
• Pagrindines interviu taisykles
• Užduotys
• A. Rakausko interviu su Marijonu Mikutaviciumi
• IV. Motyvacinis laiškas
• Pavyzdžiu analize
• Patarimai, kaip rašyti motyvacini laiška
• Motyvacinio laiško strukura
• V. Haiku pavyzdžiai ir kurimas

31
Idomios C1 modulio užduotys

• Instrukcijos kurimas Jurgos dainos personažui
• Jurga Instrukcija
• Gal tu turi instrukcija,Kaip man dabar
  užmigt naktim?Ir kaip nerekti sapno vidury,Kai
  už duru laukia ateitis šviesi?Atejus dienai,
  kaip neabejot,Ar keistis šiandien, ar geriau
  rytoj?Ka mamai pasakyt, kaiVis dar juokas suima
  pacioj rimciausioj vietoj?Kur rasti vyrui
  šiuolaikiniamBalta žirga meilei savo?Ir kur
  išmokt juo joti?Gal i darba pakeliui?Nes laiko
  vis mažiau...

• Haiku kurimas. Haiku svarbu ne tiek skiemenu
  skaicius, kiek estetiniai dalykai kad trieilis
  butu priskirtas kokiam nors metu laikui, kad jame
  butu esminis žodis, atspindintis metu laika, kad
  jame butu dvi temos, kad trieilis leistu placiau
  pažvelgti i mus supanti pasauli.

32
Akademinio modulio C2 TRADICIJA IR MODERNUMAS
ŠIANDIEN... mokymosi medžiaga

• Tiriamosios veiklos maršrutu planavimo ivairove
  diferencijuoti ir individualizuoti žingsniai
  (praktinis modeliavimas), tiriamosios veiklos
  planavimo gidas.
• Temos Antikos mitai ir ju sklaida pasaulio ir
  Lietuvos kulturoje vienos potemes Narcizo mito
  interpretacijos literaturoje ir mene,
  narcisizmas dabartineje vartotojiškoje
  visuomeneje tyrimo etapai ir mokymo(si) veiklos
  gaires
• sudominimas tyrimo tema
• tyrimo aspektu pasirinkimas
• tiriamoji veikla (negrožiniu ir grožiniu, žodiniu
  ir vaizdiniu tekstu analize, interpretacija ir
  vertinimas)
• mokymas(is) planuoti tyrima ir isivertinti savo
  veikla.
• 3. Projekto Tiriame imoniu pavadinimus, ju
  sasajas su literaturos ir meno tradicija
  organizavimas ir veiklos krypciu pasiula
• Aiškinasi perkeltines reikšmes pasakymus imoniu
  pavadinimuose. Pastebi pavadinimu autoriu tikslus
  (informuoti, sudominti, itikinti). Ivertina
  imoniu pavadinimu estetini matmeni, ryši su
  kolektyvine imones tapatybe.
• Tyrineja imoniu pavadinimu sociokulturini
  konteksta, sasajas su kolektyvine vaizduote ir
  stereotipais, pavadinimuose deklaruotas vertybes,
  nustato pavadinimu ryšius su vietos tarme,
  žargonu, kitomis kalbomis.

33
Idomios C2 modulio užduotys

• Sudominimas tyrimo tema
• Impulsu kalbeti apie narcisizma galetu buti
  vaizdo klipas Nieka, nieka, nieka...
  http//www.youtube.com/watch?v9sraAgfwcYY .
• Sudominti galetu ir garsios japonu menininkes
  Yayoi Kusama instaliacija Narcizo sodas (1966).
  http//www.youtube.com/watch?vHxMwouPTU7Mf
  eaturerelated
• Kodel ši instaliacija vadinama Narcizo sodu?
• Kokiomis vaizdinemis detalemis sukuriamas šis
  sodas?
• Ka jums sako šie vaizdai?
• Ar šiandien narcisizmo tema vis dar aktuali?
  Kodel?
• Ar prasminga placiau ir giliau tyrineti šia tema?
• Taikydami ŽNS metoda, prisiminkite, kokiu esate
  skaite knygu, mate filmu, dailes kuriniu šia
  tema, ka noretumete sužinoti, kokie klausimai
  jums rupi?

34
Laisvai pasirenkamo modulio Žmogus, žodis ir
vaizdas mokymosi medžiaga

• 1. Modulio ilgalaikis planas
• 2. Vaizdiniu (mišriuju) tekstu analizes principai
  
• 3. Analizei reikalingos savokos
• 4. Pamoku planavimo pavyzdžiai
• Iprasti vaizdu naudojimo budai šiuolaikineje
  Lietuvos žiniasklaidoje (pvz., fotoreportažai,
  videonaujienos).
• Asmens tapatybe, formuojama ir atskleidžiama
  vaizdinemis ir žodinemis raiškos priemonemis
  išvaizda, kalbesena, saves reprezentavimu
  nuotraukomis, irašais (pvz., žurnalo straipsnis
  apie ižymybe videoreportažas socialinio
  tinklalapio profilis ir kt.).
• Budai papasakoti apie save autobiografija ir
  autoportretas.
• Sauliaus Šaltenio apysaka Riešutu duona ir
  Andriaus Žebriuno filmas Riešutu duona pagal S.
  Šaltenio scenariju (filmo fragmento aptarimas).
• Vaizdiniu tekstu samprata ir tipai, ju svarba
  kulturoje ir visuomenes gyvenime (viršelio
  iliustracija).
• 5. Pamoku ciklo planavimo pavyzdys.
• 6. Rekomenduojama literatura ir internetiniai
  mokymosi šaltiniai.

35
Idomios laisvai pasirenkamo modulio užduotys

• Tikslas panagrineti literaturos ir dailes
  siulomus saves pristatymo budus, suprasti žodines
  ir vaizdines informacijos skirtumus, galimybes ir
  ribas, lavintis vaizdingos kalbos igudžius.
• Galimi nagrinejami tekstai
• Balio Sruogos Autobiografija (1921 m.)
• Petro Kalpoko Autoportretas (1921 m.)
• Antano Samuolio Autoportretas su patefonu (1929
  m.)

36

• Užduotys
• 1. Aptarkite, kokius bruožus leidžia išryškinti
  žodinis pasakojimas ir kokius vaizdinis?
  Kuriame saves pristatyme daugiau dokumentiniu
  faktu, kokie jie?
• 2. Padiskutuokite tokiais klausimais,
  stengdamiesi savo pozicija argumentuoti
  konkreciais aptariamu žodiniu ir vaizdiniu tekstu
  elementais (bruožais)
• ar kuris nors iš šiu saves pristatymo budu
  atrodo objektyvesnis? Jei taip, kodel? Ar galima
  kuria nors raiškos priemone laikyti
  objektyvesne už kita?
• ar kuris nors iš šiu tekstu kelia didesnio
  asmeniškumo ispudi, kodel?
• iš kurio daugiau sužinome apie save pristatancia
  asmenybe, jo užsiemima, laikmeti?
• Apibendrindami diskusija, pasidalykite mintimis,
  koks prisistatymas idomesnis / priimtinesnis ar
  suteikiantis daugiau objektyvios dokumentines
  informacijos, ar perteikiantis daugiau asmeniniu
  savybiu, nuotaiku? Kada koks prisistatymas
  tinkamesnis?
• Pasvarstykite, kokius savo bruožus aprašytumete
  autobiografijoje, kokius perteiktumete
  autoportretu? Kodel?
• Namu darbas sukurti žodini autoportreta.

37
Mokytoju atsiliepimai apie lietuviu kalbos
modulini mokymasi 910 kl.

• Privalumai
• Idomesnis ir naudingesnis mokymasis.
• 97 procentai klases, kurioje lietuviu
  kalba desteme moduliais, mokiniu pareiške nora ir
  1112 klases kursa mokytis tokiu pat principu,
  kadangi jiems taip atrodo ir naudingiau, ir
  idomiau. (Violeta Dumciuviene)
• 2. Mokomasi tikslingai ir kryptingai, aiškesnis
  vertinimas.
• Moduliais besimokydami mokiniai aiškiau
  suvokia mokymo(si) etapus, nes kiekvienas modulis
  pateikia aiškiai suformuluota tiksla, uždavinius,
  kelia, kuri reikes iveikti, kad butu pasiekta
  sekme. Pats mokinys gali isivertint savo
  pasiekimus, nes atlieka konkrecias užduotis,
  orientuotas butent i netolima  konkretaus modulio
   tiksla. Vertinimas taip pat yra palankesnis,
  kadangi vertinami (musu gimnazijoje) 50proc.
  darbai, atlikti per moduli, ir 50proc.darbas,
  apibendrinantis visa išmokta medžiaga. (Kristina
  Rudzeviciene).
• 3. Dideja mokymosi motyvacija, mokinio saviverte,
  daugiau galimybiu patirti mokymosi sekme.
• Patrauklesnis mokymas bei su gyvenimu
  siejamas ugdymo turinys didina mokymosi
  motyvacija. Padideja silpnai besimokanciu mokiniu
  saviverte, kuri, be abejones, turi itakos
  mokymosi rezultatams (džiugino situacijos, kai
  keletas mokiniu nuoširdžiai negalejo patiketi
  savo pasiekimais, stebejosi, kad ir jie gali
  išmokti lietuviu kalbos dalykus vis prisimena
  vieno mokinio žodžiai ,,Dabar lietuviu kalba man
  jau nebera aukšta neperlipama siena. Mineti
  pokyciai džiugino ir ,,silpnuju mokiniu tevus.
  Modulinis mokymas(is) puikus budas ugdyti
  gabius mokinius.Mokymas(is) tampa nebe toks
  akademiškas. Akivaizdesni mokinio pasiekimai.
  (Danute Galminaite)

38

• 4. Daugiau erdves kurybingumui ir dalyku ryšiams,
  išpleciama mokymosi erdve
• Pagaliau atsirado galimybe realizuotis
  kurianciam, skaitanciam, megstanciam kalbeti
  mokiniui.
• Susikoncentravimas i moduli leidžia giliau
  ugdytis ne tik lietuviu kalbos, bet ir kitu
  dalyku gebejimus ypac technologiju, dailes,
  muzikos, atidžiau žvelgti  ir i save, ir i
  pasauli. Naturaliai prapleciama pamokos erdve
  (muziejai, parodos, teatras),  kvieciami i
  pamokas kitu profesiju žmones ir t.t. (Violeta
  Urbanaviciene)
• 5. Ugdoma asmenine ir mokejimo mokytis
  kompetencijos.
• Atsiranda daugiau galimybiu mokiniams
  pažinti save, išmokti analizuoti savo mokymosi
  budus ir procesa, ivertinti stipriasias savybes
  ir jomis pasinaudoti, ižvelgti sunkumus ir
  išmokti juos iveikti. (Dale Bukeviciene)
• 6. Mokiniai aiškiau pajuto mokymosi sasajas su
  gyvenimu, mokymasis koncentruotas i aišku tiksla.
• Kaip pastebejo mokiniai, modulinis mokymas
  mokykla labiau priartino prie gyvenimo mes
  kartais net nepajusdavome, kaip teorija virsdavo
  praktika. Taip atsitinka turbut todel, kad
  pajunti, jog reikia ne atkartoti žinias, o jas
  taikyti praktiškai. Mes dažniau pradejome
  mokytojos klausti, klausineti, konsultuotis.
  Mums patiko, kad per modulini mokyma
  nesiblaškoma pavyzdžiui, keleta savaiciu mokomes
  sakyti viešasias kalbas, rašyti rašinius.
  Vadinasi, jeigu mano tikslas išmokti sakyti
  kalbas, tai aš to tikslo ir turejau siekti.
  Turint omeny pastaraja minti, pasakytina, kad jau
  senokai aišku vieno klausimo suvokimui reikia
  daugiau laiko,. Juk per daugeli smulkmenu
  užgožiama mokinio samone, nebesusigaudoma, kas
  ugdymo procese svarbiausia. (Laima Skabickiene)

39

• 7. Mokiniams geriau sekesi ugdytis rašymo
  gebejimus.
• Aš iš tiesu džiaugiuosi daugelio mokiniu rašto
  darbais, ju gebejimu sieti literatura su
  samprotavimu, ta labai neblogai sugeba net ne
  itin gabus lietuviu kalbai moksleiviai. Kadangi
  pedagoginio darbo stažas 25 m., tikrai turiu su
  kuo palyginti, ir drasiai teigiu, jog
  tokiu rašiniu dešimtoje klaseje neraše  net patys
  gabiausi mokiniai. Taigi mintis sudelioti ir jas
  susieti su tuo, ko mokomasi literaturos pamokose,
  padeda labai gerai apgalvota modulio medžiaga.
  (Violeta Dumciuviene)
• 8. Mokymo(si) diferencijavimas ir
  individualizavimas ugdo savarankiškuma, suteikia
  daugiau pasitikejimo savo jegomis.
• Viena iš 1-uju gimnazijos klasiu buvo skirstoma
  i dvi grupes akademikus ir praktikus. Mokiniai
  tapo savarankiškesni, igijo tiriamosios veiklos
  pagrindu bei patobulino skaitymo ir rašymo
  gebejimus, pramoko mokytis. Itin pastebima, kad
  pakilo akademiku samoningumo, motyvacijos lygis.
  Šie mokiniai, konsultuojami mokytojo, atliko
  kelis tiriamuosius darbus Simbolika vakar ir
  šiandien, H. Radausko eilerašciu spalvos,
  Paukšcio ivaizdis S. Neries lyrikoje,
  Krikšcioniškoji samone B. Brazdžionio
  poezijoje. Mokiniai, lankantys taikomaji moduli,
  rinko kalbos kulturos klaidas, kurias
  savarankiškai apibendrino bei vertino kitu
  padarytus darbus. Pranešimai skaityti kalbos
  kulturos konferencijoje, surengtoje Mažeikiu
  viešojoje bibliotekoje. (Laima Skabickiene)

40

• Spestini klausimai
• Vadoveliu trukumas.
• Mokiniu migracija.
• Metodines ir dalykines literaturos stoka.
• Vientiso vertinimo nebuvimas.
• Truksta pamoku gramatikai, rašybai, skyrybai.
• Labai mažai pamoku  skiriama literaturai, ypac
  šiuolaikinei.
• Per dideles turinio apimtys.

41
Mokiniu darbaiŠvencioniu rajono Pabrades Ryto
gimnazija
42
Lietuviu kalbos moduliu programos 1112 kl. ir
metodines rekomendacijos joms igyvendinti

• http//galimybes.pedagogika.lt/

43
Moduliu programu struktura
Kla se Modulio programos pavadinimas Bendrasis kursas Išplestinis kursas
11 1. Teksto samprata, poveikio, sasajos su kontekstu suvokimas 25 val. 31 val.
11 2. Tapatybes raiška 33 val. 41 val.
11 3. Daugiakulture Lietuvos literatura 43 val. 54 val.
11 4. Asmens sampratos raida literaturoje 43 val. 54 val.
12 5. Žmogus istorijoje. Santykio variantai 35 val. 43 val.
12 6. Humoro formos ir prasmes 27 val. 36 val.
12 7. Estetiniai lužiai 47 val. 55 val.
12 8. Šiuolaikines kulturos dominantes 27 val. 36 val.
44
Mokymo(si) medžiaga metodinese rekomendacijose

• 1. Moduliu ilgalaikio planavimo pavyzdžiai
  tekstu analizes aspektai ir galimos užduotys,
  mokymo(si) ir vertinimo metodai (I skyrius).
• 2. Rekomenduojama žodine ir vaizdine mokymo(si)
  medžiaga, užduotys (II skyrius).

45
Modulio Teksto samprata, poveikio, sasajos su
kontekstu suvokimas mokymo(si) medžiaga ir
užduotys

• Tautosakos funkcijos vakar ir šiandien
• Užduociu tikslas padeti mokiniams suvokti
  tautosaka kaip sakytines kulturos dali,
  tebegyvuojancia ir šiandien.
• Siulomos veiklos gaires parinkti skirtingas
  funkcijas atliekancio internetinio folkloro
  pavyzdžiu ir juos aptarti. Mokiniu parinkti
  pavyzdžiai paprastai buna iškalbingi ir jiems
  aktualus, tad galima pradeti ir platesne
  diskusija
• kodel šiandienos folkloras gana tiesmukas,
  sentimentalus, labai moralizuojantis? ka tai rodo
  apie senosios tautosakos kureju ir musu
  pasaulevaizdi?
• kodel el. paštu gave aptartojo folkloro tekstu
  kai kurie juos tuojau pat ištrina (neaiškios
  autorystes, t. y. autoriteto, klausimas leistu
  grižti prie sakytines ir rašytines kulturos
  skirties butent pastarojoje, pagal J. Lotmana,
  nebepasitikima anoniminio kolektyvo sukurtais
  tekstais) ir pan.
• Tokiu budu butu susidelioti akcentai ir
  pasiruošta kita pamoka kalbeti apie rašta, o
  veliau eiti ir prie rašytines kulturos.

46

• Reklamos, siekiancios paveikti adresata
  manipuliuojant, analize
• Užduociu tikslas formuoti kritinio
  manipuliuojanciu tekstu, ypac reklamos, skaitymo
  igudžius.
• Siulomos veiklos gaires
• Mokiniai kartu su mokytoju aiškinasi savokas
  manipuliacija, demagogija, politine reklama,
  ideologas, viešieji ryšiai, stereotipas,
  komercine reklama.
• Mokytojas pateikia pagrindines propagandos
  taisykles (supaprastinimas, sudarkymas,
  perkelimas, vieningumas, orkestravimas), mokiniai
  parenka pavyzdžiu, juos komentuoja.
• Pateikiami politines ir komercines reklamos
  pavyzdžiai ir aptariami (žr. metodinese
  rekomendacijose p. 8485).

47

• Itikinimo kalbu kurimas ir analize
• Užduociu tikslas formuoti itikinimo kalbu
  analizes ir kurimo igudžius.
• Namuose užduodama peržiureti Sigito Gedos kalbos
  Apgaileti ir tiketi (http//www.youtube.com/watc
  h?vzfgtne2fxJk) ištrauka ir atsakyti i
  klausimus
• kada ir kur buvo sakoma ši kalba?
• koks jos tikslas? pagrindine mintis?
• kas ir kodel joje kartojama?
• kas šia kalba daro poetiška?
• Klaseje kalba aptariama pagal nurodytus
  klausimus, galima drauge pasiaiškinti sunkiau
  suprantamas vietas (pvz., apie Macerni, Europos
  protevyne ir pan.).

• Po to vertetu klausti
• kuo skiriasi sakytiniai ir rašytiniai tekstai? ar
  ši mitingo kalba tikrai atstovauja sakytines
  kulturos tradicijai?
• kokia funkcija ji atlieka informavimo,
  apeliacine, estetine-emocine? Galbut ne viena,
  tuomet kuri iš ju dominuoja?
• kaip ji pasikeistu, jeigu svarbesnes taptu a)
  informavimo, b) estetine-emocine funkcija?
• kaip šioje kalboje aktyvinamas klausytojas? kada
  ir kaip minia reaguoja?
• rašytiniame šios kalbos variante perejimas prie
  klausytos dalies ivardijamas taip Dabar
  kalbesiu paraboles intonacijomis. Mokiniai
  mokytojo padedami aiškinasi, kas yra parabole
• kodel itikinimo kalbose megstamos nuorodos i
  daugeliui žinomus tekstus?

48

• Poetinis principas
• Suvokti poetini principa padetu Rono Frickes
  filmo Baraka ištraukos (4150 minutes) aptarimas.
• Klausimai
• 1. Jeigu tai butu žodinis tekstas, ji
  pavadintumete proza ar poezija? Kodel?
• 2. Apie ka ši ištrauka? Kodel taip manote?
• 3. Koks miesto vaizdas ryškeja ištraukoje
• kaip konstruojama jo erdve kokios vertikalios ir
  horizontalios figuros ryškeja ištraukos pradžioje
  ir pabaigoje?
• kokie vaizdai ir garsai kuria skubejimo ispudi?
• koki ispudi kuria suletinami, greitinami vaizdai,
  ju rodymas stambiu planu ir iš toli?
• kodel kelis kartus ištraukoje parodomas
  laikrodis? kokia reikšme jis cia igyja?

• 4. Kaip ir kokie filme rodomi žmones
• ka jie veikia išskirkite kelias ju veiklos
  sritis
• prisiminkite epizoda su trimis stotyje
  stovinciomis rytietemis mergaitemis kuo šis
  epizodas svarbus?
• 5. Po šio epizodo pasikeicia veiksmo vieta
  papasakokite, kur ir kaip toliau vyksta filmo
  veiksmas kuo epizodai gamykloje primena prieš
  tai matytus miesto gyvenimo epizodus ir kuo jie
  skiriasi?
• 6. Analogijos kurimas
• paaiškinkite, kaip sukuriamas panašumas tarp
  višciuku ir žmoniu gyvenimo
• pakomentuokite filmo kureju požiuri i šiuolaikini
  pasauli.
• Namu darbas. Parašyti samprotavimo pastraipa
  mokiniu pasiulytomis temomis.

49
Modulio Daugiakulture Lietuvos literatura
mokymo(si) medžiaga

• 1. Sudominimas formuluojamos problemos kuo
  modulio tema aktuali šiandien kodel apie
  daugiakulturiškuma, daugiakalbyste aktualu
  kalbeti šiu dienu visuomeneje (tolerancijos, kito
  supratimo problemos)
• už ka skiriama Tolerancijos žmogaus nominacija,
  koks jos vaidmuo daugiakultureje visuomeneje (T.
  Venclovos kalba http//il.youtube.com/watch?vkN
  38Y8LeRaQfeaturerelated )
• ES politika daugiakulturiškumo atžvilgiu
• Europos kulturos paveldas ir Lietuva
• Vilnius (ar kita Lietuvos vietove)
  daugiakulturis miestas (toliau siulomas ir
  atskiras pamoku blokelis Vilniui).

• 2. Savarankiško darbo užduotys. Rasti
  informacijos pasirinktu ar nurodytu
  daugiakulturiškumo temos aspektu ir pasiruošti ja
  pristatyti grupemis (labiau su literatura
  susijusios temos siulytinos IK)
• (IK) Ivairiu tautu stereotipai lietuviu
  tautosakoje (dainuojamojoje, pasakojamojoje,
  smulkiojoje) kokiu tautybiu žmones minimi, kokie
  ju budo ir elgesio bruožai pabrežiami, kaip
  vertinami.
• Lietuvio stereotipas kitu tautu atstovu akimis
  kieno kokie budo ar elgesio bruožai pabrežiami,
  kaip vertinami.
• (IK) Kitu tautu atstovai lietuviu grožineje
  literaturoje.
• Kitu tautu atstovu ivaizdis Lietuvos
  žiniasklaidoje.
• Etniniai stereotipai miesto piešiniuose
  (graficiuose) ir socialineje reklamoje
  (antistereotipu formavimas).
• 3. J. Vaiciunaites eilerašcio Obelis
  nagrinejimo pavyzdys.

50
Modulio Žmogus istorijoje. Santykio variantai
mokymo(si) medžiaga

• Giedres Beinoriutes videofilmo Gyveno senelis ir
  bobute komentaras ir užduotys filmui aptarti
• Šiais laikais, kai istorikai jau neblogai yra
  ištyrineje sovietines okupacijos ir tremimu
  laikotarpi, svarbios istorines datos yra
  paskelbtos valstybinemis šventemis Gedulo ir
  vilties ar Juodojo kaspino diena. Bet oficialus
  istorijos pasakojimas lieka kažkur šalia musu,
  kai jo nepersmelkia mažoji istorija.

• Klausimai ir užduotys
• 1. Kodel pasakojama mažos mergaites balsu?
• 2. Kodel naudojama pasakos struktura?
• 3. Seneliu ir proseneliu istorija atrodo kaip
  tolima pasaka kas ja priartina prie musu?
• 4. Paaiškinkite, ar, jusu manymu, pasakos motyvai
  tremtiniu gyvenimus filme žiurovui daro
  artimesnius ar dar labiau nutolina.
• 5. Paaiškinkite, kaip suprantate savoka mažoji
  istorija.
• 6. Irodykite, kad istorijos supratimas, pateiktas
  kaip mažos mergaites fantazija, yra naivus. Koks
  yra daugumos musu supratimas?
• 7. Kaip savo vaikams pasakotumete apie tremimus
  ir okupacija, ar rodytume jiems toki filmuka?
  Kodel?

51

• Integruotas kalbines veiklos gebejimu ugdymas(is)
  skaitant ir aptariant M. Martinaicio knygos Mes
  gyvenome. Biografiniai užrašai fragmentus
• Užduotys, projektiniai darbai, skiriami modulio
  pradžioje
• Sukurti ese (pasakojima, novele) iš savo
  vaikystes prisiminimu, susijusia su seniai
  buvusiu mažmožiu, anot M. Martinaicio.
• Paaiškinti teksto ištraukos istorinius
  kontekstus, susieti juos su Lietuvos istorija.
• Papasakoti apie pirmaji tevu susitikima, nuo
  kurio prasidejo tavo šeimos (gimines) istorija.

• 2. Tema Tautos pasipriešinimas sovietinei
  valdžiai po Antrojo pasaulinio karo
• Užrašykite savo seneliu ar tevu, gyvenusiu ir
  mokslus baigusiu sovietiniais metais,
  prisiminimus apie mokymasi mokykloje, požiuri i
  darba, santyki su valdžia.
• Aptarkite M. Martinaicio užfiksuotus vaizdus apie
  šiuos du gyvenimo laikotarpius. Kokios konkretaus
  laikotarpio detales labiausiai isimine autoriui?
• Papildykite lentele konkreciais faktais iš
  istorijos vadoveliu apie šiuos istorinius
  laikotarpius (lyginti valstybes himna, herba,
  veliava, valstybiu vadovus, ekonomine situacija,
  valiuta, sostines ir kita).
• Isivaizduokite save po 3040 metu, užpildykite
  lentele viena skilti skirkite dabarties
  gyvenimui apibudinti, o kita galimos ateities
  laikui aptarti (teksta kurkite pasitelkdami
  ivairiu laikotarpi atspindinciu detaliu, ženklu).
  
• Perskaitykite M. Martinaicio balade Kukutis
  Katedros aikšteje susapnuoja Žuveliškiu kaima
  (ar kita, tinkama teminiu požiuriu),
  pasvarstykite apie žmogaus laikysena sovietmeciu,
  prisiimta kauke.

52

• 3. Holokausto tema
• Nagrinejant šia tema tiktu paskaityti net tik
  ištrauku iš M. Martinaicio biografiniu užrašu,
  bet ir jo eilerašti Jurbarko vieškelis.
• Analizuojant liudijima, dokumentiškumo ir
  fikcijos jungtis literaturoje galima lyginti
  rašytojo I. Mero prozos kurinius ir M.
  Martinaicio pastebejimus biografiniuose
  užrašuose.
• Galimos užduotys
• Perskaitykite abu tekstus ir ivardykite, kokia
  tema juos sieja.
• Koks istorinis laikotarpis vaizduojamas vienoje
  ir kitoje ištraukoje? Placiau aptarkite tu
  laikotarpiu politine situacija.

• Remdamiesi ištraukomis pasvarstykite, kokias
  pamokas pasakotojas gauna iš tevu vaikysteje ir
  kokias jam duoda ISTORIJA.
• Papasakokite, ka žinote ir iš kokiu šaltiniu
  apie žydu gyvenima Lietuvoje (galima pažiureti ir
  aptarti ištraukas iš kino filmu Sodybu tuštejimo
  metas, Vilniaus getas ir kt., paskaityti K.
  Binkio žmonos S. Binkienes atsiminimus ar kt.,
  aptarti žmoniu, gelbejusiu žydus ir ju vaikus,
  pasiaukojima).
• Pamastykite apie eilerašti Jurbarko
  vieškelis kokiu prasmiu jis atveria, su kokiais
  prisiminimais, išgyvenimais galima sieti jo
  vaizdus ir t. t.

53

• 4. Tema Santykis su istorija, atsiribojimas ar
  dalyvavimas joje
• Organizuoti integruota lietuviu literaturos ir
  muzikos pamoka apie pokario laiku romansus,
  aptarti ju lyrizma, išmokti dainuoti partizanu
  dainu, romansu.
• Atkurti vieno romanso siužeta ir atpasakoti ji
  proza.

• 5. Pasirengimas samprotavimo rašiniams
  (baigiamosios modulio užduotys)
• Ar (kaip) kuria pasaulio (valstybes, tautos)
  istorija paprastas žmogus šiandien?
• Ka musu laikais reiškia buti laimingam?
• Ar pritartumete M. Martinaicio žodžiams, kad
  šiuolaikinis žmogus praranda paprasciausia per
  amžius jame ugdyta sugebejima bet kur ir bet kada
  išgyventi, džiaugtis tuo, kas yra šalia, ka matai
  ir girdi? Kodel?
• Ar (kodel) verta žinoti savo šeimos, gimines
  istorija?
• Pagriskite arba paneikite poeto M. Martinaicio
  minti Šalia musu yra visko, kad galetume...
  džiaugtis gyvenimu.

54
Mokytoju atsiliepimai apie lietuviu kalbos
modulini mokymasi 1112 kl.

• Privalumai
• 1. Kryptingas mokymasis, padedantis ruoštis
  samprotavimo rašiniui.
• Mes su dvyliktokais esame patenkinti moduliniu
  mokymusi. Mokiniams patiko, kad jie galejo
  susikoncentruoti ties viena tema, ja placiai
  paanalizuoti, perskaityti ivairiu rašytoju
  kurinius. Modulinis mokymas padeda ruoštis
  samprotavimo rašiniui, nes placiai analizuojama
  viena tema. Idomu tai, kad mokydamiesi modulio
  temas mokiniai ruošia projektini darba. (Johana
  Jovaišiene) 
• 2. Didesnes integracijos galimybes. Mokiniams
  patinka integracinio pobudžio užduotys
  (pavyzdžiui, temines ižvalgas papildyti
  kompiuterines grafikos darbais), ugdancios
  kurybiškuma, kuris nesibaigia pamokoje, o
  pratesiamas neformaliojo ugdymo formomis. Moduliu
  programos tam labai dekingos. Mokiniai igytas
  žinias pritaiko kurdami ir maketuodami
  laikraštelius, reklamas, rengdami parodas ir
  prezentacijas, dalyvaudami akcijose, išreikšdami
  save ivairiuose konkursuose ir pan. (Dalia
  Levuliene)

55

• 3. Idomesnis mokymasis panaudojant medijas.
• Mokiniai palankiai vertina mediju
  panaudojima (demonstruoti ir aptarti filmai
  ,,Dievu miškas, Riešutu duona, ,,Beveik
  laimingas, ,,Raudonu ant balto, daugelio
  dokumentiniu filmu fragmentai, ivairi
  videomedžiaga, pateiktys, plakatai, reklamine
  medžiaga ir kt.), taip gana pabodusi darba su
  vadoveliu keicia mokiniams idomesnes darbo
  formos demonstravimas ir aptarimas, parengtu
  medžiagu pristatymai, pokalbiai ir diskusijos,
  darbas grupemis ir poromis kas suponuoja ir
  gilesni ugdymo diferencijavima. (Dalia
  Levuliene)
• 4. Aktyvesnis mokymasis, grindžiamas mokytojo ir
  mokinio bendradarbiavimu.
• Dirbant pagal moduliu programas, del
  ugdymo turinio, vertinimo ir darbo formu
  (pagaliau refleksija!) neišvengiamai dažniau
  reikia tartis su mokiniais, todel iš pasyvaus
  recipiento pozicijos pereinama prie aktyvaus
  dalyvio, gereja mokymosi motyvacija (atsiranda
  noras geriau pasirodyti, savotiškai
  palenktyniauti, siekti geresnio pažymio, todel ir
  neigiami pažymiai moduliu pamokose reti).
  (Dalia Levuliene).
• 5. Aktualizuotas mokymosi turinys.
• Man patiko XI-XII klasiu moduliu seka, kai
  pradedama nuo teorinio modulio apie tekstus ir
  einama prie kitu teminiu literaturos suvokimo
  aspektu. Moduliu turinys apmastytas, didesnis
  ryšys su kitais menais, pvz, kinu, mokymas
  šiuolaikiškesnis, ne toks akademiškas, nors,
  atrodo, autorius iš kokio XVI-XIX amžiaus, taciau
  jo kurybos aiškinimasis sušiuolaikinamas,
  aktualizuojamas pagal dabarties problemas.
  (Johana Jovaišiene)

56

• Sprestini klausimai
• Vertinimas
• Ugdymo turinio planavimas, medžiagos atranka ir
  jos panaudojimo metodika.
• Vadoveliu klausimas.
• Diferencijuotu užduociu rengimas pagal pasiekimu
  lygius.
• Vertinimo kriteriju taikymas pagal lygius.
• 6. Daug darbo mokytojui (rasti intriguojanciu
  pavyzdžiu, atšviesti medžiaga).