Title: VIE
1VIEŠOSIOS KALBOS
- Viešoji kalba yra oratoriaus monologas tam tikra
tema, skirtas iš anksto organizuotai klausytoju
grupei.
2Viešuju kalbu rušys
- Kalbos pagal parengimo ir sakymo buda
- Pagal tematika ir sakytojo veik-los sriti
- Kalbos pagal teksto funkciju dominante.
3Kalbos pagal parengimo ir sakymo buda
- Skaitomosios kalbos.
- Laisvosios kalbos.
- Improvizuotosios kalbos.
4Pagal tematika ir sakytojo veiklos sriti
- akademines kalbos
- juridines kalbos
- teologines kalbos
- politines kalbos
- administracines kalbos
- progines kalbos.
5Kalbos pagal teksto funkciju dominante
- Atlikti funkcija, vadinasi, ivykdyti tam tikra
komunikacijos paskirti, tiksla, užduoti. - Retorikoje skiriamos trys pagrindines teksto
funkcijos - informacine,
- apeliacine,
- estetine.
6Informacine funkcija
- Informacine funkcija, turinti infor-macines
komunikacijos paskirti, atitinkanti pažinima ir
mastyma, veikianti prota.
7Apeliacine funkcija
- Apeliacine funkcija, turinti pavei-kiosios
komunikacijos paskirti, veikianti valia, samone,
isitiki-nimus ir jausmus tai iškalbos centras.
8Estetine funkcija
- Estetine funkcija, turinti estetines
komunikacijos paskirti, veikianti jausmus.
9Informacines kalbos
- Pranešimas
- ataskaitiniai pranešimai
- moksliniai pranešimai
- referatas
- akademine paskaita
- Pamoka.
- Aiškinimas
- prisiminimai
- instruktažas
- reportažas.
10Viešosios kalbos parengimo formos
- Parašytas visas kalbos tekstas
- Paties oratoriaus parašyta kalba
- Logografo parašyta kalba
11Paties oratoriaus parašyta kalba
- Kai pats oratorius sažiningai atlieka namu
darbus apmasto ir nušlifuoja viešaja kalba
loginio turinio, kompozicijos, lingvistiniu ir
stilistiniu aspektais ir parašo teksta nuo pirmo
iki paskutinio žodžio.
12Logografo parašyta kalba
- Pats paprasciausias budas yra perskaityti
logografo parašyta kalba, taciau retai kada ji
buna ispudinga. Iprotis skaityti svetima teksta
neleidžia augti paties oratoriaus meistriškumui,
skleistis jo kury-biškumui ir iškalbos galioms.
13Viešosios kalbos parengimo formos
- Konspektas
- Laisvas konspektas
- Tezes
- Planas.
14Konspektas
- Fragmentiškai užrašyta kalba, labiau
rekomenduojama patyrusiam kalbe-tojui. - Jame atsispindi tik viešosios kalbos santrauka,
trumpas jos išdestymas pagrindines mintys,
idejos, argu-mentai, pastabos, idomesni
komen-tarai.
15Laisvas konspektas
- Placiai paplites budas užsirašyti kai kuriuos
faktus, teorinius teiginius, citatas kortelese
yra laisvas konspektas arba temine namu
kartoteka. - Kortelemis patogu naudotis, jas papildyti
naujais žodžiais, idomiomis ištraukomis. kalbai.
16Tezes
- Dar siauriau negu konspektu tezemis trumpai
suformuluotais temos teiginiais oratorius
padalo sutrumpinta savo kalbos varianta, kuriuo
numato viešosios kalbos programa, jos krypti,
padedancia laikytis nuoseklumo ir tvarkos.
17Planas
- Plane oratorius išvardija svarbiausius
klausimus, atskleidžia kalbos turini. Patyrusiam,
mokanciajam impro-vizuoti oratoriui tokio plano
pakanka pritaikes jungtis, jis moka logiškai,
nuosekliai ir naturaliai pereiti nuo vieno punkto
prie kito.
18Kalbai sakyti galima pasirinkti viena iš keturiu
budu tai teksto
- skaitymas,
- sakymas atmintinai,
- laisvas sakymas,
- improvizavimas.
19Viešosios kalbos parengimo logika
- Kiekvienas kalbetojas pirmiausia turi nuodugniai
susipažinti su problema, kuria ketina nagrineti
savo kalboje. - Deramai išanalizavus problema, surinkus
reikiamus faktus, butina medžiaga, argumentus,
galima pradeti formuluoti tema, pabrežiant jos
pagrindines mintis.
20- Kitas žingsnis butu auditorijos analize. Tai yra
procesas, kada kalbantysis bando suprasti, kas
yra jo klausytojai. - Kadangi auditorijos analize suteikia
kalbanciajam galimybe apeliuoti i klausanciuju
susidomejima ir po-reikius, ji yra bet kurio
sekmingo pasisakymo pagrindas.
21- Tada jau galima pradeti rašyti viešosios kalbos
plana. - Tad viešosios kalbos turinio ap-mastymas ir
pasirengimas yra iki-komunikacinio proceso dalis,
kuria labai atsakingai turetu atlikti kiek-vienas
kalbetojas.
22Pakylos baimes konstruktyvus panaudojimas
- Išsiaiškinkite, ko jus baiminates
- netekti pagarbos del prasto pasisakymo
- pakartotines traumos (jei ji jau buvo)
- netiketos auditorijos reakcijos
- pasirodyti neprofesionaliai del patirties
stokos - pasirodyti kaip vidutiniokui ir pan.
23JAV mokslininkai J. M. Penrose, R.W.Rasberry ir
R. J. Mayers (1997) išskyre kalbos rengimo
etapus
- pristatymo planavimas ir parengimas,
- pranešimo turinio plano sudarymas,
- pristatymo pradžios ir pabaigos fraziu
isiminimas, - pasisakymo repetavimas,
- pristatymo pateikimas,
- pranešimo ivertinimas.
24Pristatymo planavimas ir parengimas
- Kalba sudaro 3 pagrindines dalys
- ižanga,
- destymas,
- pabaiga.
25Ižanga
- Ižanga svarbiausia pasisakymo dalis, nes ji
lemia pirma klausytojo ispudi apie kalbetoja ir
jo kalba. - Pagrindinis ižangos tikslas patraukti
auditorijos demesi ir priversti klau-sanciuosius
noreti išgirsti daugiau.
26Destymas
- Destymas turi didele reikšme pranešimo sekmei.
- Pateikus pagrindines temas, privalu jas iki galo
išdestyti ir po to apibendrinti. Reikia leisti
klausytojams suprasti, kada tema keiciama.
27Pateikus diagrama arba paveiksla reikia
- paaiškinti, ka ji reiškia
- pamineti problemas ar sprendimus, kuriuos reikia
aptarti - analizuoti kitu budu (pvz., lyginant)
- paaiškinti, kaip ji siejasi su kita infor-macija.
28Vaizdines priemones skirstomos
- Objektai ir modeliai.
- Paruostas tekstas.
- Skaidruoles.
- Skaidres rodant.
- Vaizdo irašai.
- Multimedija.
29- Kalbedami apie svarbiausius klau-simus,
vaizdiniu priemoniu daug nenaudokite. Vaizdine
priemone turi tikti jusu temai. - Komentuodami vaizdines priemones, nekartokite ju
turinio. Venkite atsukti auditorijai nugara.
Niekuomet ne-rodykite vaizdines priemones, prieš
pradedami apie ja kalbeti.
30Pranešimo baigimas
- Pagrindine klaida, kuria daro pradedantys
oratoriai nesugebejimas aiškiai, apibendrintai
baigti kalba. Kartais jie staiga nustoja šnekeje
ir atsiseda. - Baigiant pranešima, reikia stengtis palikti
klausytojams gera ispudi ir užtikrinti teigiama
ir stipria ju reakcija.
31Efektyvus pranešimo baigimo budai
- Temu apibendrinimas ir išvadu pa-teikimas
- Apeliavimas i auditorijos veiksmus (pasiulymas
klausytojams imtis veiks-mu) - Tinkama istorija, citata, iliustracija.
32Pranešimo turinio numatymas
- Rengiant pristatymo plana, svarbu nu-matyti
esminius klausimus. - Keletas pastabu del kalbos stiliaus
- Stenkites kalbeti trumpais sakiniais, venkite
sudetiniu prijungiamuju sakiniu. - Atsargiai vartokite specialius terminus.
- Statistika, duomenis pateikite saikingai.
33Patartina pabraukti ar atspausdinti stambesniu
šriftu svarbiausias tezes ar teiginius
- Kai kurie kalbetojai, sudarydami plana, parašo
kur nors parašteje tokio pobudžio pastabas - NESKUBEK
- PAŽIUREK i AUDITORIJA
- PASKUBEK
- LAIKYSENA ir t.t.
34Pasisakymo repetavimas
- Pranešima reikia pasikartoti tiek kartu, kad
jaustumetes pakankamai pasiruošes, bet ne tiek
kartu, kad kalba atrodytu iškalta ir mechaniška,
negyva. - Norint, kad kalba butu spontaniška, niekada
nereikia - kalbos isiminti
- skaityti.
35- Dar patariama pasirašyti tik pra-nešimo pradžia
ir pabaiga, o kiekviena destymo tema pasirašyti
tik po keleta žodžiu. - Oratorius kalbedamas turi
- lengvai ižiureti savo užrašus
- sugebeti sklandžiai pereiti nuo vienos temos prie
kitos - ne per dažnai žvilgcioti i užrašus.
36Pristatymo pateikimas
- Viešajai kalbai itakos turi balso intonacija,
tarties grynumas, kalbos ritmas, garso
stiprumas, tonas, tem-pas, pauzes.
37Oratoriu dažnai lieka nepastebeta dar viena
detale, tai pauzes galia"
- Per pauzes kalbetojas gali atgauti ramuma ir
susikaupti. - Pauzes suteikia kalbetojui galimybe apgalvoti
kitos minties pradžia, kaip sakoma, pirma
pagalvoti, po to ištarti. - Pauze suteikia galimybe apžvelgti klausytojus.
Tai leidžia oratoriui ivertinti publikos nuotaika
bei suteikia jegu tolesnei kalbai.
38Kalbetojo laikysena
- Kalbetojui prieš pranešima deretu ap-svarstyti,
kokia vieta pasirinks savo pranešimui ir kokia
turi buti jo laikysena. - Žmones pirma ispudi apie kalbetoja susidaro labai
greitai. Labai svarbu, kaip kalbetojas pakyla,
kokia jo busena, kaip jis laiko galva, kaip
pradeda kalbeti. - Veido bruožai turetu buti naturalus, veido
raumenys laisvi, veido išraiška draugiška.
Iškelta galva prie pulto rodo derama pa-siruošima.
39Ar esate pasiruoše daryti pranešima?Sekmes!