Title: XX a. antros puses lietuviai katalikai misionieriai pasaulyje Planas
1Diana Grapskyte
Kairiu pagrindine mokykla
Aš pasaulio šviesa Jn 8, 12. XX a. antros
puses lietuviai katalikai misionieriai pasaulyje
2IVADAS
Temos Aš pasaulio šviesa Jn 8, 12. XX a.
antros puses lietuviai katalikai misionieriai
pasaulyje pasirinkima salygojo tai, jog Dievo
šviesos ivaizdis labiausiai pasireiškia per
žmones asmenybes, atsiliepusias i Jo kvietima,
pašaukima, gyvenancias Jo šviesoje ir tokiu budu
tapacias šviesa kitiems. Beje akivaizdus darbe
aprašomu asmenybiu indelis i Kataliku bažnycios
statyba šiandien yra per menkai ivertintas, o
misionieriškas gyvenimas, idejiniai misiju
tikslai šiandien gana retai pasirenkami pavyzdžiu
ir gyvenimo tikrove šiu dienu Bažnyciai ugdyti ir
plesti.
3Uždavinys
Remiantis kataliku vienuoliu bei kunigu
(salezieciu kunigu Petro Urbaicio, Antano
Perkumo, Kazio Brekštos, Hermano Šulco, jezuitu
kunigu Jono Bružiko, Antano Saulaicio, Donato
Slapšio, Švenciausios Širdies pranciškoniu
misionieriu kongregacijos tarnaites sesers
Ksaveros Emilijos Šakenaites, kunigo daktaro
Aleksandro Bendoraicio ) XX a. antros puses
veikla pasaulyje aptarti po Vatikano II
Susirinkimo išplestos misijos sampratos
igyvendinimo galimybes (Vatikano II Susirinkimas
pabrežia, jog misija susijusi su Krikštu, kuris
kiekviena krikšcioni igalina ir siuncia dalytis
Geraja Naujiena savo aplinkoje).
4Misijos tikslas
- H. Vorgrimlerio Naujajame teologijos žodyne
misija Mission (lot.pasiuntinybe),
krikšcioniškoji savoka, aprepianti krikšcionybe
išpažistancio žmogaus isitikinima, kad Evangelija
galioja visuotinai ir kad jis ipareigotas visur
pasaulyje liudyti Jezu Kristu ir šio liudijimo
praktikavima. - Siauresne prasme tas pats žodynas pažymi, jog
savoka misija gali žymeti nauju Bažnyciu
steigima ir gerokai apmirusiu Bažnyciu
atgaivinima (Naujoji evangelizacija).
5Šventuju ir palaimintuju mintys apie
misionieriška gyvenima
ŠV. PAULIUS Kad aš skelbiu Evangelija, tai
neturiu pagrindo girtis, nes tai mano butina
prievole, ir vargas man, jei neskelbciau
Evangelijos! (1 Kor 9, 16) ŠV. PRANCIŠKUS
KSAVERAS, SJ Jei norime savo pašaukima šiame
gyvenime tinkamai ivykdyti, turime buti
piligrimai, pasiruoše bet kuria akimirka
iškeliauti ten, kur galetume Dievui, musu
Viešpaciui, labiau pasitarnauti.
6Šventuju ir palaimintuju mintys apie
misionieriška gyvenima
PALAIMINTOJI MOTINA TERESE Mes krikšcionys,
kitiems turetume buti šviesa. Jei esame
krikšcionys, turime buti panašus i Kristu. Aš
tuo esu labai isitikinusi. Karta Gandis pasake
Jei krikšcionys gyventu tikrai krikšcioniškai,
Indijoje nebeliktu induistu.
7Misionieriškas gyvenimas sekuliarioje visuomeneje
Sekuliarizmo reiškinys šiandien yra tikrai
rimtas reikalas. Jis liecia ne tik individus, bet
tam tikra prasme ir ištisas bendruomenes. Jau
Susirinkimas atkreipe demesi i tai, kad vis
gausesni buriai praktiškai atsitraukia nuo
religijos. Ne karta ir pats esu primines apie
nukrikšcionejimo reiškini, kuris pasirodo senu
krikšcionišku tradiciju tautose ir reikalauja
neatideliotinos naujosios evangelizacijos
pastebi palaimintasis Jonas Paulius II.
8Kunigas Petras Urbaitis, SDB
Didžioji dalis gyvenimo misija Kinijos Liaudies
Respublikoje siauciant komunistiniam režimui bei
persekiojimams. 1928 m. jis atvyko pas
saleziecius i Italija. Kodel misionierius?
Todel, kad misionierius yra ideališkiausias
savanoris, karingiausias karys.
9Kunigas Petras Urbaitis, SDB
- Nuostabiausia šio misionieriaus patirtyje tai,
kad jis sugebejo nejausti neapykantos ji
persekiojusiems ir žeminusiems komunistams. Gal
vienas kitas galvos, kad mano širdis yra
komunistu neapykanta verdas katilas. Visai
priešingai aš komunistus myliu! Ir esu labai
dekingas Kinijos komunistams už visa ta gera,
kuri jie man padare. Ju mokykloj aš per pora metu
išmokau, ko kitur gal niekuomet nebuciau išmokes!
Komunizmas, kaip visi žinome, turi smerktinu ir
pasmerktu klaidu. Jis kovoja prieš Dieva ir Jo
isteigta Bažnycia ir tuo pats sau duobe kasa.
Taciau komunistai, kaip Dievo leistoji rykšte,
mums pasako labai svarbia ir reikalinga tiesa.
Mes turime grižti i tikraja Dievo ir artimo
meile, nes nuo jos gana toli nuklydome. Dievo
meile gali pasidaryti apgauli ir veidmaininga,
jei ji nesiremia artimo meiles darbais.
10Antanas Perkumas, SDB Rover skautu grupes
kapelionas Honkonge
1936 metais, baiges filosofijos, kinu ir anglu
kalbos kursus, A. Perkumas buvo išsiustas i
pietines Azijos giluma, Yun-Nano provincija,
Kven-Mino miesta, arti Tibeto klanu. Cia
pagrindines jo kaip misionieriaus pareigos buvo
vaiku auklejimas.
11Antanas Perkumas
- Už ištikimybe savo pareigai kunigas A. Perkumas
buvo apdovanotas garbes diplomu kaip išgelbejes
nuo karo ir bado 170 vaiku. Misionieriškos
dvasios kunigas neužmigo ant lauru vainiko, bet
toliau stengesi vaiku labui kreipesi i anglu
valdžia del pagalbos mokyklos pastatymui
neturtingiems vaikams. I ši prašyma atsiliepe ne
vien anglu valdžia, bet ir protestantai, pagonys
ir žydai. Mokykla buvo pastatyta ir pavadinta
Salesian school. Joje apie 1 500 berniuku
galejo gauti rimta kulturini ir religini
išsilavinima.
12Tevas Jonas Bružikas, SJ
Baiges jezuitu naujokyna Olandijoj, nuo 1926
metu iki 1931-ju jis misionieriavo Lietuvoje.
Dirbo jezuitu kolegijoj Kaune, redagavo
Žvaigžde, buvo uolus pamokslininkas ir
nuodemklausys. 1931 metais t. Bružikas išvyko i
Amerika, kur taip pat dirbdamas, dažnai be
poilsio, gyveno misionieriška gyvenima.
13Tevas Jonas Bružikas, SJ
- 1950 m. t. J. Bružikas ikure lietuviu parapija
Montevidejuje, Urugvajuje. Vienuolika metu
gyvenes Urugvajaus sostineje, lankesi Argentinoje
ir Brazilijoje, pravesdamas ivairiose
lietuviškose kolonijose apie 50 misiju. - Veliau, pablogejus sveikatai, del geresnio
klimato persikele i Brazilija, kur turbut buvo
dar labiau reikalingas nei Urugvajuj Brazilijoj
yra daugiau darbo negu Urugvajuj, kadangi cia yra
daugiau lietuviu, kuriu vien San Paulo mieste
priskaitoma apie 40 tukstanciu. - 1955-1978 - San Paulo isteigiama Brazilijos
lietuviu misija, 1968 tapusi šv. Kazimiero
parapija su klebonu t. J. Bružiku.
14Tevas Jonas Bružikas, SJ
- Jo kaip misionieriaus uždavinys nesedeti
vienoje vietoje, bet keliauti. Keliauti ne
pramogai, poilsiui, bet kad savo gyvenimu galetu
kuo pilniau išpildyti savo jezuitiška pašaukima,
kuris gali buti išsakytas vieninteliu Šv. Ignaco
Lojolos raginimu magis (daugiau). Juk nera ne
vieno laikmecio, kuris iš musu nereikalautu
magis buti daugiau žmonemis, daugiau
krikšcionimis, daugiau tarnais nei tais, kuriems
tarnaujama.
15Kun. Aleksandras Bendoraitis Amazones
misionierius
1961 metais i misija kanibalu apgyvendintoje
srityje Vakaru Amazones Rondonijos teritorijoje
iš Prancuzijos atvyko kunigas Ferdinandas
Aleksandras Bendoraitis
16Kun. Aleksandras Bendoraitis
- Irengta plaukiojanti poliklinika-laivas
Lithuania . Veliau tokiu polikliniku buvo
irengta net keturios. - Nuo 1964 metu Guajara-Mirim mieste veikia radijo
stotis Radio Educadora, isteigta F.
Bendoraicio. - 1973 m. baige ikurti 136 lovu modernia ligonine,
aptarnaujancia visu visuomenes sluoksniu ir
tautybiu žmones, miesto plytine. - Žmoniu sveikatai gerinti isteigtas ir F.
Bendoraicio Gerojo Ganytojo ukis, keliu
kvadratiniu kilometru miškas, kurio nemaža dalis
iškirsta gyvuliu ganykloms, žuvu veisimo
užtvankai, kukuruzu, maniokos ir vaismedžiu
sodams. - Misionieriaus pastangomis 1966 metais isteigta ir
indenu kolonija Sagarana. Joje pastatytas
pirmasis vaiku darželis Amazoneje.
17Kun. Aleksandras Bendoraitis
- F. A. Bendoraicio pagrindinis principas didžios
pagarbos gyvybei principas. Krikšcionybeje, anot
A. Bendoraicio, visuomet dominuoja dorovinis
pagrindas (saves išsižadejimas, aukojimasis),
išreiškiamas paprastomis priemonemis, suvokiant
ir atjauciant žmogu jo nelaimeje. - Pats misionierius savo gyvenimu tai paantrina
Aš neieškau Dievo aukštybese, bet ieškau Jo
kitame senuke, raupsuotame, drugio kreciamame,
vargše, invalide Musu meile Dievui ir
pasireiškia meile kitiems. Aš cia ieškau Jo ir
cia Ji randu.
18Sesuo Ksavera Emilija ŠakenaiteSU PIRMAISIAIS
PAKRIKŠTYTAIS INDENAIS, 1965 M. BRAZILIJOJE
Sesuo Ksavera Emilija Šakenaite Švenciausios
Širdies pranciškoniu misionieriu kongregacijos
tarnaite, medicinos sesuo.
19Sesuo Ksavera Emilija Šakenaite
- I Amazones džiungles sesuo Ksavera atvyko 1962m.
- Sesuo Ksavera taip pat dalyvavo visuose F. A.
Bendoraicio misiju žygiuose darbavosi
laive-ambulatorijoje Lithuania, padejo rengti bei
puoseleti Gerojo Ganytojo ligonine, tvarke jos
aplinka. - Spejo pasidarbuoti ir Bolivijoje Centro materno
infantil ligonines teritorijoje pati pasodino
palmiu aleja, iveise vaismedžiu soda. - Jos credo visas gyvenimas turi buti kaip malda.
Jos pacios žodžiais Krikšcioniu misija
yra geru darbu suma. Kristus moke eikite,
parodykite meile, bukite atlaidus Jei žmonija
laikytusi Evangelijos mokymo, žemeje butu rojus.
20Kun. Kazys Brekšta, SDB 1990 m. Manaus, Brazilija
Jo misionieriškas darbas už Lietuvos ribu
prasidejo tuo po karo Šiaures Vokietijoje, kur,
budamas skautu vadovas, subure Liubeke
atsiradusius lietuviu karo pabegeliu vaikus. Iš
Europos Brazilijon kun. Kazys Brekšta atvyko 1950
metais ir apsigyveno Rio Negro upes aukštupyje
tarp Tukano genties indenu.
21Kun. Kazys Brekšta, SDB
- Palei Rio Negro upe yra išsibarstes visas tinklas
salezieciu globojamu misiju, kuriose kun. K.
Brekšta išmoko ketverias indenu kalbas ir
sugebejo visiškai isilieti i indenu kultura. I
indenu (Tukano genties) kalba kun. K. Brekšta yra
išvertes Evangelija pagal Mata ir nemažai kitu
raštu. 1976 m. Amazones valstijos išleido K.
Brekštos surinkta indenu legendu knyga. - Misionierius K. Brekštos nuomone, yra
sudabartintas Kristus, kuris budams Dievas, tuo
paciu metu buvo ir tu laiku žmogus, ir žydas,
taciau neprisirišes prie savo, bet žvelges i viso
pasaulio kulturas, nešantis joms Geraja Naujiena.
22Kun. Kazys Brekšta, SDB
- Kun. K. Brekšta, tuo metu dar gerai nepažinojes
indenu paprociu, pagal salezieciu mokyklos
paproti, iteike jaunam indenui geliu puokšte. Po
šio ivykio indenas i mokykla nebegrižo. O po
dešimties metu kun. K. Brekšta, sutikes ta pati
jaunuoli, pasiteiravo, kodel jis nusprende
netesti taip sekmingai pradeto mokslo. Šis
atsake, jog todel, kad buvo išskirtas iš kitu
Gaila, bet tulam lietuviui, gyvenanciam
cempionu visuomeneje, individualizmo epochoje,
kurios aukšciausia vertybe bet kokia kaina
padaryti karjera, tapti turtingu (kad galetum
žmogiškumo spragas pinigais užkaišioti, nors
kartais ir tai jau nebera svarbu), šitoks poelgis
butu nelabai suprantamas.
23Tevas Antanas Saulaitis, SJ
- Antanas Saulaitis gime 1939 metais Kaune, kartu
su šeima nuo sovietu taikomu represiju pasitrauke
i Vokietija (A. Saulaicio tevai dirbo
švietejiškoje, lietuvybe skatinancioje veikloje). - 1949 metais jis emigravo i JAV, kur ir užaugo.
Mokydamasis seminarijoje (Pensilvanijoje ir
Bostone), stengdamasis išlaikyti lietuvybe, pats
pradejo mokytojauti lituanistineje mokykloje.
1977 metais Cikagoje, Jaunimo Centre, irgi
mokytojavo lituanistineje mokykloje moke
istorijos, visuomeninio ugdymo, tikybos. 7 metus
misionieriavo Brazilijoje, 20 metu Cikagoje,
veliau Lietuvoje, o dabar vel Cikagoje.
24Tevas Antanas Saulaitis, SJ
- Nors tiesioginis A. Saulaicio kaip misionieriaus
darbas Brazilijoje truko tik septynerius metus,
taciau jo ankstesne ir velesne veikla tiek JAV,
tiek Lietuvoje buvo taip pat misionieriška. - Kunigo A. Saulaicio kaip misionieriaus tikslas
Tas pats kaip ir visu krikšcioniu liudyti
Evangelija nebunant svetimu tiems žmonems, tarp
kuriu esi, prileidžiant, kad bet koks žmogus
gali buti artimas.
25Tevas Antanas Saulaitis, SJ
- Brazilijoje A. Saulaitis darbavosi ir su
lietuviais, ir su brazilais bei indenais.
A.Saulaitis gyveno lietuviu parapijoje, tad su
lietuviu kilmes šeimomis teko dirbti skautu ir
ateitininku stovyklose, šeštadienineje mokykloje
ir šokiu grupese. Ten tebera tautiniu šokiu grupe
Nemunas, kuri 1970 m. isteigta paties kunigo ir
pirmojo šokiu vadovo. Turedamas misionieriu
teises, išvažinejo apie 80 miestu, surasdamas
laiko ir savišvietai, geresniam kitos kulturos
pažinimui. Misijose ištisai mokaisi iš kitu
žmoniu, kad galetum geriau juos išgirsti, o kai
esi iš kitos kulturos, tai giliniesi skaitydamas.
Aš skaitydavau apie tautosaka, paprocius, mena,
gamta, visokiausia istorija nuo Brazilijos iki,
pavyzdžiui, cukriniu nendriu fabriku, kavos, kaip
kava auginama. Kadangi ta žmones dare. Tai
nuolatinis mokymasis. Paskui kitas mokymasis yra
teologinis ir kulturinis.
26t. A.Saulaicio paties susikurti gyvenimo tikslai
- Stengtis myleti kiekviena žmogu, nors ir
atrodytu, kad neverta, ir apie kiekviena gražiai
galvoti bei atsiliepti. Visada stengtis
atsiminti, kad tu, Viešpatie Kristau, myli mane
ir aš tave. Savo gyvenimu dekoti už asmenines,
bendruomenines ir daiktines dovanas. Surinkti po
Sibira ir visa pasauli išsklaidytus musu tautos
narius. Dirbti su lietuviais, kad ir kur jie
butu, ir kad ir kokie butu. Su Jezaus draugija ir
joje, ištiesiant tavo, Kunigo rankas. Mokslo
žinias panaudoti artimo naudai, priartinti
modernu mokslo ir technikos pasauli prie Taves,
suprasti modernu gyvenima, viska vertinti
teigiamai, su džiaugsmu, taika ir meile. Kristus
vakar, šiandien, per amžius visados.
27Tevas Donatas Slapšys, SJ. D. Slapšio statytos
koplycios Indijoje
Musu tevyne visur. Ji ten, kur yra Kristus. Ten
musu namai
28Tevas Donatas Slapšys, SJ
- 1941 metais kunigas išvyko iš Lietuvos
studijuoti i Vokietija. 1947 m. liepos 27 d.
Miunchene kardinolas Fauhaber suteike jam
kunigystes šventimus. Tapes kunigu D. Slapšys
dvejiems metams išvyko studijuoti i Niujorka
Fordhamo jezuitu universiteta. Po studiju
paskiriamas i Indija, Maharaštros valstija, kur
dirbo ivairiose vietose bei išmoko vietine maratu
(marathi) kalba. Paskutinius gyvenimo metus
kunigas D. Slapšys gyveno Pune provincijoje, kas
menesi aplankydamas kiekviena iš 60 misiju vietu.
29Kunigas Hermanas Šulcas Afrikoje
Lietuvis, salezieciu misionierius, kun. Hermanas
Šulcas nuo 1978 m. dirba Afrikoje , misijoje 60
kilometru i rytus nuo Ruandos sostines Kigalio.
Du metus buvo Vasario 16-osios gimnazijos
Vokietijoje kapelionas, veliau trejus metus
darbavosi Brazilijoje. Apie kunigo saleziecio
misijas galima daugiausia sužinoti iš jo paties
laišku leidiniams Salezieciu balsui, veliau
Salezieciu žinioms.
30Hermanas Šulcas
- Kaip suderinti alinanti kasdieni patarnavimo
darba kasdienybeje su kunigo pašaukimu skelbti
Dievo Žodi, ilgameciam misionieriui leido
suprasti aiškus kaip ir jo misijos tikslas
Gyvojo Dievo Sunus tapo žmogumi, kad butu artimas
kiekvienam žmogui, visam žmogui. Jis pereidavo
Palestina, skelbdamas Dievo karalyste, ir ja
skelbe pamokymais, ligoniu gydymu, suteikdamas
maisto alkaniems, guosdamas esancius mirties
liudesyje. Aš cia Ruandoje nedrisciau pasakyti
žmonems, kad Dievas juos myli, juos visus atpirko
Jezuje Kristuje, nieko nedarydamas, kad ju juodas
vargas butu šiek tiek palengvintas. Tikiu, kad
Dievo meiles skelbimas turi buti visapusiškas,
pamokymais ir konkreciais artimo meiles darbais
. Kun. H. Šulco credo Dovanok save su tikra
meile ir surasi save meileje Dievo ir žmoniu.
31Išvados
- Tai trumpa apžvalga, kaip Bažnycioje išpildoma
(ar gali buti išpildyta) dieviškoji misija ir kam
ji skirta - Kelias i šventuma parodomas kaip misijines
Bažnycios tikslas, kuri igyvendina šventuju ir
palaimintuju gyvenimas bei veikla. - Misionieriškas gyvenimas gali buti atsvara visu
laiku visuomenes diktuojamiems iššukiams. - Aprašytuju misionieriu veikla atskleidžia
ypatinga misijos paskirti kiekvienam krikšcioniui
liudyti Evangelija savo gyvenimu, nepaisant
gyvenimo aplinkybiu bei salygu.
32Išvados
- Nera tokios vietos pasaulyje, kurioje
misionieriai nebutu reikalingi. Ju reikia ir
Lietuvai. Visur reikia misionieriu. Ir cia
kalbam ne tik apie kunigus ar vienuoles, bet ir
visus žmones. Man atrodo, ir Lietuvoj yra tokiu
sriciu, kaip pav., kaimas, kur reikia žmoniu,
kurie sugebetu dabartinio nusigyvenusio kaimo
aplinkoj žmonem padetu atrasti vilti. Arba
kalejimai (16 000 žmoniu) Paskui tokie žmones,
kurie neturi jokio religinio pažinimo ar, iš
šalies žiurint, polekio, kuriuos augino tevai be
tikejimo. Paskui yra kita sritis yra visi tie
žmones, kurie sovietmeciu kitus žmones skriaude
ar treme, ar buvo stribai, ar civiliai
pilietiniai kalbant, nusikalto. Nebutinai juos
reikia sodint i kalejima, bet stengtis sudaryt
salygas, kad jie galetu susitaikyt su savim, su
kitais, su Dievu, kad ju širdis butu rami, kad
jie galetu atrast vidine ramybe.
33Išvados
- Po Vatikano II Susirinkimo misija yra susijusi su
Krikštu, kuris kiekviena krikšcioni igalina ir
siuncia dalytis Geraja Naujiena savo aplinkoje.
Misiju kraštais tapo musu paciu namai, klases,
darbovietes, turgavietes, visuomene ir šalis,
kurioje gyvename. O misionieriai bei misionieres
šiandien vyksta vieni i kitu kraštus, skatinami
vidinio pašaukimo bei atsižvelgdami i tai, kam
Bažnycia teikia pirmenybe. - Praejusio amžiaus antros puses lietuviai
misionieriai, kaip, beje, ir visu laiku Bažnycios
šventieji, nera tik istorines asmenybes, kurios
gali spindeti tik savame laikmetyje. Šios
asmenybes kuria veiklios Bažnycios modeli, kur
konkretaus žmogaus gyvenimas tampa Bažnycia.
34LITERATURA IR ŠALTINIAI
- Guobys A., Saulaitis A. Lietuviu misijos
Amazoneje. Vilnius. 2003. - Jonas Paulius II. Posinodinis apaštališkas
paraginimas. Christifideles laici. Aidai.
Vilnius. 1994. - Krištanaitis B. Tevas Jonas Bružikas, SJ //
Žvaigžde. 1952. Nr. 8. - Motina Terese. Beribe meile. Kataliku pasaulis.
Vilnius. 1997. - POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II Posinodinis
apaštališkasis paraginimas christifideles laici
// http//www.lcn.lt/b_dokumentai/ap_paraginimai/c
hristifideles_laici.html4sk. 2004-12-05. - Prunskis J. Lietuvaite Amazones džiunglese // Šv.
Pranciškaus varpelis. 1990. Nr. 3-4. - Saulaitis A. Piktas Dievas yra mires. Aidai.
Vilnius. 2003. - Slapšys D. Misionieriaus tevo Slapšio laiškas//
Žvaigžde. 1966. Nr. 7
35LITERATURA IR ŠALTINIAI
- Sveciai iš Ruandos // Bažnycios žinios. 2001. Nr.
17 http//www.lcn.lt/bzinios/bz0117/117bl11.html.
2004-12-20. - Šakota tevo Saulaicio veikla // Musu žinios.
1981. Nr. 1. - Šulcas H. Musu misionieriaus laiškas iš Afrikos
misiju// Salezieciu balsas. 1984. Nr. 96. - Urbaitis P. Ir tu gali pakeisti pasauli //
Salezieciu balsas. 1965. Nr. 1-2. - Urbaitis P. Kinijos misionierius pasakoja
//Salezieciu balsas. 1951 Nr. 2. - Urbaitis P. Kinija Azijos milžinas. Roma. 1974.
- II Vatikano susirinkimo nutarimai. Fortuna.
Kaunas. 1994. - Vorgrimler H. Naujasis teologijos žodynas.
Kaunas. 2003. - Grapskyte D. Interviu su t. A. Saulaiciu SJ.