Duomenu baziu kurimas ir redagavimas

1
Duomenu baziu kurimas ir redagavimas

• Duomenu bazes kurimas ir redagavimas. Lenteles ir
  formos
• Duomenu bazes rikiavimas ir indeksiniai failai
• Paieškos priemones. Užklausos
• Informacijos atvaizdavimas. Ataskaitos

2
Duomenu bazes kurimas ir redagavimas

• Pagrindiniai darbo su DB etapai yra šie
• DB strukturos projektavimas
• DB užpildymas
• DB redagavimas.

• Naujos DB kurimas prasideda nuo bazes strukturos,
  t.y. bazes lenteliu strukturos ir tarpusavio
  ryšiu projektavimo. Formuojant atskiros lenteles
  struktura, nurodomi
• lenteles lauku vardai
• lauku reikšmiu tipai
• lauku plociai.

Papildomai gali buti nurodyti ir kiti dalykai,
pvz., nutyletos lauku reikšmes, t. y. reikšmes,
kuriomis laukas užpildomas automatiškai.
3
Lenteles kurimas
Suformavus visu lenteliu struktura, nustatomi
raktiniai ir siejantys lenteliu laukai, nustatomi
ryšiu, reikalingu lentelems susieti i vientisa
DB, tipai.
4
Lauku duomenu tipai
Tipas Savybes ir reikšmes
Teksto (Text) Ivairus simboliu rinkiniai, kurie neviršija nustatyto lauko dydžio. Didžiausias teksto lauko ilgis yra 255 simboliai. Jei lauko ilgis nenurodomas, parenkama standartine reikšme 50.
Aprašymu (Memo) Ilgi tekstai, kuriuose gali buti iki 64 000 simboliu. Šie laukai negali buti raktai.
Skaitinis (Number) Skaiciu reikšmes, kurios gali buti skaiciavimu argumentai. Atmainos skiriasi skaiciu vaizdavimo tikslumu, leistinu reikšmiu atkarpomis ir skaiciu tipais.
Skaitiklio (AutoNumber) Automatiškai formuojamos unikalios irašu žymejimui skirtos skaitines reikšmes.
Loginis (YES/NO) Gali tureti tik dvi reikšmes-Yes ir No.
Pinigu sumu (Currency) Fiksuoto kablelio skaiciai, kuriuose 15 ženklu skiriama sveikajai daliai ir 4-trupmeninei. Gali buti skaiciavimu argumentai.
Datos ir laiko Datos ir laiko kodai, kuriems galima taikyti ivairius laiko ir datu vaizdavimo formatus.
OLE objektu (OLE objects) Iliustracijos, diagramos, vaizdo irašai ir kiti iterpimai OLE objektai
Hipersaito (Hiperlink) Interneto adresai arba saitai su diskuose laikomomis bylomis.
5
Skaitiniu lauku atmainos
Atmaina Didumas Savybes
Baitas (Byte) 1 baitas Sveikuju skaiciu atkarpa 0,255 .
Sveikasis (Integer) 2 baitai Sveikuju skaiciu atkarpa -32768, 32,767.
Dideli sveikieji (Long Integer) 4 baitai Sveikuju skaiciu atkarpa -2147483648, 2147483647.
Dešimtainiai (Decimal) 12 baitu 28 ženklu tikslumo sveikieji skaiciai.
Realusis (Single) 4 baitai Atkarpos -3,402823E38, 3,402823E38 slankaus kablelio skaiciai.
Dvigubo tikslumo (Double) 8 baitai Atkarpos -1.79769313486231E308, 1.79769313486231E308 slankaus kablelio skaiciai.
Sistemines žymes (Replication ID) 16 baitu Unikaliu sisteminiu nuorodu reikšmes.
6
Ivedimo šablonu metasimboliai
Metasimbolis Paskirtis
0 Privalomas skaitmuo. Ženklus ir rašyti draudžiama.
9 Neprivalomas skaitmuo arba tarpo simbolis.
Neprivalomas skaitmuo, tarpo arba skaiciaus ženklo (, -) simbolis.
L Privaloma raide.
? Neprivaloma raide.
A Privaloma raide arba skaitmuo.
a Neprivaloma raide arba skaitmuo.
Privalomas bet kuris simbolis.
C Neprivalomas bet kuris simbolis.
. , - / Skirtukai, kuriu paskirti apibrežia OS Windows pagalbine programa Regional Settings.
lt Tolimesni simboliai vaizduojami didžiosiomis raidemis.
gt Tolimesni simboliai vaizduojami mažosiomis raidemis.
\ Nurodo, kad toliau irašyta raide turi buti irašoma lauke.
! Ivedamai reikšmei simboliai užpildo šablona iš dešines i kaire, pradedant nuo dešiniojo krašto.
7
Ivedimo šablonu pavyzdžiai
Šablonas Paskirtis
999 Skaicius, kuriame gali buti iki 4 skaitmenu. Vietoje pirmojo skaitmens gali buti rašomas skaiciaus ženklas arba tarpas.
gtL0L 0L0 Iš didžiuju raidžiu ir skaitmenu sudaromos dvi tarpu atskirtos triju simboliu grupes, pavyzdžiui S4G 5D8.
gtLlt?????? Tekstas, kuriame gali buti iki 7 raidžiu. Pirma didžioji raide privaloma, o kitos raides gali buti tik mažosios, pavyzdžiui Marta?.
0000-9999 Brukšneliu padalytas skaitmeninis kodas, kuriame gali buti nuo 4 iki 8 skaitmenu. Kairioji dalis privaloma, o brukšnelis rašomas visada, pavyzdžiui 4444-.
\A99 Kodas iš raides A? ir dvieju skaitmenu.
(___-_)__-___
!(999-9) 00 - 0000)
(370-6) 14 - 56848
8
Lenteliu ryšio diagrama
Meniu Tools/Relationships
9
DB redagavimas

• DB strukturos redagavimas
• pakeisti lauko tipa, ploti
• iterpti papildoma lauka
• pašalinti nebereikalinga lauka.
• DB duomenu redagavimas
• iterpti nauja iraša
• modifikuoti visa iraša ar atskirus jo laukus
• pašalinti iraša.

DB turiniui redaguoti placiai naudojamos formos.
10
DB formos
Forma - tai tam tikras langas, skirtas vaizduoti
ir redaguoti lauku reikšmes iš vienos ar keliu DB
lenteliu. Langas atitinkamai apipavidalinamas,
lauku reikšmes jame išdestomos laisva tvarka ir
vaizduojamos vartotojui patogiu formatu. Forma -
tai lyg savotiška prizme, pro kuria žvelgiame i
DB irašus.
Formoje turi buti ir duomenu vaizdavimo valdymo
irankiai, dar kitaip vadinami navigacijos
iran-kiais. Irankiai pateikiami kaip tam tikri
mygtukai su atitinkamais nu-rodymais, pvz.,
"pereiti prie to-lesnio irašo", "redaguoti iraša"
ir pan. Formos naudojamos ne tik DB redagavimui,
bet ir užpildymui, peržiurai.
11
DB formu pavyzdžiai
12
DB formu pavyzdžiai (2)
13
Navigacijos duomenu bazeje priemones
Dirbant su DB, vartotojui tenka nuolat "judeti"
DB, t. y. pereiti nuo vieno DB irašo (lauko) prie
kito. DBVS yra specialios navigacijos priemones,
užtikrinancios kuo didesni to "judejimo"
efektyvuma.
Prieš atliekant kuri nors veiksma su DB irašu,
butina lokalizuoti ta iraša, kitaip tariant,
pereiti prie jo ir ji "suaktyvinti". Bet koks
betarpiškas veiksmas imanomas tik su aktyvaus
irašo duomenu elementais. Navigacija bazeje
atliekama pagal atitinkamus nurodymus. Nurodymai
gali buti pateikti grafiniais, vizualiai
orientuotais instrumentais arba parašytomis
specialiomis instrukci-jomis.
14
Navigacijos veiksmai
Vykdant navigacija DB dažniausiai sutinkami tokie
nurodymai

• Pereiti prie nurodyto irašo
• Pereiti pirmyn, praleidžiant nurodyta irašu
  kieki
• Grižti atgal, praleidžiant nurodyta irašu
  kieki
• Grižti prie pirmojo irašo
• Pereiti prie paskutiniojo irašo.

Navigacija DB patogu atlikti, pasitelkus i
pagalba formas. Navigacija DB atliekama labai
efektyviai, kai naudojamas indeksu failas. Šiuo
atveju reikiamas irašas išrenkamas pagal nurodyta
reikšme, esancia viename iš irašo lauku. Tas
laukas turi buti indeksuotas (turi buti sukurta
atitinkama indeksu seka).
15
Duomenu bazes rikiavimas ir indeksu failai
Labai dažnai DB irašus reikia tam tikru budu
sutvarkyti, pvz., išdestyti irašus kurio nors
lauko reikšmiu didejimo tvarka. Toks išdestymas
vadinamas rikiavimu (rušiavimu). DB irašus
rikiuoti galima be jokiu papildomu failu,
panaudojant tik DB lenteliu failus. Taciau šiuo
atveju turi buti sukuriama nauja DB kopija. O tai
paprastai yra neefektyvu - sunaudojama daug
atminties ir sugaištama nemažai laiko. Žymiai
efektyvesnis rikiavimas, sukuriant papildomus
specialius failus, vadinamus indeksu failais.
Toks rikiavimas dar vadinamas rikiavimu pagal
indeksuota lauka. Indeksuotas laukas yra tas DB
laukas, pagal kurio reikšmes (duomenu elementus)
rikiuojami bazes irašai ir kuriam sudaroma irašu
indeksu seka. Jeigu DB turi bent viena indeksuota
lauka, tai sakoma, kad ji yra indeksuota.
16
Indeksu seka
Indeksu seka - tai nuorodu (rodykliu pointer) i
DB irašus, surikiuotus pagal kurio nors lauko
reikšmes, rinkinys, kuris itraukiamas i indeksu
faila. Irašai gali buti rikiuojami tu reikšmiu
didejimo arba mažejimo (abeceles ar atvirkšcia)
tvarka. Rikiuoti galima ir pagal reikšmes dali
(pvz., pagal pavardes pirmaja raide) ar išraiškos
rezultata. Irašus rikiuoti galima taip pat pagal
keliu lauku reikšmes, t. y. pagal tu lauku
išraiškos rezultata. Vienai DB, netgi atskirai
lentelei, galime sudaryti daug indeksu seku ir
visas jas saugoti indeksiniame faile. Kiekviena
indeksu seka turi pavadinima. Jis gali sutapti su
lauko vardu. Jeigu indeksu faile yra daugiau
negu viena indeksu seka, tai DB rikiuojama pagal
aktyvia tuo momentu seka. Tuo paciu metu gali
buti aktyvi ne daugiau kaip viena indeksu seka
(atskiru atveju visos sekos gali buti neaktyvios,
tuomet DB nerikiuojama).
17
Indeksu failas
Naudojant indeksu faila, i DB irašus kreipiamasi
ne tiesiogiai, bet per indeksus, saugomus
aktyvioje indeksu failo indeksu sekoje.
Rikiuojant pagal indeksuota lauka, nereikia
atlikineti daug laiko reikalaujanciu DB irašu
kopijavimo, perstatymo operaciju. Pakanka
pertvarkyti tik indeksu seka. Indeksu seka
sudaroma viena karta, o pertvarkoma tik tada, kai
koks nors irašas iterpiamas, modifikuojamas arba
pašalinamas. Svarbiausias indeksu failo naudojimo
privalumas tas, kad užtikrinama labai efektyvi
duomenu paieška, atranka ir atskiroje lenteleje,
ir visoje DB.
18
Indeksu failo pavyzdys
Cia lenteles irašai rikiuojami lauko PIRKEJO
KODAS reikšmiu didejimo tvarka (kai kodai
vienodi, atsižvelgiama i ju ivedimo tvarka).
19
Paieškos priemones
Paieška yra manipuliavimo duomenimis operacija ar
operaciju seka, kurios paskirtis - surasti
konkrecius duomenis iš vienos ar keliu DB
lenteliu. Paieška yra viena svarbiausiu
manipuliavimo duomenimis operaciju. Daugelio kitu
operaciju (irašu modifikavimo, iterpimo,
pašalinimo) neimanoma atlikti be šios operacijos.
Vartotojui labai aktualu atlikti paieška
greitai, patogiai, lanksciai. Paieškos greitis
nulemia viso darbo su DB efektyvuma. Paieška DB
galima organizuoti a) naudojantis grafiniais,
vizualiai orientuotais instrumentais, b) rašant
instrukcijas specialia kalba.
20
Paieškos priemones (2)
Šiuolaikines DBVS turi labai tobulas grafines
paieškos priemones. Joms priskiriami specialus
grafiniai dizaineriai, meistrai ir meniu
sistemos. Šiomis priemonemis vartotojas gali
surasti, atrinkti bet kokius jam reikalingus
duomenis iš vienos ar keliu lenteliu, taip pat
vaizduoti juos norimu formatu. Vartotojui
nereikia rašyti sudetingu komandu, sistema pati
sufleruoja galimus pasirinkimo variantus,
tereikia tik iš ju išsirinkti tinkama. Antrasis
budas daugiausia naudojamas sudarant taikomasias
programas. Paieškos instrukcijos rašomos
konkrecia manipuliavimo duomenimis kalba arba
specialia užklausu kalba, iš kuriu populiariausia
yra SQL (Structured Query Language
strukturizuota užklausu kalba).
21
Paieškos priemones (3)
Atsižvelgiant i paieškos vykdymo principa,
skiriama paieška pagal iraša ir paieška pagal
indeksa. Pirmuoju atveju tikrinami pacios DB
bazes irašai. Jie nagrinejami pradedant pirmuoju,
nuosekliai, t. y. ta tvarka, pagal kuria jie buvo
išdestyti užpildant DB. Antruoju atveju
nagrinejami ne patys irašai, o nuorodos i tuos
irašus - irašu indeksai, kurie itraukiami i
indeksini faila. Pavyzdžiui, lokalizuojant
pirmaji surikiuotos lenteles iraša, pakanka
kreiptis i pradini indeksa indeksiniame
faile. Antruoju atveju paieška atliekama žymiai
greiciau nei pirmuoju, ypac tada, kai
pasitelkiami specialus pagreitintos paieškos
algoritmai, pvz., dvejetainio dalijimo algoritmas.
22
Užklausos
Galimos ivairios paieškos formos. Tai - atskiru
irašu (lauku) paieška, irašu grupiu atranka,
atranka su rikiavimu ir pan. Nurodymai konkreciu
duomenu paieškai paprastai išreiškiami tam
tikrais klausimais - užklausomis. Užklausa - tai
apibrežto formato klausimas užrašomas kaip logine
išraiška (salyga). Užklausos formuluojamos tam
skirta specialia kalba SQL, kuri trumpai
aptarta ankstesneje temoje, arba DBVS teikiamomis
meniu bei grafiniu irankiu priemonemis. Paieškos
(užklausos) rezultatai gali buti ivairiai
pateikiami. Juos galima išvesti i ekrana
(laikinaji peržiuros langa), naujai sukuriama
lentele, ataskaita. Paieškos rezultatus galima
išvesti ir i vadinamaja virtualiaja lentele.
23
Virtualioji (laikinoji) lentele
Virtualioji lentele skiriasi nuo iprastos DB
lenteles tuo, kad ji nera fiziškai, realiai
saugoma išorineje atmintyje. Tai laikinai
pagrindineje atmintyje saugoma lentele.
Virtualioji lentele yra išvestine lentele, t. y.
generuojama iš vienos ar keliu realiu, fiziniu
lenteliu lauku kaip atsakymas i pateikta
užklausa. Virtualios lenteles lauku reikšmes
gaunamos tiesiog perkeliant jas iš vienos ar
keliu fiziniu lenteliu, be to atliekant ivairias
operacijas su fiziniu lenteliu lauku reikšmemis
galima gauti ir išvestines reikšmes. Laukai,
sudaryti iš tokiu išvestiniu reikšmiu, vadinami
skaiciuojamais (apskaiciuojamais) laukais.
24
Informacijos pateikimas. Ataskaitos
Ataskaita yra tam tikro formato dokumentas,
kuriame atvaizduotas visos DB ar jos atskiru
daliu turinys. Pagrindine ataskaitos paskirtis -
pateikti duomenis (rezultatus) patogioje
vartotojui formoje, t.y. taip, kad juos butu
galima lengvai analizuoti, apibendrinti ir
padaryti teisingas išvadas. DBVS igalina gana
paprastai sukurti ataskaita. I ataskaita imanoma
itraukti duomenis iš keliu tarpusavyje susietu
lenteliu, taip pat ir iš virtualiuju lenteliu.
Duomenis leidžiama ivairiai rušiuoti, grupuoti,
atlikti su jais ivairius skaiciavimus. Paruošta
ataskaita gali buti peržiurima kompiuterio
ekrane, išsaugoma išorineje atmintyje kaip
atskiras failas, spausdinama popieriuje.
25
Ataskaitu kurimas

• Ataskaita galima sukurti dviem budais
• Naudojantis standartinemis formomis
• Paciam vartotojui pasirenkant ataskaitos forma.

Pirmasis budas gerokai apriboja vartotojo
pasirinkima, kadangi ataskaita kuriama pagal
sistemos siuloma formata. Antruoju budu
vartotojas gali laisvai pasirinkti jam
priimtiniausia ataskaitos formata. Tam tikslui
skirti specialus instrumentai - ataskaitu
dizaineriai. Kiekviena ataskaita turi tam tikra
struktura, i kuria privalu atsižvelgti.
Ataskaitoje išskiriamos tokios trys zonos
antraštes zona, pagrindine zona, pabaigos zona.
Antraštes zonoje rašoma informacija, kuri turi
buti viso dokumento pradžioje. Jei dokumenta
sudaro keli puslapiai, tai nurodoma ir
informacija, kuri turi buti kiekvieno puslapio
pradžioje. Pagrindine zona apima eilutes, kurios
dažniausiai vaizduoja viena duomenu bazes iraša.
Ataskaitos pabaigos zona analogiška antraštes
zonai, tik jos turinys vaizduojamas dokumento (ar
puslapio) pabaigoje.
26
MS Access ataskaita (pvz.)
27
MS Access ataskaita (pvz., Design View)
28
Parengta pagal

1. Parengta pagal R.Kuto paskaitu konspektus.
2. J.Adomaitis ir kt. Informatika I dalis
   Vadovelis, L-kla Technologija, Kaunas, 1999,
   p.p. 170 190.
3. R.Baronas. Duomenu baziu sistemos (Metodine
   priemone). Vilnius TEV, 2002, 126 p.
4. http//distance.ktu.lt/kursai/informatika1/8/

Dar apie tai rasite

1. Duomenu bazes. ECDL atstovybes Lietuvoje
   sertifikuota mokomoji medžiaga, L-kla Žara,
   Vilnius, 2001, 120 p.
2. ???????? ? ??????? ??? ??????. ??. ?. ??????,
   ??. ?????, ?., ????, 2000, 374 ?.
3. http//www.citforum.ru/database/dbguide/index.shtm
   l
4. http//www.citforum.ru/database/dblearn/index.shtm
   l