JAPONIJA

1
JAPONIJA
2

• Japonijos atsidarymas(1868-1912 m.)
• 1854 m. Edo (Tokijo) ilankoje priešais
  busimaja Jokohama pasirode JAV laivynas ir
  priverte Japonija atsiverti pasauliui. 1867 m.
  atsistatydino paskutinysis Tokugavu šiogunas
  Tokugava Jošinobu ir simboline valdžia buvo
  perleista jaunam imperatoriui Meidžiui. 1868 m.
  buvo prasidejo didžiuliai ekonominiai, politiniai
  ir socialiniai pykyciai, kuriu metu gan greitai
  pritaikytos valdžios strukturas, teisine sistema
  bei kariuomene modernesniu vakaru pavyzdžiu. 1875
  m. sustiprejusi imperija sekmingai prijunge
  Riukiu karalyste, nugalejo Kinija ir Rusija
  (1904-1905), ir 1910 metais jau kontroliavo
  Taivana, puse Sachalino, Koreja.

3
Japonijos istorija

• Priešistore (iki V a.)
• Archeloginiai radiniai rodo, kad pirmieji
  žmones cia apsigyveno maždaug prieš 30 000 metu.
  Manoma, kad tai buvo ainu ir malazijieciu
  polinezieciu proteviai, kuriu dalis juru keliu
  persikele i Šiaures Amerika. Tai vadinamieji
  Džiomono žmones priklause australoidinei rasei.
  Prasidejus atšilimui, po paskutiniojo ledynmecio,
  (apie 12 000 metu pr. m. e.) susikure Džiomono
  kultura. Tai buvo pusiau seslus
  medžiotojai-rinkejai pirmu žinomu keramikos
  dirbiniu gamintojai.

4

• Senove(V a. 1185 m.)
• Rašytine Japonijos istorija prasideda V-VI
  a., kai salose pradejo plisti kinu raštas,
  budizmas ir kitos kinu kulturines tradicijos. Po
  645 m. Taika reformos japonai pertvarke valdžios
  strukturas pagal kinu pavyzdi. 794 m sostine
  perkelus i Heian miesta (dabartini Kiota),
  prasidejo Heian laikotarpis. Tuo metu
  imperatoriai jau buvo beveik nebeteke centrines
  valdžios, o viska kontroliavo Fudživaru klanas.
  Tai Japonijos aukso amžius, kurio metu
  suklestejo rafinuota aristokratijos kultura.

5

• Viduramžiai (1185-1603 m.)
• Jau Heian laikotarpio antroje puseje
  formavosu kariu-samuraju sluoksnis, o žemes
  nuosavybe tapo vis mažiau priklausoma nuo
  centrines valdžios atsirado autarkiniai ukiai
  šioen. Po ilgu Genpei karu, kuriu metu kovojo du
  itakingi klanai Minamoto (Gendži) ir Taira
  (Heike), laimejo Joritomo Minamoto, kuris tapo
  pirmuoju Japonijos šiogunu, 1185 ikures savo
  karine valdžia Kamakuros mieste. Nuo 1330 m
  Japonija buvo visai susiskaldžiusi. Vyksta
  nuolatiniai karai tarp dominuojanciu šiogunu
  klanu del valdžios visoje Japonijos teritorijoje.

6

• Naujieji laikai (1603-1868 m.)
• 1600 metais siogunas (šiogunas) Ijeasu
  Tokugava paskutiniame ir sprendžiamajame mušyje
  galutinai sumuše dalinius kunigaikšcius daimio
  bei kitus siogunus ir, 1603 m. pasiskelbes visos
  Japonijos šiogunu, suvienijo šali, perkeldamas
  sostine i Edo (dabartini Tokija).
• Veliau, bijodami Kinijos invazijos, japonai
  dar labiau izoliavosi nuo išorinio pasaulio, šis
  izoliacijos periodas truko du su puse amžiaus.

7

• Japonijos politine sistema
• Japonija yra konstitucine monarchija. Formali
  valstybes galva imperatorius (Tenno). Jis yra
  valstybes simbolis ir neturi realios politines
  galios.
• Istatymu leidybos valdžia priklauso
  Parlamentui (Kokkai), kuri sudaro dveji rumai
  Atstovu rumai (Shugi-in) ir patareju rumai
  (Sangi-in).
• Vykdomoji valdžia priklauso ministru
  kabinetui, vadovaujamam ministro pirmininko.
• Nuo 1955 m. su nedidele pertrauka Parlamente
  dauguma turi Liberalu demokratu partija
  (Jiyu-minshuto, trumpiau Jiminto).

8

• Japonijos valstybe sudaro daugiau nei
  6800 salu. Dauguma ju labai mažos tik 340 salu
  yra didesnio nei 1 km2 ploto. Keturios sudaro
  99,37 proc. šalies teritorijos. Tai Hokaidas,
  Honsiu, Sikoku ir Kiusiu. Visos šalies teritorija
  yra beveik 378 000 km2 - maždaug kaip Suomijos
  (338 000 km2) arba Paragvajaus (407 000 km2) -
  taciau ji plona kreive yra nusidriekusi daugiau
  kaip per 3800 km.
• Nors Japonijos teritorija nedidele,
  gyventoju skaiciumi - 126,64 milijono - ji užima
  aštunta vieta pasaulyje. Todel Japonija yra viena
  tankiausiai gyvenamu šaliu pasaulyje. Japonijoje
  viename kvadratiniame kilometre gyvena
  vidutiniškai 338 žmones. O kadangi daug kur žeme
  nera labai lygi, kad butu galima statyti namus ar
  tiesti kelius, kai kuriose vietovese gyvenama dar
  tankiau. Dauguma japonu gyvena itin pažangios
  ekonomikos rytineje pakranteje ir pietiniame
  regione. Šiose srityse isikure pagrindiniai ir
  didžiausi Japonijos miestai. Keturi penktadaliai
  japonu gyvena didžiuosiuose ar mažesniuose
  miestuose. Maždaug 26,1 proc. japonu gyvena
  Tokijyje ir gretimose prefekturose.
  Municipaliniuose rajonuose aplink tris miestus -
  Tokija, Osaka ir Nagoja - dabar gyvena 49,25
  proc. visu japonu.
• Japonu tauta susidare iš žmoniu, gyvenusiu
  ivairiose vietovese.
• Išeiviai iš žemynines Azijos isikure japonu
  ir artimiausiose Ramiojo vandenyno salose greta
  ciabuviu. Veliau itaka japonu kalbai ir kulturai
  padare atvykeliai iš Kinijos bei Korejos.

9

• Kimono ir Jukata tradiciniai Japonijos
  drabužiai Kimono yra gaminami iš šilko, todel
  dažniausiai buna labai brangus. Šiais laikais,
  jie devimi per oficialius ar tradicinius
  renginius, kaip laidotuves, vestuves, arbatos
  gerimo ritualai. Labai retai, kimono gali buti
  naudojamas paprastame gyvenime. Kimono skiriasi
  stiliumi ir spalva, priklausomai nuo devetojo
  amžiaus ir vedybines padeties. Kimono yra gan
  sunkiai apsivelkamas, ypac sunku surišti dirža,
  todel velkantis kimono reiketu tureti asistenta.
  Prie kimono yra reikalaujama deveti tradicinius
  batus, kojines, apatinius drabužius. Taip pat,
  yra reikalavimas šukuosenai. Jukata yra
  neoficialus, laisvalaikio drabužis Jis gali buti
  nešiojamas be apatiniu drabužiu, todel yra
  patogus ir laisvas drabužis, labia tinkantis
  išlipus iš karštos vonios. Jukata yra gaminamas
  iš medvilnes, todel nera toks brangus kaip
  kimono. Taip pat, jei apsistosite riokane
  (Japoniška užeiga), jums taip pat duos jukata.
• Arbatos gerimo ritualas Arbatos gerimo
  ritualas (Sado) tai ipatingas arbatos paruošimo
  gerti budas. Šiais laikais, šis paprotys yra
  daugiau hobis nei tradicija. Dauguma japonu,
  kurie domisi savo paciu kultura, atlieka ši
  rituala su mokytoju pagalba, tradiciniuose japonu
  kambariuose. Ritualas susidaro iš daugumos
  daliu, kurias reikia išmokti. Beveik kiekvienas
  judesys turi buti atliktas pagal reikalavimus.
  Paprastai, arbata paruošiama šeimininko, o tada
  geriama kartu su sveciais. Dažniausiai naudojama
  karti Matcos žalioji arbata, sutrinta iš lapu.
  

10

• Geišos Geišos prfesionalios
  pramogininkes, ivaldžiusios tradicinius Japonu
  menus. Geišos dažniausiai dalyvauja puotuose.
  Mergaites, kurios nori tapti Geišomis, turi
  praeiti sudetingus apmokymus, tokius kaip
  grojimas ivairiais instrumentais, dainavimas,
  šokimas. Taip pat jos mokosi kalbejimo meno.
  Kijote, šios mokines vadinamos Maikomis. Geišos
  devi kimono, o ju veidai nugrimuojami labai
  blyškiai. Japoniškieji sodai Sodu
  modeliavimo menas jau senai žinomas japonams.
  Tradiciniai sodai yra skirstomi i tokius
  Tsukijamos (kalnu sodai), Karesansui (sausieji
  sodai) ir Canivos (arbatos sodai). Tsukijamos
  sodai Tvenkiniai, upeliai, kalniukai, akmenys,
  medžiai, geles, tilteliai ir keliukai visa tai
  naudojama modeliuojant Tsukijamos sodus. Šie
  sodai vaizduoja tarsi visa pasauli (nors
  naudojami tik Japonijos ir Kinijos aplinku
  elementai), tik mažesni. Tsukijamos sodai
  skirstomi pagal dydi. Mažesnis sodas apžvelgiamas
  iš vienos vietos pvz. iš šventyklos verandos.
  Didesni sodai pritaikyti pasivaikšciojimams,
  juose irengti vingiuoti takeliai. Karesansui
  sodai Karesansui sodai nevaizduoja sumažinto
  pasaulio, bet yra pritaikyti prie pacios
  aplinkos. Juose mažiau augalu, bet daugiau
  akmenu, tvoreliu, tiltu, dažnai naudojamas
  smelis. Šie sodai dažnai naudojami meditacijoms.
  

11

• Canivos sodai Canivos sodai sumodeliuoti
  arbatos gerimo ritualams. Viduryje stovi trobele,
  skirta šiam procesui. Canivos sodai nedideli,
  dažniausiai juos sudaro tik akmenu takelis,
  keletas akmeniniu žibintu ir akmenine vonia,
  kurioje sveciai apsiplauna nuo nuodemiu prieš
  arbatos gerima. Vyšniu pražydimas Vyšniu
  pražydimas (Sakura) Japonijoje švenciamas jau
  daug amžiu ir užema svarbia vieta Japonijos
  kulturoje. Japonijoje yra net keletas tuzinu
  vyšniu rušiu, o patys medžiai žydi tik kelias
  dienas. Šia švente japonai vadina Hanami
  (Grožejimasis vyšniu žiedais), o ja švencia
  ramiai sededami po žydinciomis vyšniomis.Panašiai
  švenciamas ir slyvu pražydimas.

12

• Sumo Sumo yra Japonijos grumtyniu
  sportas. Jis atkeliavo iš Senoves Japonijos
  laiku, kur budavo rengiamos sumo varžybos, taip
  pagarbinant Šintoistinius dievus. Taciau šiais
  laikais tai vis dar populiarus sportas. Taisykles
  paprastos kuris imtynininkas pirmas paliecia
  žeme kuonors, išskyrus savo pedas, arba išeina už
  ringo ribu pralaimi. Kovos dažniausiai tesiasi
  vos pora sekundžiu, bet yra buve atveju, kai kova
  užsitesdavo net iki minutes ir daugiau. Per
  metus, Japonijoje ivyksta 6 Sumo turnyrai.
  Kiekvienas trunka 15 dienu.Trys vyksta Tokijuje,
  kiti trys Fukuokoje, Osakoje ir Nagojoje.
  Pacioje Sumo viršuneje yra Jokozuna. Kolkas, yra
  tik vienas Jokozuna, tai Asašorijas iš
  Mongolijos. Karta pasiekes Jokozunos lygi,
  kovotojas jo negali prarasti. Bet, gali buti, kad
  kovotojas bus atstatydintas iš Sumo rungtyniu,
  jei jo rezultatai prades blogeti. Dauguma
  geriausiu kovotoju yra gerai treniruoti atletai,
  maždaug 20 35 metu amžiaus. Šie kovotojai valgo
  labai daug maisto, o miegoti eina iš kart po
  valgymo, kad gautu papildomo svorio. Imtynininkai
  gave specialiai jiems pritaikytose patalpose, kur
  galioja labia griežtos taisykles, ypac naujokams.

13

• Japonijoje geležinkeliai yra pagrindine gyventoju
  transporto priemone, ypac susisiekime tarp
  didžiuju miestu ir keliaujantiems i darba ir iš
  darbo metropolinese srityse. Iki 1987 m. valdyti
  Japonijos geležinkeliai veliau buvo padalinti i
  septynias kompanijas ir privatizuoti. Taip pat
  yra smulkesniu privaciu imoniu ir regioniniu
  vyriausybiu valdomu geležinkelio kompaniju.
  Japonijos traukiniai garseja savo punktualumu.

14

• I Japonija sugrižta prabangaus valgymo mada
• Japonai jau buvo pamirše, kaip prieš du
  dešimtmecius klestinti šalies ekonomika leido
  verslininkams maudytis Dom Perignon šampano
  pursluose, o prieš ragaujant patiekala nuo jo
  derejo nuimti aukso papuošimus.
• Prabangaus valgymo mada grižta. Martini
  Japonijoje pateikiamas su ypatingu ledu.
  Prabangaus viešbucio Ritz-Carlton gerimu saraše
  puikuojasi deimant-tini - kokteilis iš
  atšaldytos Belvedere degtines su skiltele
  laimo. Vietoje ledo gerimo taureje žeri 1,06
  karato deimantas. Gerimo taure kaina siekia 15
  tukstanciu JAV doleriu (38 tukst. litu).
• Už šia suma klientas gauna gerima, fone skamba
  lyriška dainos Diamonds are Forever melodija, o
  i taure svarbiausiu metu iš padavejo ranku slysta
  deimantas, paskleisdamas lengvucius ratilus
  gerimo paviršiuje. Jis elegantiškai atsigula
  taures dugne. Veliau vietinis juvelyras deimanta
  itaiso i žieda.
• Tai amžinybes gerimas. Juk deimantai yra
  geriausi merginu draugai. Kuri mylimoji
  Japonijoje atsispirs tokiems kerams?, - aki lyg
  samokslininkas merkia viešbucio vadybininkas
  Bernardas Viola. Anot jo, Japonijoje pavasari
  itin stipriai kvepia sužadetuvemis ir šampanu.

15

• Hieroglifai Hieroglifas yra ideografinis
  ženklas. Šiuo metu juos vartoja Japonija,
  Koreja, Kinija, Filipinai, Taivanis, Šiaures
  Vietnamas. Sukurti Kinijoje apytiksliai prieš
  4000 m. Pradžioje naudoti šventyklose kaip
  maginiai ženklai. Pirmieji ženklai aukojimo
  vietose ant elnio mentikauliu. Po to bronziniuose
  daiktuose ir akmenyse, dar veliau ant šilko.
  Formuodamiesi perejo tris stadijas piktogramu,
  kada buvo piešiami konkretus stilizuoti daiktai,
  objektai ( medis, saule, kalnas). Antroji stadija
  - ideogramos ( skaiciai). Trecioji stadija iš
  piktogramu ir ideogramu jungimo budu sudaryti
  hieroglifai. Sudarymo principai piktpikt
  (medis/miškas) ideoideo (akis stoveti
  stebeti) pickidoe (80 visu hierogl).
  Hieroglifai užrašomi 10-cia pagrindiniu stiliu,
  bet yra ir keletas papildomu. Kinijoje Chin
  dinastijos laikais visi hieroglifai buvo
  sistematizuoti ir standartizuoti (turi tilpti i
  kvadrata). I žodynus pradeti rašyti pagal
  brukšneliu skaiciu ir 5 gamtamokslines
  filosofijos elementus (vanduo, ugnis, eteris,
  metalas, žeme). I Japonija pateko šeštame amžiuje
  ir buvo pritaikyti japonu kalbai. Pasiemus
  reikšme ir forma buvo paimtas ir kinietiškasis
  tarimas, pritaikytas prie japonu kalbos
  fonetikos. Taip Japonijoje atsirado dvieju tipu
  žodynai - Wago (japonišku žodžiu) ir Kango
  (kinietiškos kilmes žodžiu). Japonijoje skiriami
  2 skaitymo budai On (kinietiškasis) ir Kun
  (japoniškasis). Japonas, baigdamas mokykla, turi
  buti isisavines 1945 hieroglifus.

16
Japonu virtuve

• Šiuo metu japonai užima pirma vieta
  pasaulyje pagal gyvenimo trukme. Tam itakos turi
  ir mažai cholesterolio turintis maistas.
  Japonijoje sakoma valgoma viskas, išskyrus
  menulio atspindi vandenyje. Šis posakis šiek
  tiek perdetas, nes atejes iš Kinijos, kur tikrai
  valgoma viskas. Japonai išrankesni. Pavyzdžiui,
  jie visiškai negeria pieno, net laiko ji
  nuodingu kitus pieno produktus pradejo vartoti
  visiškai neseniai.Japonijos geografine padetis
  leme maisto pasirinkima. Auginti galvijus buvo
  sunku, nes žeme labai brangi, mažai ganyklu, tad
  karviu praktiškai neauginama. Kiaules ir naminius
  paukšcius augina nedaugelis, todel šie produktai
  nera paplite. Tad mesa, ypac jautiena, laikoma
  daugiau vaistu, negu maistu. Japonus nuo seno
  maitina vandenynas.Svarbia vieta nuo seno
  japonu valgiaraštyje užima žuvis, kuri retai
  verdama, dažniau valgoma žalia arba kepta. Taip
  pat iš vandenyno gaunami vandens augalai,
  dumbliai, turtingi jodu, geležimi, mineralinemis
  medžiagomis, vitaminu B. Taip pat iš vandenyno
  gaunami ivairus moliuskai, krabai, kalmarai, juru
  agurkai ir kt. Valgant juru gerybes, pasisavinami
  ne tik baltymai, bet ir ivairus vitaminai bei
  mikroelementai, ypac valgant šiuos produktus,
  kaip japonai megsta, termiškai neapdorotus. Taip
  pat žuvies produktuose, palyginti su mesa, mažiau
  cholesterolio.

17

• Japonu virtuve, lyginant su kinu, yra
  paprastesne cia naudojama mažiau padažu, labai
  mažai riebalu. Japonijoje nera savokos
  pagrindinis patiekalas. Visada valgio metu visi
  patiekalai sudedami ant stalo kartu. Japonai,
  skirtingai nuo kinu, laikosi principo
  valgytojas turi matyti, ka valgo. Žalios žuvies
  patiekalai nesudetingi, apsiribojama tik
  estetišku žuvies ir kitu produktu išdeliojimu
  lekštese.Japonu virtuve neisivaizduojama be
  soju padažo, soju pastos miso, imbiero ir
  cesnaku, ryžiu vyno sake, saldaus ryžiu vyno
  mirin, be soju varškes tofu, apskritai be ryžiu,
  žuvies sultinio dasi ir be ivairiu
  dumbliu.Didele padažu ivairove, jie dažniausiai
  gaminami iš soju ir cukraus pudros. Aštrus ir
  kartu saldus padažai naudojami ivairiu patiekalu
  gamybai, pavyzdžiui, tokiame padaže žuvis ar mesa
  iš pradžiu marinuojama, po to tik lengvai
  apkepama. Su tokiais padažais taip pat
  patiekiamos ivairios daržoves.Japonijoje
  priimta sociau pavalgyti ryte. Pusryciams valgomi
  virti ryžiai, sriuba ir kono mono marinuoti
  agurkeliai. Taip pat pusryciu metu patiekiami
  ivairiai paruošti kiaušiniai ir žuvis. Pietums
  taip pat valgomi ryžiai, tik prie ju patiekiamos
  virtos daržoves ir virtos žuvies su kiaušiniais
  patiekalai. Vakarienei vel patiekiami ryžiai, o
  prie ju gali buti siulomas stiprus sultinys ir
  sašimi garsioji žalia žuvis.Sterku arba
  karpiu file trumpam idedama i šaldikli, po to
  patiekiama supjaustyta plonyciais griežineliais,
  kurie panašus i plonus jautienos gabalelius. Ši
  žuvis patiekiama su specialiu aštriu padažu,
  pagamintu iš sojos, krienu ir žalumynu.Japonu
  megstamas produktas ryžiai verdant nesudomi,
  nes po to jie patiekiami su aštriais arba
  saldžiarugšciais padažais. Vienu garsiausiu
  pasaulyje japonišku patiekalu tapo sušis
  nedideli dumbliu nori ritineliai, idaryti ryžiais
  ir kitais idarais. Labiausiai megstamos daržoves
  kopustai, agurkai, ridikai, ropes, baklažanai,
  soja. Taip pat labai placiai naudojama ir
  ankštines kulturos tofu ir miso. Tofu tai
  soju produktas, sudarytas iš soju baltymu,
  primenantis varške. Šis maistingas produktas
  dažniausiai valgomas pusryciu metu. Tofu idomus
  tuo, kad beveik neturi specifinio savo skonio ir
  gali buti patiekiamas ir kaip mesa, ir kaip žuvis
  arba desertas, priklausomai nuo parinktu priedu

18

• Miso tasi mase, gaminama iš soju pupeliu,
  kurios sumalamos, verdamos ir rauginamos,
  pridedant mieliu. Miso yra ivairiausiu sriubu
  pagrindas.Kitas egzotiškas japonu naudojamas
  produktas lotoso šaknis. Tai povandenine lotoso
  dalis. Ipjautas panašus i žieda. Jis yra traškus
  ir saldus. Greitai tamseja, todel ji supjauscius,
  reikia greitai pamerkti i parugštinta vandeni.
  Naudojamas ruošiant tempura bei kitu keptu
  daržoviu mišinius. Galima pirkti ši produkta
  konservuota, tada jis greiciau paruošiamas.Japon
  u virtuveje naudojama daug ivairiu grybu.
  Populiariausi iš ju shiitake grybai ju rudos
  kepureles, stiprus aromatas. Perkami švieži arba
  džiovinti.Megstamas ir placiai naudojamas
  didysis baltasis ridikas daikon arba mooli. Jis
  traškus, šiek tiek aštraus skonio. Naudojamas
  sutarkuotas šviežias kaip užkandis, gali buti
  troškinamas arba apkepamas.Kitas japonu
  virtuves produktas umeboshi tai konservuotos
  sudytos slyvos, džiovintos sauleje ir išlaikytos
  metus. Jos yra rudai rausvos spalvos,
  supjaustytos naudojamos kaip prieskonis.
  Patiekiamos pusryciu metu, naudojamos kaip
  virškinima skatinanti priemone. Taip pat
  naudojama ruošiant padažus, salotu užpilus ir
  daržoviu patiekalus.Nei vieni japoniški pietus
  neapsieina be marinuotu užkandžiu, skatinanciu
  maisto isisavinima. Tai gali buti sudytos
  prieskonines žoles, taip pat gari marinuotas
  imbieras svarbus sushi ingredientas. Marinuotas
  imbieras parduodamas stiklineje arba vakuumineje
  pakuoteje, buna ivairiu spalvu nuo rausvos iki
  raudonos.Placiai naudojami juru dumbliai,
  parduodami dideliu sausu lapu pavidalu. Kiekviena
  rušis turi budinga kvapa bei tekstura. Tai
  svarbus aromatiniu bei mineraliniu medžiagu, ypac
  K ir Ca, šaltinis. Nori labai ploni tamsiai
  žali lakštai, pagaminti iš ypatingos juru dumbliu
  rušies, naudojami sušiu gamybai, taip pat
  garnyrams. Jie supjaustomi juostelemis ir dedami
  i japonu sriubas bei salotas.Idomus japonu
  virtuveje naudojamas produktas yra bonito arba
  hana-katsuo. Tai žuvies, panašios i skumbre,
  dribsniai, butinas japoniško žuvies sultinio dasi
  ingredientas.Vasabi aštri žalia pasta,
  pagaminta iš maltos japonišku krienu šaknies.
  Parduodama tubelese arba milteliu, kurie turi
  buti sumaišomi su vandeniu, pavidalu. Naudotinas
  saikingai, nes labai aštrus, sušiu gamyboje arba
  tiesiog kaip prieskonis.Populiarus ir placiai
  naudojami soju padažai. Gaminami su kvieciais
  shoyu, arba be ju tamari.Sake ryžiu vynas,
  naudojamas kulinarijoje arba patiekiamas mažuose
  indeliuose po pietu.Mirin labai saldus ryžiu
  vynas, naudojamas kulinarijoje, gaminant padažus,
  marinatus ir troškinant ivairius
  patiekalus.Japonu virtuveje naudojama galybe
  lakštiniu rušiu, kurie parduodami sausi. Gaminant
  naudojami grikiniai miltai, kurie suteikia rusva
  spalva bei riešutu prieskoni. Verdami 3-4 min.
  Naudojami gaminant sriubas arba atvesinti
  salotoms. Populiariausios rušys lakštiniai
  udon, ramen bei somen.

19

• Japonišku patiekalu patiekimo principai
  Patiekdami patiekalus, japonai atsižvelgia i
  patiekalu tipa, metu laika bei sveciu amžiu.
  Žiema porcijos didesnes, vasara mažesnes.
  Jaunesniems sveciams siulomas didesnis maisto
  kiekis, negu vyresniems. Japonijos šiaureje
  valgoma daugiau, nei karštesniuose pietuose.
  Produktai patiekaluose apdorojami taip, kad butu
  lengvai paimami lazdelemis žuvis pilnai
  iškaulinama, marinuoti ridikai atmušami peilio
  bukuoju kraštu, kad butu ikandami ir senyviems
  žmonems. Maistas imamas lazdelemis. Lazdeles
  niekada neismeigiamos i maista, nebent tik
  laidotuviu metu.Japonai vertina tušcios erdves
  groži lekštes neperkraunamos maistu, paliekama
  daug tušcios vietos. Taip pat stalo serviruoteje
  vertinami kontrastai didelis puodelis mukodzuke
  dedamas ne šalia didelio padeklo osiki, o šalia
  kvadrato formos puodelio, kuris statomas rombu.
  Stalo serviruoteje derinami ivairiu dydžiu ir
  formu indai, patiekiama nelyginis skaicius indu.
  Ant stalo karaliauja asimetrija ir tariamas
  chaosas, taciau iš tikruju viskas subalansuota,
  visi patiekalai vienas kita atsveria.Populiaru
  s japoniški patiekalai Turbut žinomiausi
  japoniški patiekalai yra vadinamieji sušiai. Jie
  gali buti keleto rušiuFutomaki dideli
  ritineliai, paprastai su penkiu rušiu
  idarais.Nigiri tai sušiai, kurie formuojami
  rankomis, patiekiami ant žaliu salotu lapu, ant
  viršaus uždedami ploni žalios žuvies
  griežineliai.Temaki rankomis suformuotos nori
  tuteles su ryžiu ir kitu pasirinktu
  idaru.Uramaki išvirkštieji sušiai nori
  viduje, ryžiai iš išores.

20

• Bušido
• Septyni pagrindiniai samurajaus kodekso
  principai
• ? Gi Teisingumas (angl. rectitude)
• ? Yu Drasa
• ? Jin Geranoriškumas (angl. benevolence),
  sugebejimas derinti savo ir kitu interesus.
• ? Rei Pagarba.
• ? Makoto arba ? Shin Garbingumas (angl.
  honesty).
• ?? Meiyo Šlove (angl. honor, glory).
• ?? Chugi Ištikimybe.

21

• Japoniški sodai
• Tradicines japonu religijos (sintoizmo) esme
  gamtos ir proteviu dievybes kultas. Akmenys ir
  kalnai buvo ju senoves panteono centre, nes tai
  diktavo ir pats šalies gamtos landšaftas.
  Daugelio vienuolynu soduose buvo saugomi šventi
  akmenys, o Japonijos simboliu tapo šventasis
  Fudzi kalnas.
• Japonu sodu ištakos
• Nuo III musu eros amžiaus, plustant i Japonija
  migrantams iš kaimyniniu šaliu, ypac stirpi buvo
  kinu itaka. Japonai sparciai iveike savo
  atsilikima nuo galingosios kaimynes,
  pasisavindami daug nauja ivairiose gyvenimo
  srityse. Taciau neatsisake ir proteviu religijos
  sinto (gamtos sudvasinimas). Iki XX amžiaus
  valstybine Japonijos religija buvo laikomas
  sintoizmas. Toks kulturu suartejimas pastumejo
  vystytis japonu literatura, mitologija, mena,
  taip pat ir sodus bei parkus. Iš pradžiu parkai
  buvo irenginejami kaip ir Kinijoje su
  dirbtinemis kalvomis, paviljonais ir tipiška
  peizažine visos kompozicijos traktuote. Taciau,
  pamažu pereme pagrindines idejas, japonai sukure
  savo sodu vystymo krypti ir suformulavo teorines
  taisykles.

22

• Japonijos architektura - nuostabi, taciau žeme
  net neprestižiniame Tokijo kvartale pasiutusiai
  brangi, namui skiriama apie du arus, ir kaimynas
  kaimynui pro langa gali ranka paduoti - taip tie
  namukai susispaude. Tad japonai ima namus už puse
  milijono - išsimoketinai, nesusituokus gyventi
  per brangu, o su tevais jie irgi kartu negyvena.
• Prestižine Japonijoje yra šventiko profesija šio
  luomo atstovai išlaiko savo dideles šeimas ir
  istabius sodus. Kasryt jie plikai skuta galvas ir
  gatvese vaikšto su i kimono panašiu apdaru -
  semui.
• Eilinio japono namu virtuveje neišvysi
  robotu-kombainu. Cia vertinamas ranku darbas, tad
  valgi gamina žmonos. Jos nuolat devi prijuoste.
  Atitrukusios nuo ukio darbu, net nenusimetusios
  tos prijuostes, seda ant dviracio ir važiuoja i
  žuvu turgu.
• Japonu pagrindinis patiekalas - žuvis.
  Megstamiausias yra žalias arba apvirtas tunas.
  Sakoma, vienas dickis tunas kainuoja kaip vienas
  "mersas", o tunu žukle prilyginama vos ne
  banginiu medžioklei...
• Vestuves ten prabangios, pirma puse vyksta
  tautiniu stiliumi, su kimono, paskui persirengia
  ir švencia europietiškai. Menesio atostogu
  japonai neturi, laisva diena - tik sekmadienis.
  Ir tuomet jie seda i automobilius, sakyciau, ne
  kad pailsetu, bet kad pavargtu... Štai viena
  sekmadieni aplanke Fudzijama, 100 km atgal
  važiavome apie devyneta valandu - tokie
  automobiliu kamšciai autostradoje.
• Japonijos religija - tarsi vaivorykštine
  ivairiausiu tradiciju pyne, kuriu istorija yra
  dvieju tukstantmeciu senumo. Daugelis japonu
  naturaliai išpažista keleta religiju tarkime,
  vestuves švencia pagal sintoizmo, o laidoja pagal
  budistu paprocius. Ir visos skirtingos religijos
  turi savo pastatus, šventes, šventus raštus ir
  dvasininkus bei mokytojus. Dažnuose japonu
  namuose irengiami maži altoreliai.
• Seniausioje sintoizmo šventykloje garbinama
  saules deive Amaterasu, ir butent iš šios
  šventyklos, esancios Ises mieste, naujas
  ministras pirmininkas praneša apie naujo ministru
  kabineto sudaryma. Beje, kiekviena sintoizmo
  šventykla yra pastatyta kokiam ypatingam tikslui
  ženklina gamtos fenomena, tarkime, milžina kalna,
  svarbu istorini ivyki arba iamžina nusipelniusi
  asmeni. Arba skirta pagarbinti karo menams, tyro
  vandens šaltiniui ar legendiniam akmeniui, kurio
  dievybe esa sukelia žemes drebejimus...
• Na, o budistu šventoves švencia geliu šventes.
  Štai vienoje budistu šventyklu Tokijuje kasmet
  vyksta keturiasdešimt septyniu šeimininko
  netekusiu samuraju švente. Šie samurajai esa
  pelne amžina pagarba, nes atkeršije už
  neteisingai priversta nusižudyti savo šeimininka
  ir patys nusižude...
• "Šiuo pasakojimu noriu pasakyti, jog garbes
  samprata Japonijoje itin svarbi. Tai, ka matome
  filmuose apie samurajus, yra tiesa, - sako Rokas.
  - XXI amžiuje japonai laikosi daugybes nerašytu
  istatymu, principu ir ceremoniju, kuriu perprasti
  europieciui neužtektu viso gyvenimo. Mes galime
  jais tik grožetis kaip žydincia sakura..."

23
(No Transcript)