VERTYBINIAI POPIERIAI LIETUVOJE Akcijos ir lak

1
VERTYBINIAI POPIERIAI LIETUVOJE
Akcijos ir lakštai 1872-1940

• Parenge
• FRmd8-01
• Joana Jakubenaite
• Anna Kravcuk
• Darbo vadovas
• Lektorius Povilas Vaiciulis

2
PRATARME
Leidinyje pateikiami vertybiniai
popieriaiakcijos ir lakštai (paskolos lakštai,
obligacijos, bonai, pasižadejimo ir ikaito (arba
hipotekos) lakštai bei kiti jiems artimi
turtines teises dokumentai. Akcijos Lietuvoje
imtos platinti XLX a. pirmoje puseje, Klaipedoje
isteigus pirmaja akcine bendrove, taciau
vertybiniu popieriu rinka susiformavo tik XLXa.
pabaigoje, kai visoje šalyje masiškai pradejo
steigtis akcines bendroves. Leidinio
chronologiniai remai apima laikotarpi nuo 1872
m., kai isteigiama pirmoji akcine bendrove
VilniujeŽemes bankas, iki 1940 m., kai TSRS
okupuoja Lietuva ir nacionalizuojamos visos
kredito istaigos, pramones, prekybos ir kitos
imones. Leidinyje pateikti to paties
pavadinimo parodoje, surengtoje Lietuvos banke,
eksponuoti vertybiniai popieriai. Jis suskirstyti
i rušis ir išdestyti chronologine tvarka pagal
laikotarpius seniausi vertybiniai popieriai,
išleisti nuo XIXa. pabaigos iki Lietuvos
valstybingumo atkurimo 1918 m. valstybes ir
savivaldybiu paskolu lakštai akciniu banku ir
kitu kredito istaigu vertybiniai popieriai
akciniu bendroviu vertybiniai popieriai, išleisti
Lietuvos Respublikoje 1918-1940 rn. I leidini
itraukti ir 1920-1939 m. Lenkijos okupuotame
Vilniaus krašte bei lietuviško kapitalo
bendroviu, isteigtu JAV, išleisti vertybiniai
popieriai. Laikotarpio iki 1918 m. pateikti tik
Lietuvoje isteigtu arba cia savo skyrius
turejusiu akciniu bendroviu leisti turtines
teises dokumentai ir miestu paskolu obligacijos.
I leidini nepateko kiti, mažai su Lietuva susije
vertybiniai popieriai, taciau gausiai cirkuliave
musu krašte. 19181940 m. Valstybes iždo, vidaus
ir užsienio paskolu, ikaito lakštai, paskolos
kvitai, akciniu banku, kitu akciniu bendroviu
laikinieji žyminiai, akcijos, ju bandiniai,
pavyzdžiai ir projektai sudaro didžiausia bei
ivairiausia leidinyje pateiktu muziejiniu
vertybiu dali.
3
VERTYBINIAI POPIERIAI IKI 1918

• XIX a. Lietuvos ukio raida buvo glaudžiai
  susijusi su ekonomine ir finansine padetimi
  Rusijos imperijoje, nes po treciojo Lietuvos ir
  Lenkijos valstybes padalijimo 1795 m. didžioji
  musu krašto dalis pateko i jos sudeti.
• XIX a. Rusijoje stiprejo valstybine kredito
  sistema, kuresi akcines bendroves, atsirado
  hipotekos ir akciniai komerciniai bankai.
• Ima kurtis akciniai žemes bankai, teike paskolas
  už ikeista nekilnojamaji turta.Vienas iš pirmuju
  tokiu banku Rusijos imperijoje buvo Vilniaus
  žemes bankas, isteigtas 1872 m., o 1891 m.
  ikurdintas naujai pastatytuose rumuose centrineje
  miesto gatveje - šv. Jurgio (Georgijaus)
  prospekte (dabartinio Lietuvos banko rumai
  Gedimino prospekte). Jo pagrindini kapitala (1
  200 000 rubliu) sudare 4 800 akciju po 250
  rubliu.
• Tokias pacias paskolas, kaip ir Vilniaus žemes
  bankas, teike ir tais paciais metais isteigtas
  Sankt Peterburgo (Petrogrado)-Tulos akcinis žemes
  bankas, kurio skyrius buvo ir Vilniuje. Banko 8
  000 000 rubliu pagrindini kapitala sudare 40 000
  nevardiniu akciju po 200 rubliu.
• Siekiant patenkinti vis didejancia paskolu
  paklausa XIX a. devintaji dešimtmeti ikurti
  Valstybinis valstieciu žemes bankas ir
  Valstybinis bajoru žemes bankas. Šie valstybiniai
  bankai turejo savo skyrius Lietuvoje ir
  daugiausia teike lengvatines hipotekos paskolas
  rusu kolonistams, stambiems dvarininkams ir
  naujai susiformavusiai kaimo buržuazijai -
  praturtejusiems valstieciams.
• Lietuvoje hipotekos paskolas teike Vilniaus
  miesto kredito draugija, kurios istatai
  patvirtinti 1906 m. rugsejo 23 d. Jos 100, 500 ir
  1 000 rubliu vertes ikaito lakštai buvo leidžiami
  serijomis ir išperkami tiražo budu palukanos
  pagal pateiktus kuponus buvo mokamos du kartus
  per metus. Juos renge ir spausdino Valstybiniu
  popieriu rengimo ekspedicija.

H
H t
4
-d O

• Aktyviai kredito srityje veike Rusijos
  valstybinio banko Vilniaus skyrius, atidarytas
  1865 m., Kauno skyrius, atidarytas 1883 m., ir
  stambus privatus Rusijos akciniai komerciniai
  bankai, tureje savo skyrius Lietuvoje.
• Pirmoji pramones akcine bendrove Lietuvoje ikurta
  Klaipedoje. Tai 1832 m. isteigta akcine bendrove
  kepyklai laikyti, 1863 m. isirengusi garini
  maluna. 1862 m. isteigta ribotos atsakomybes
  užsienio kapitalo akcine Kauno vandentiekio
  bendrove, kurios 100 000 svaru sterlingu akcini
  kapitala sudare 100 000 akciju. 1871 m. akcine
  bendrove virto Klaipedos alaus darykla, ikurta
  1784 m. Si akcine bendrove išsiplete prijungus
  prie jos salyklo fabrika ir pradejus spirito ir
  likeriu gamyba.
• Carine valdžia leido vidaus ir užsienio paskolu
  obligacijas, už kurias gautos lešos buvo
  naudojamos ivairioms imperijos reikmems.
• Vokieciu okupacijos metais buvo platinama 1916
  metu 6 procentu Vilniaus miesto paskola.
• Rusijoje, po 1917 m. Spalio revoliucijos,
  nacionalizavus žeme ir bankus, pramones,
  transporto ir kitu ukio Šaku akcines bendroves,
  ju išleisti vertybiniai popieriai buvo anuliuoti.
  Dalis anuliuotu valstybiniu vertybiniu popieriu
  kuponu kuri laika naudoti atsiskaitymams kaip
  piniginiai ženklai.
• Atkurus Lietuvos valstybinguma 1918 m., didžioji
  dalis banku valdyto nekilnojamojo turto perejo
  valstybes nuosavyben, o dalis žemiu buvo
  panaudota atliekant valstybine žemes reforma
  išlikusios akcines bendroves privalejo perkainoti
  savo kapitala, iš naujo patvirtinti ir
  perregistruoti istatus. Prijungus Klaipedos
  krašta prie Lietuvos, 1923 m. perregistruotos ir
  ten veikusios akcines bendroves, ju akcinis
  kapitalas perskaiciuotas litais.

ai O
5
-d O
VALSTYBES IR SAVIVALDYBIU PASKOLU LAKŠTAI
1918-1940 m.

• 1918 m. vasario 16 d. atkurus Lietuvos
  valstybinguma, šalies finansine, ekonomine ir
  politine padetis buvo nestabili.
• Lietuvos Vyriausybe 1919 m. liepos 26 d. paskelbe
  apie trumpalaikes 4,5 procento pirmosios
  valstybes vidaus paskolos (30 mln. markiu
  (auksinu) vertes) išleidima.
• Valstybes vidaus paskolos trumpo laiko bonai,
  pateikti apmoketi Lietuvos piniginiu vienetu
  tapus litui, buvo išperkami skaiciuojant už 10
  markiu po 1, 1924 m. sausio 1 d. iš viso buvo
  like neišpirktu Bonu už 435 600 markiu
  nominaliosios vertes. 1929 m. sausio 1 d.
  Valstybes ižde Ši vidaus skola sudare 18,6 tukst.
  litu. Iki 1930 m. spalio 30 d. nepateikti
  paskolos bonai veliau nebuvo išperkami.
• 1920 m. rugpjucio 24 d. paskelbtas Steigiamojo
  Seimo priimtas ir prezidento pasirašytas
  istatymas apie numatoma ketveriu metu trukmes 4,8
  procento Valstybes iždo paskolos lakštu (seriju)
  išleidima. Juos per vienerius metus nuo istatymo
  paskelbimo dienos igaliota išleisti Lietuvos
  finansu, prekybos ir pramones ministerija (toliau
  Finansu ministerija).
• Palukanos už paskola Lietuvos valstybes iždinese
  buvo mokamos kasmet pristacius paskolos lakštus
  su nenukirptais mokamaisiais kuponais.
• 1920 m. spalio 29 d. paskelbtas istatymas,
  ipareigojantis Finansu ministerija išleisti 3,6
  procento 100 mln. auksinu vertes Nepaprasta
  valstybes iždo paskola krašto gynimo reikalams.
  Paskola pradeta platinti 1920 m. gruodžio men. ir
  baigta 1922 m. vasario 15 d.
• Po 1920 m. rudeni prasidejusios Lenkijos
  agresijos, 1921 m. rugpjucio lI d. paskelbtas
  Lietuvos gynimo paskolos istatymas, kuriame
  numatyta tarp Amerikoje gyvenanciu Lietuvos
  pilieciu išplatinti 1,5 mln. doleriu 5 procentu
  paskola. Lietuvos gynimo paskola buvo numatyta 10
  metu nuo 1921  m. gruodžio 1 d. išleidžiant bonus
  po 50 ir 100 doleriu.
• 1927 m. gruodžio 31 d. Lietuvos iždas buvo
  skolingas 81,55 mln. litu, iš ju 80,5 mln. litu
  sudare skola užsieniui. Vienam Lietuvos
  gyventojui teko 37,59 lito vidaus skolos ir
  skolos užsieniui. Sumažejus išores gresmei ir
  stabilizavus krašto ukio padeti, skolinamas! buvo
  nedaug, o paskolos naudotos tik konkretiems
  tikslams.

D X H
D U
6
-d C O

• 1935 m. kovo 16 d. paskelbtas 1935 metu 4,5
  procento vidaus paskolos istatymas. Juo numatyta
  išleisti 18 mln. litu paskola nevardiniais
  lakštais po 50, 100, 500 ir 1 000 litu. Paskolos
  lakstai turejo buti išperkami iki 1945 m.
  balandžio men. 1 d.
• Lietuvos Seimas 1936 m. lapkricio 5 d. prieme
  1936 metu 4,5 procento vidaus paskolos istatyma,
  pavedanti finansu ministrui išplatinti 15 mln.
  litu vidaus paskola.
• 1937 m, balandžio 23 d. Seimas prieme ir
  Valstybes iždo trumpalaikiu pasižadejimo lakštu
  istatyma (pasirašius Prezidentui, paskelbtas
  gegužes 5 d.). Jame numatyta periodiškai leisti
  vertybinius popierius svarbesniems statybos
  darbams finansuoti.
• 1938 m. liepos 5 d. paskelbtas Respublikos
  Prezidento pasirašytas Kauno miesto paskolos
  istatymas, kuriame numatyta per 7 metus išleisti
  (15 mln. Htu) 5 procentu nevardinius vidaus
  paskolos lakštus trumpalaikems Kauno miesto
  skoloms konsoliduoti, miesto imonems steigti ir
  plesti, statybos darbams finansuoti.
• 1939 metu 4,5 procento vidaus paskolos istatymu,
  paskelbtu 1939 m. liepos 22 d., Finansu
  ministerijai pavesta išleisti penkeriu metu
  trukmes 5 mln. litu vidaus paskola, kuri butu
  naudojama pramonei pletoti ir ilgalaikems
  paskoloms.
• 1939 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas
  prieme 1939 metu 4,5 procento Vilniaus paskolos
  istatyma, kuriuo Finansu ministerija buvo
  ipareigota išleisti 50 mln. litu šios paskolos
  lakštus.
• 1940 m. sausio 1 d. bendra valstybes iždo skola
  buvo 134,1 mln. litu. Skola užsieniui sudare 68,9
  mln. litu, iš jos didžiausia dali sudare skola
  JAV iždui ir degtuku monopolio paskola buvo like
  tik 2,9 mln. litu nominaliosios vertes neišpirktu
  Laisves paskolos lakštu. Vidaus skola sudare 65,2
  mln. litu, iš ju 12,2 mln. litu sudare 1935 m.,
  11,8 mln. litu - 1936 m., 4,4 mln. litu - 1939 m.
  vidaus paskolos, 2,1 mln. litu 1937 m.
  valstybes iždo pasižadejimo lakštai, 15,0 mln.
  litu 1938 m. trumpalaikiai valstybes iždo
  pasižadejimo lakštai, 15,4 mln. litu - 1939 m.
  Vilniaus paskola ir 4,0 mln. litu sudare kitos
  skolos.

to lt D H
7
AKCINIU BANKU IR KITU KREDITO ISTAIGU VERTYBINIAI
POPIERIAI 1918-1940 m.
w O

• Pirmieji akciniai komerciniai bankai
  valstybinguma atkurusioje Lietuvoje pradejo
  steigtis 1918 m. pabaigoje-1919 m.
• Pagal Lietuvos valstybes tarybos 1919 m. gruodžio
  19 d. priimta Istatyma apie kredito istaigas
  (paskelbtas 1920 m. gegužes 25 d.) visos be
  išimties banku ir kredito istaigos, iki tol
  veikusios pagal Rusijoje galiojusius istatymus ir
  norincios testi arba atnaujinti savo veikla,
  privalejo per puse metu iš naujo patvirtinti savo
  istatus ir gauti sutikima iš Finansu
  ministerijos.
• Nuo 1925 m. akcines bendroves ir akciniai bankai
  dirbo vadovaudamiesi Akciniu bendroviu istatymu,
  isigaliojusiu 1925 m. sausio 17 d., ir Akciniu
  banku istatymu, isigaliojusiu balandžio 23 d.
  Remiantis jais, akciniu bendroviu pagrindinis
  kapitalas negalejo buti mažesnis kaip 100 tukst.
  litu, banku 2 mln. litu, o vienos akcijos
  nominalioji verte negalejo buri mažesne kaip 100
  litu.
• Iki 1928 m. Lietuvoje buvo isteigti 2 akciniai
  mišraus kapitalo bankai (Lietuvos bankas ir Žemes
  bankas), kuriuose valstybe turejo kontrolini
  akciju paketa, 6 privatus akciniai komerciniai
  bankai (Lietuvos prekybos ir pramones bankas,
  Lietuvos ukio bankas, Lietuvos komercijos bankas,
  Centralinis Lietuvos žydu bankas kooperacijai
  remti, Lietuvos kredito bankas, Lietuvos
  tarptautinis bankas), 2 kredito kooperatyvu
  sajungu bankai (Lietuvos kooperacijos bankas,
  Lietuvos ukininku sajungos centralinis bankas).
  Buvo iregistruotos ir 42 savitarpio kredito
  draugijos (iš ju veike 25), 624 kredito
  kooperatyvai (iš ju veike 431), 29 bankiniai
  namai ir kontoros (iš ju veike 2).
• Pirmas akcinis komercinis bankas, pradejes savo
  veikla nepriklausomoje Lietuvoje, buvo Vilniuje
  isteigtas Lietuvos prekybos ir pramones bankas.
• Antras akcinis komercinis bankas buvo Lietuvos
  ukio bankas. Jo istatai patvirtinti 1919 m.
  vasario 16 d. Pagrindinis kapitalas sudare 2 000
  000 auksinu. Steigejai nupirko 98 procentus
  akciju.

H
8

• Lietuvos prekybai ir pramonei finansuoti buvo
  isteigtas Lietuvos komercijos bankas, kurio
  istatus Ministru kabinetas patvirtino 1919 m.
  gruodžio 10 d. (paskelbti 1920 m. gegužes 16 d.).
  Vyriausybes žiniose skelbiama, kad banko
  isteigimo data laikoma 1920 m. rugpjucio 3 d. Jo
  pagrindinis kapitalas buvo 1 000 000 auksinu (4
  000 akciju po 250 auksinu).
• Lietuvos žydu kooperacijai remti ir smulkiojo
  kredito bendrovems finansuoti isteigtas
  Centralinis Lietuvos žydu bankas kooperacijai
  remti. Jo istatai patvirtinti 1920 m. kovo 15 d.,
  o kovo 26 d. paskelbti Laikinosios Vyriausybes
  žiniose. Patvirtintas banko pagrindinis kapitalas
  sudare 3 010 000 auksinu (3 000 paprastuju ir 10
  privilegijuotuju akciju po 1 000 auksinu).
  Visuotiniame susirinkime kiekviena
  privilegijuotoji akcija turejo 300 balsu.
• 1921 m. sausio 15 d. Steigiamasis Seimas prieme
  Lietuvos kredito banko istatus, kurie, pasirašyti
  Prezidento ir Ministro Pirmininko, buvo paskelbti
  balandžio 8 d. Pagrindinis naujo banko tikslas
  buvo steigti ir kredituoti pramones ir prekybos
  istaigas. Banko ikurejai buvo J. Smilgevicius, A.
  Vosylius ir R. Karuža. Pagrindinis banko
  kapitalas buvo 3 000 000 auksinu (3 000 akciju po
  1 000 auksinu).
• 1921 m. Amerikos lietuviu prekybos bendrove
  Bostone per savo igaliotini Jona J. Romana ir
  privatus asmenys J. Šimkus ir J. Cunys isteige
  Lietuvos tarptautini banka. Šis bankas turejo
  paskatinti Amerikoje gyvenancius tautiecius
  investuoti Lietuvoje. Remiantis 1922 m. sausio 1
  d. banko balanso duomenimis, pagrindinis
  kapitalas sudare 5 000 000 auksinu (5 000 akciju
  po 1 000 auksinu).
• Lietuvos bankas, pradejes savo veikla 1922 m.
  spalio 2 d., taip pat buvo akcinis. Jo steigejas
  buvo Lietuvos Vyriausybe. Banko 12 000 000 litu
  pagrindini kapitala sudare 120 000 vardiniu
  akciju po 100 litu. Apie 80 procentu banko akciju
  valde valstybe.
• 1924 m. gegužes 17 d. isigaliojo Seimo priimtas
  Žemes banko istatymas. Jame numatyta isteigti
  Žemes banka. Jo pagrindinis tikslas buvo
  kredituoti Lietuvos žemes uki. Banko steigejas ir
  pagrindinis akcininkas buvo Respublikos
  Vyriausybe. Pagrindini banko kapitala (50 000 000
  litu) sudare 50 000 nevardiniu akciju po 1 000
  litu.

X H
p U
9
-d O
-d c

• 1922 m. rugsejo 28 d. Steigiamasis Seimas prieme
  Lietuvos liaudies banko istatus, kurie oficialiai
  paskelbti lapkricio 6 d. Jo steigejai buvo J.
  Vileišis, J. Strimaitis, K. Norkus. Banko
  istatuose buvo numatyta finansuoti ivairias
  pramones, prekybos ir Žemes ukio istaigas, teikti
  trumpalaikes paskolas, paskolas žemes ukiui kelti
  ir kooperacijos darbui remti. Pagrindini 150 000
  litu kapitala sudare 1 500 akciju po 100 Irtu.
  Akcijos platintos viešojo pasirašymo budu.
• 1924 m. birželio 10 d. paskelbti Seimo priimti ir
  Respublikos Prezidento pasirašyti hipotekinio
  Ilgalaikio kredito banko istatai. Jo steigejai
  Lietuvos ukininku sajunga, Lietuvos kooperacijos
  bankas, Lietuvos kredito bankas ir Lietuvos ukio
  bankas buvo numate steigiamoje kredito istaigoje
  teikti ilgalaikes paskolas ikaitu priimant
  Lietuvoje esanti nekilnojamaji turta. Banko
  pagrindinis kapitalas numatytas 1  500 000 litu
  (15 000 akciju po 100 litu). Nepavyko rasti
  duomenu apie tolesne Šio banko veikla, todel
  lieka neaiškus ir ju vertybiniu popieriu likimas.
• Kooperacijos banko akcijos išleistos remiantis
  1933 m. birželio 17 d. isigaliojusiais banko
  istatais, kai jis buvo reorganizuotas iš
  kooperatinio banko i akcini banka. Naujo banko
  steigejais tapo anksciau veikes Lietuvos
  kooperacijos bankas. Pagrindinis naujai isteigto
  banko tikslas buvo kredituoti kooperatyvus, ju
  sajungas, ukininkus, visapusiškai remti ir
  pletoti kooperatini judejima Lietuvoje. Banko
  pagrindini kapitala (3 000 000 litu) sudare 6 000
  akciju po 500 litu, iŠ ju 2,5 mln. litu vertes
  akciju isigijo Lietuvos Vyriausybe.
• 1939 m. rugsejo 14 d. paskelbtas akcinio Ipotekos
  banko statutas. Sio ilgalaikio kredito banko
  steigeju turejo buti Valstybes iždas, jo
  pagrindini kapitala (3 000 000 litu) buvo
  numatyta sukaupti išplatinant 6 000 nevardiniu
  akciju po 500 litu. Banko tikslas buvo kredituoti
  pramones imones, ikeiciant miestuose esanti
  nekilnojamaji turta valstybe garantavo, kad bus
  išpirkti ikaito paskolos lakštai. Sis bankas
  nebuvo isteigtas, neaiškus ir jo vertybiniu
  popieriu išleidimo klausimai.
• Lietuvos pramonei kredituoti buvo planuojama
  isteigti ir Lietuvos pramones banka.
• Žydu liaudies bankais dažnai buvo vadinami
  smulkus kredito kooperatyvai, teike trumpalaikes
  paskolas miesto smulkaus verslo reikmems.
• Klaipedos krašto kredito istaigose vyravo
  vokiškas kapitalas. Akciniu banku sektoriuje
  stipriausias pozicijas turejo Klaipedos prekybos
  ir pramones bankas Memeler Bank fur Handel und
  Geiverbe), Klaipedos kredito bankas (Memeler
  Kreditbank (Stadtbank) A. G.), Žemes ukio bankas
  (Landschaftsbank A. C), Raifeiseno bankas
  (Reiffeisseinbank A. G), Tarptautinis bankas
  (Internationalebank A. G.) ir keletas kitu.
• Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte 1920-1939 m.
  veike lenkiškos kredito istaigos.

c/) lt
X H
H
10
AKCINIU BENDROVIU VERTYBINIAI POPIERIAI 1918-1940
m.

• Prekybos ir pramones kilimas musu šalyje sutapo
  su pirmuju akciniu komerciniu banku veikla.
  Klaipedos krašto teismu prekybos registruose 1926
  m. balandžio 1 d. buvo iregistruotos 38
  veikiancios akcines bendroves, turincios 27,66
  mln. litu akcini kapitala 2 iš ju buvo isteigtos
  dar XIX a., 9 - 1900 m.-1921 m., 11 - 1922 m.,
  12- 1923 m., 3 - 1924 m. ir 1 - 1925 m.
• 1931 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje veike 121 akcine
  bendrove, turinti 134 mln. litu akcini kapitala,
  iš ju Klaipedos krašte - 33 akcines bendroves.

11
Kauno birža
1923-1940 m. Kaune veikusi birža prekiavo
užsienio valiuta bei vyriausybes vertybiniais
popieriais.
12
VERTYBINIU POPIERIU RINKOS ŽLUGIMAS 1940 m.

• 1940 m. birželio 15 d. TSRS ivykdyta Lietuvos
  aneksija leme esminius pokycius šalies
  politiniame ir ekonominiame gyvenime. Kredito ir
  pramones imoniu nacionalizavimas, prasidejes 1940
  m. liepos 23 d. Liaudies Seimui priemus
  deklaracija del banku ir stambiosios pramones
  nacionalizavimo, buvo ir vertybiniu popieriu
  rinkos griuties pradžia. Nacionalizuojant bankus,
  buvo nacionalizuotos ir juose laikytos vertybes,
  taip pat ir vertybiniai popieriai.
• Tarptautinis bankas, 1940 m. liepos 25 d.
  duomenimis, turejo beveik 3 mln. litu
  nominaliosios vertes ivairiu vertybiniu popieriu.
  Iš ju didžiausia dali sudare Lietuvos banko
  akcijos, Laisves paskolos, vidaus paskolu ir
  Vilniaus paskolos lakstai. Kredito banko
  vertybiniu popieriu saskaitoje buvo šiu akciniu
  bendroviu akciju (nominaliaja verte) Nemunas" -
  0,545 mln. litu, Miškas" - 0,289 mln. litu,
  Ringuva" - 0,162 mln. litu, Lietuvos bankas -
  0,172 mln. litu. Be paciu banku investiciju i
  vertybinius popierius, daug ju isigije buvo ir
  Lietuvos gyventojai. LTSR valstybine
  nacionalizavimo komisija, svarstydama vertybiu,
  laikytu banku privaciuose seifuose klausimus,
  1940 m. rugpjucio 10 d. nutare pagal patikrinimo
  aktus visas rastas brangenybes, taip pat ir
  vertybinius popierius, perduoti valstybei. 1940
  m. rugsejo 19 d.-spalio 5 d. dirbusi
  Nacionalizuotoms privatiniu asmenu seifuose
  rastoms brangenybems ivertinti komisija 1940 m.
  spalio men. 12 d. akte rastus vertybinius
  popierius ivertino 12,09 mln. litu (be Lietuvos
  banko Kauno skyriaus seifuose rastu vertybiniu
  popieriu), skaiciuojant ju nominaliaja verte.
  Šios vertybes buvo sudetos i dežes, užplombuotos
  Lietuvos banko ir Valstybes kontroles plombomis
  ir paliktos saugoti tuo metu jau buvusio Lietuvos
  banko seifuose. Ten pat pateko ir surinkti iš
  gyventoju vertybiniai popieriai. Nacionalizavus
  kredito ir pramones imones, uždarius Kauno birža,
  žlugo visa per 20 metu susiformavusi Lietuvos
  vertybiniu popieriu rinka.