Moralinis gyvunu* statusas Vakaru filosofijoje

1
Moralinis gyvunu statusas Vakaru filosofijoje

• Parenge Linas Didvalis
• linasd_at_gyvunuteises.lt
• Nors žmogus taip pat yra gyvunas, taciau
  aiškumo delei šiame pristatyme žodis gyvunai
  reikš visus gyvunus išskyrus žmogu.

2
Tiesioginiai ir netiesioginiai isipareigojimai

• Visus Vakaru filosofijoje vyraujancius požiurius
  i gyvunus galima suskirstyti i dvi pagrindines
  kategorijas netiesioginius ir tiesioginius
  moralinius isipareigojimus.
• Netiesioginiai isipareigojimai - gyvunai neturi
  jokios moralines vertes. Musu isipareigojimai
  prieš juos yra susije ne su paciu gyvunu, o tik
  su tam tikro elgesio itaka kitiems žmonems.
• Tiesioginiai isipareigojimai - gyvunai turi
  moraline verte ir mes turime tam tikrus
  isipareigojimus susijusius su paciu gyvunu
  tiesiogiai.
• Tiesioginiai isipareigojimai dar nereiškia, kad
  žmones ir gyvunai tampa moraliai lygus. Nelygybes
  teoriju šalininkai teigia, kad nors gyvunai turi
  moraline verte, ji niekada neprilygs žmogaus
  vertei. Kita puse, lygybes šalininkai, teigia,
  kad mes visi esame iš esmes moraliai lygus.

3
Pitagoras (580-572 500-490 pr.m.e), Empedoklis
(490430 pr.m.e)?

• Priešsokratineje filosofijoje Pitagoras ir
  Empedoklis buvo žinomiausi mastytojai, kurie
  pasisake prieš žiauru elgesi su gyvunais ar ju
  gyvybes atemima. Tai buvo grindžiama sielu
  migracijos (reinkarnacijos) bei dvasios švarumo
  idejomis.
• Tikroji priežastis, del kurios Pitagoras
  draude gyvunini maista, buvo pripratinti žmones
  prie gyvenimo paprastumo ... nes tai kelias i
  sveika kuna ir aštru prota - Diogenes Laertius,
  Vitae philosophorum VIII
• Tevas, nesupratingas kvailys, pakelia savo
  brangu sunu, tik jau pakeitusi forma, ir
  melsdamasis ji papjauna. ... Lygiai taip pat
  sunus papjauna teva, vaikai savo motina ir
  išplešdami gyvybe valgo jiems brangiu žmoniu
  mesa. - Empedoklis, Katharmoi (Apvalymas)?

4
Platonas (428 348 pr.m.e)?

• Platonas, kaip ir Pitagoras, pritare sielu
  migracijos idejai ir nedare stiprios perskyros
  tarp žmoniu ir gyvunu. Ju savybes jis nagrinejo
  kaip besiskiriancias laipsniu/stiprumu, o ne savo
  esme. Pavyzdžiui, knygoje Politeia (Valstybe) jis
  kalba apie šunis kaip galincius priimti teisingus
  sprendimus ir mielai siekiancius mokslo. Taciau
  Platonas aiškiai išsako žmogaus viršenybe ir
  teigia, kad
• Tik siela, kuri buvo teisinga, gali patekti i
  žmogaus forma - Platonas, Phaedrus
• Platonas akcentavo, jog žmones turi vystyti tam
  tikrus savo gabumus, kaip kad racionaluma, kurie
  tarp gyvunu pasireiškia daug silpniau, ir tai
  darydami siekti tiesos.

5
Aristotelis (384-322 pr.m.e)?

• Aristotelis vyste savo mokytojo Platono idejas.
  Jis gana daug domejosi gyvunais ir skyre jiems
  kelis savo veikalus, kaip kad "Gyvunu istorija"
  ar "Gyvunu dalys". Juose gyvunai aprašomi kaip
  sudetingos sandaros ir elgsenos butybes,
  pasižymincios didele sugebejimu ivairove.
• Žmogus, pats budamas gyvunas, iš kitu išsiskiria
  racionalios sielos turejimu ir todel stovi
  naturalios gamtos hierarchijos viršuje, kurioje
  kiekviena žemesne grandis tarnauja aukštesnei
  augalai -gt gyvunai -gt žmones. Tokia tvarka yra
  naturali ir tinkama.
• Del racionalumo neturejimo gyvunai išskiriami iš
  moralines ir politines bendrijos. Tai reiškia,
  kad tarp žmoniu ir gyvunu negali buti jokiu
  teisingu arba neteisingu tarpusavio santykiu.
• Augalai yra vardan gyvunu, o gyvunai vardan
  žmogaus - naminiai del naudojimo ir maisto,
  laukiniai del maisto ir kitu reikmiu, kaip kad
  rubai ir ivairus irankiai. Kadangi gamta nekuria
  nieko be reikalo, neabejotina, kad ji sukure
  gyvunus del žmogaus - Aristotelis, Politika

6
Stoicizmas

• Stoikai teige, kad racionalios butybes (t.y.
  žmones) gali teisingai elgtis tik su kitomis
  racionaliomis butybemis. Kadangi gyvunai tuo
  nepasižymi, žmones prieš juos neturi jokiu
  moraliniu isipareigojimu. Be to, racionalumas
  suteikia žmogui aukštesne vieta naturalioje
  hierarchijoje ir jis gali naudoti gyvunus bet
  kokioms savo reikmems.
• Del ko buvo sukurta visa tai? Del medžiu ir
  augalu, kurie nors ir nejauciantys, bet gyvuoja
  iš gamtos? Ne, tai nesamone. Gal del gyvunu? Ne,
  negali buti, kad dievai visa tai sukure del
  kvailu nemokšišku gyvunu. Tad kam sukurtas šis
  pasaulis? Matomai toms gyvoms butybems, kurios
  masto dievams ir žmonems - Markas Tulijus
  Ciceronas, De natura deorum (Apie dievu
  prigimti)?
• Išskyrus pati pasauli, viskas egzistuoja vardan
  kažko pavyzdžiui, javai ir vaisiai, kuriuos
  augina žeme, buvo sukurti del gyvunu, o gyvunai
  vardan žmogaus. Tuo tarpu pats žmogus yra tam,
  kad mastytu apie pasauli - Markas Tulijus
  Ciceronas, De natura deorum (Apie dievu prigimti)?

7
Plutarchas (46 120)?

• Plutarchas buvo stoiku oponentas ir sekdamas
  Platono mastymu skirtumus tarp žmoniu ir gyvunu
  mate ne esminius, o laipsninius.
• Knygoje Moralia jis bando irodyti, kad gyvunai
  yra racionalus (nors ir mažiau nei žmones), todel
  elgesys su jais gali buti vertinamas moraliai.
• Plutarchas pasisake prieš žiauru elgesi su
  gyvunais, taciau pateisino tam tikra ju naudojima
  žmoniu reikmems.
• Taip jau sutverta, kad kiekviena butybe turinti
  siela yra kartu jaucianti bei turinti vaizduote.
  ... O visi, kas yra jautrus, tuo paciu turi ir
  intelekta. - Plutarchas, Moralia
• Medžiokleje ir žvejyboje žmones linksminasi iš
  gyvunu kancios ir mirties, net ištraukdami juos
  iš guoliu ar lizdu. Tiesa ta, kad blogai elgiasi
  ne tie, kurie naudoja gyvunus, bet tie, kurie
  juos naudoja netinkamai, neapgalvotai ir
  žiauriai - Plutarchas, Moralia

8
Judaizmas

• Greta su Antikine filosofija gyvavo ir kita
  pasauležiura judaizmas. Jame žmogaus ir gyvuno
  santykis išreiškiamas jau paciose pirmose Senojo
  Testamento eilutese, kuriose aprašomas pasaulio
  sukurimas ir dieviškoji jo tvarka bei
  hierarchija. Žmogus joje stovi ant aukštesnio
  laiptelio nei kiti gyvunai, paskiriamas valdytoju
  ir gali juos naudoti savo reikmems.
• Tuomet Dievas tare Padarykime žmogu pagal musu
  paveiksla ir panašuma tevaldo jie ir juros
  žuvis, ir padangiu sparnuocius, ir galvijus, ir
  visus laukinius žemes gyvulius, ir visus žemeje
  šliaužiojancius roplius! Dievas sukure žmogu
  pagal savo paveiksla, pagal savo paveiksla sukure
  ji vyra ir moteri sukure juos. Dievas juos
  palaimino, tardamas Bukite vaisingi ir
  dauginkites, pripildykite žeme ir valdykite ja!
  Viešpataukite ir juros žuvims, ir padangiu
  paukšciams, ir visiems žemeje judantiems
  gyvunams. - Pradžios knyga, 126-28
• Bijos jusu ir drebes prieš jus visi žemes
  gyvuliai, visi padangiu paukšciai visa, kas juda
  žemeje, ir visos juru žuvys. I jusu rankas jie
  atiduoti. Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui.
  Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums
  žaliuosius augalus. - Pradžios knyga, 92-3

9
Šventasis Augustinas (354 430)?

• Judaizmo ir Antikines filosofijos idejos stipriai
  itakojo krikšcioniškaja filosofija ir tai galima
  ižvelgti jau pirmuju jos atstovu mastyme.
• Šv. Augustinas palaike krikšcioniško dualizmo
  ideja ir teige, kad dvasines butybes yra aukšciau
  už fizines. Racionalumas žmogui leidžia buti
  dvasingesniu ir stoveti aukštesniame hierarchijos
  laiptelyje nei gyvunai.
• Jis taip pat mane, kad tik žmones gali siekti
  išganymo, o visos kitos Žemes butybes egzistuoja
  tam, kad padetu tai pasiekti. Del šios
  priežasties visa gamta, o tuo paciu ir gyvunai,
  yra žmogaus irankis, kuriuo galima naudotis.
• Tarp jaucianciu butybiu intelektualios yra
  viršesnes už neturincias intelekto. Pavyzdžiui,
  žmogus yra aukšciau už jauti. O tarp
  intelektualiu, nemirtingieji, kaip kad angelai,
  yra aukšciau už mirtinguosius, kaip kad žmogus -
  Šv. Augustinas, De civitate Dei (Dievo miestas)?
• Mes galime suprasti iš ju šauksmo, kad gyvunai
  miršta skausme, taciau tai mums mažai ka reiškia,
  nes žveris, neturintis racionalios sielos,
  neturi su mumis bendrumo - Šv. Augustinas, De
  moribus ecclesiae catholicae et de moribus
  Manichaeorum (Apie kataliku bažnycios morale ir
  apie manicheju morale)?

10
Tomas Akvinietis (1225-1274)?

• Tomo Akviniecio mastymas buvo paremtas
  Aristoteliu, stoikais ir šv. Augustinu. Kaip ir
  jo pirmtakai, jis teige, kad gyvunai tarnauja
  žmogui, vienintelei racionaliai butybei, ir
  egzistuoja del jo. Todel bet koks žmonijos
  elgesys su gyvunais yra moraliai pateisinamas.
• Mažiau nusipelne butybes egzistuoja labiau
  nusipelniusiems, kaip kad menkesnes už žmogu
  egzistuoja vardan jo - Tomas Akvinietis, Summa
  Theologica (Teologijos suma)?
• Žverys nevertina savo veiksmu bet seka tai, kas
  duota dievo. Jie nera tai, kas lemia ju
  pasirinkima, ir neturi pasirinkimo - Tomas
  Akvinietis, De Veritate (Tiesa)?
• Nesvarbu, kaip žmogus elgiasi su gyvunais, nes
  Dievas visus juos skyre žmogui - Tomas
  Akvinietis, Summa Theologica (Teologijos suma)?
• Pagal dieviška paskyrima ir gamtiška tvarka jie
  gyvunai skirti žmoniu naudojimui. Todel nera
  nieko blogo žmogui juos naudoti, ar tai butu
  žudymas, ar bet kas kita. - Tomas Akvinietis,
  Summa Contra Gentiles (Suma prieš pagonius)?

11
Tomas Akvinietis (1225-1274)?

• Tomas Akvinietis buvo vienas iš pirmuju itakingu
  krikšcioniu filosofu, kuris pasisake už
  netiesiogines pareigas prieš gyvunus. Jis teige,
  jog tam tikras elgesys su gyvunais yra blogas ne
  del poveikio paciam gyvunui, o del galimo
  poveikio žmonems. Tai reiškia, kad nereiketu
  jaudintis žmoniu elgesiu su gyvunais tol, kol tai
  negresia pakenkti kitiems žmonems.
• Tas, kuris nužudo kito jauti, nusideda ne tuo,
  jog nužudo jauti, o tuo, jog sužeidžia kito
  žmogaus nuosavybe - Tomas Akvinietis, Summa
  Theologica (Teologijos suma)?
• Jeigu žmogus jaucia gailesti gyvunui, jis labiau
  jaus gailesti ir žmogui - Tomas Akvinietis,
  Summa Theologica (Teologijos suma)?

12
Pranciškus Asyžietis (1182 1226)?

• Ieškant krikšcioniško požiurio, jog žmones turi
  tiesiogines pareigas prieš gyvunus, neretai
  prisimenamas Pranciškus Asyžietis, kuris
  ivardinamas ir gyvunu globeju. Vis gi išsamiau
  panagrinejus jo pacio ir amžininku tekstus galima
  suabejoti tokiu jo statusu.
• Negausiuose iki šiu dienu išlikusiuose pacio
  Pranciškaus Asyžiecio parašytuose tekstuose nera
  teigiama, kad gyvunai yra moraliai svarbus.
• Vienas iš dažniausiu argumentu apie Pranciškaus
  Asyžiecio teikiama svarba gyvunams yra istorijos
  apie jo skaitomus pamokslus paukšciams, žuvims,
  avims ir pan. Taciau ju prasme daugiau alegorine,
  parodant, jog ir gyvunai, kurie nera mastantys
  klausosi dievo žodžio geriau, nei kai kurie
  žmones.
• Pranciškus Asyžietis praktikavo asketiška
  gyvenimo buda ir buvo ivardinamas, kaip rodantis
  pagarba viskam aplinkui, nes tai dievo kuriniai.
  Tai neapsiribodavo gyvunais - pagarbaus elgesio
  prašoma augalams, žemei, orui, ugniai, vandeniui
  ir t.t.
• Jokiu aiškiu irodymu apie tiesioginius
  isipareigojimu prieš pacius gyvunus.

13
Rene Descartes (1596-1650)?

• Anot Descartes, gyvunai iš esmes skiriasi nuo
  žmogaus, nes juose negalima aptikti net mažiausiu
  mastymo apraišku. Gyvunai tera mechanizmai,
  judancios mašinos, kurie kartais gali veikti
  geriau, nei žmogus, lygiai kaip laikrodis
  tiksliau matuoja laika, taciau jie nera
  samoningi, neturi jausmu, minciu ar intelekto.
• Žmones nepatenka i šia kategorija, nes gali
  kalbeti, turi nemirtinga siela bei pasižymi
  sudetingu ir originaliu elgesiu, kuris negali
  buti paaiškinamas vien tik mechaniškai.
• Jokie žmoniu veiksmai negali daryti itakos gyvunu
  gerovei, todel neegzistuoja ir jokie moraliniai
  isipareigojimai.
• Gyvunai nepasižymi mastymu, gamta veikia juose
  mechaniškai - Rene Descartes, Discours de la
  méthode (Samprotavimas apie metoda)?

14
Thomas Hobbes (1588-1679)?

• 17 ir 18a. gyvene mastytojai nebuvo visiškai
  patenkinti Descartes ir Akviniecio požiuriu i
  gyvunus ir bande i tai pažvelgti iš kitu
  poziciju. Vieni iš pirmuju oponentu buvo
  empirikai Hobbes, Locke ir Hume. Jie nemane, jog
  gyvunai iš esmes skiriasi nuo žmoniu ir kad
  mastymas ir racionalumas yra išskirtinai
  žmogiškos savybes. Taciau empirikai rado kitu
  priežasciu, kurios leistu nepritarti moralines
  gyvunu vertes egzistavimui.
• Hobbes teige, kad visi gyvunai, iskaitant žmones,
  yra kuniškos butybes, todel ju sugebejimai yra
  panašus ir skiriasi tik savo laipsniu. Gyvunai
  taip pat gali tureti norus, jausmus, daryti
  išvadas, susieti veiksmus su pasekmemis ir pan.
  Vis gi žmoniu gebejimas kalbeti bei gero ir blogo
  elgesio supratimas leidžia juos itraukti i
  moraline bendruomene ir iš jos išskirti visus
  kitus.
• Gyvunai, kvailiai, vaikai ir beprociai
  nesugeba ivardinti, kas teisinga, o kas bloga,
  arba suprasti to padarinius - Thomas Hobbes,
  Leviathan
• Žmogus gali prijaukinti ar naudoti bet kuri
  gyvuna, arba amžinai kariauti su jam priešiškais,
  medžioti juos ir žudyti - Thomas Hobbes, On the
  Citizen (Apie piliecius)?

15
John Locke (1632-1704), David Hume (1711-1776)?

• John Locke taip pat teige, kad gyvunai pasižymi
  mastymu, emocijomis ir kitomis savybemis, taciau
  del kalbos neturejimo jie nesugeba suprasti
  abstrakciju. Del to jie išskiriami iš moralines
  bendruomenes ir paliekami žmoniu naudojimui.
  Tokia hierarchija paremiama ir judaistine
  pasauležiura.
• Supratimas yra tai, kas pastato žmogu virš kitu
  jaucianciu butybiu ir suteikia jam visus
  dominavimo privalumus, kuriuos jis virš ju turi
  - John Locke, An Essay Concerning Human
  Understanding (Ese apie žmogaus intelekta)?
• Hume mane, kad sudetingas gyvunu elgesys, kaip
  kad patirties kaupimas ir jos panaudojamas
  prisitaikant prie aplinkos salygu, yra irodymas,
  jog jie masto, pasižymi intelektu ir tam tikru
  racionalumu. Skirtumas tarp žmoniu ir gyvunu
  daromas lygiai taip pat kaip ir pas Locke
  gyvunai nesupranta abstrakciju ir ideju. Šis ju
  mastymo ribotumas ir nesugebejimas suprasti, kas
  yra teisingumas, padaro juo menkesniais ir
  moraliai nesvarbiais.
• Žmogus yra viršesnis už žveris del jo
  viršesnio mastymo - David Hume, A Treatise of
  Human Nature (Traktatas apie žmogaus prigimti)?

16
Jeremy Bentham (1748-1832)?

• Empirikai, kaip ir krikšcioniu filosofai,
  pripažino, kad gyvunai jaucia skausma, taciau ju
  moralini statusa grinde pagal gebejima
  abstrakciai mastyti. 18a. pabaigoje atsiradusios
  utilitarizmo atšakos atstovai pateike kitoki
  požiuri.
• Utilitarizmas, kuris kreipia pagrindini demesi i
  butybiu gebejima jausti skausma ir malonuma, buvo
  pradetas išsamiau nagrineti Jeremy Bentham. Jis
  teige, kad spresdami apie veiksmu morale mes
  turime nustatyti, kas duos daugiausiai malonumo
  visiems susijusiems interesu turetojams. Tokia
  ižvalga suteike visoms jauciancioms butybems
  moraline verte ir reikalavo atsižvelgti i ju
  interesus. Bentham stengesi atmesti požiuri, kad
  mastymas, kalba ar kitos protines savybes, kurias
  taip iškele ankstesni filosofai, yra svarbios.
• Prancuzai pripažino, kad odos spalva nepateisina
  rasizmo. Viena diena gali buti pripažinta, kad
  koju skaicius, odos skirtumai ar os sacrum riba
  nera svari priežastis atsisakant padeti kitoms
  juslinems butybems. Kas gi nubrežia ta
  neperžengiama riba? Ar tai gebejimas mastyti, o
  gal diskursas? Bet subrendes žirgas ar šuo
  neabejotinai yra protingesnis, kaip ir kiti
  kalbus gyvunai, nei dienos, savaites ar menesio
  sulaukes kudikis. Svarbu ne tai, Ar jie masto?,
  nei, Ar jie kalba?, bet tai, Ar jie kencia? -
  Jeremy Bentham, An Introduction to the Principles
  of Morals and Legislation (Ivadas i morales ir
  istatymu leidimo principus)?

17
John Stuart Mill (1806-1873)?

• John Stuart Mill pletojo kai kuriuos Bentham
  filosofijos aspektus. Jis sutiko, kad butina
  atsižvelgti i skausma sukeliama gyvunams ir iš to
  gaunama nauda. Jeigu veiksmas sukelia gyvunui
  daugiau skausmo, negu duoda malonumo žmogui - jis
  laikomas amoraliu. Remdamasis tuo J. S. Mill
  pasisake už istatymus, kurie draustu
  bereikalingai žiauru elgesi su gyvunais.
• Taciau J. S. Mill mane, kad žmogaus interesai yra
  aukštesni už turimus gyvunu. Jis teige, jog
  žmones kencia ir megaujasi stipriau nei kiti
  gyvunai ir vertinant veiksmu moraluma siule
  atsižvelgti ne tik i kiekybe, bet ir i
  kokybe. Jutimu kokybiškumas cia atsiranda iš
  aukštesnio žmogaus intelekto. Tai reiškia, kad
  žmogaus interesai dažnai nusveria atitinkamus
  gyvunu interesus ir leidžia nevykdant nieko
  amoralaus naudoti juos savo reikmems.
• Tik nedaugelis žmoniu sutiktu, kad butu paversti
  i žemesni gyvuna, net jeigu jiems pažadetume visu
  gyvulišku malonumu patenkinima John Stuart
  Mill, Utilitarianism

18
Immanuel Kant (1724-1804)?

• Kantas atmete Bentham teiginius apie skausmo ir
  malonumo svarba ir vietoje to ieškojo
  universalaus moralumo pagrindo, kuris galiotu
  visais atvejais nepaisant jo taikymo pasekmiu.
  Cia vel svarba pradedama teikti racionalumui,
  kaip vienam iš lemiamu veiksniu, nes tik
  racionaliai mastancios butybes turi valia, yra
  nepriklausomos ir todel turi vidine verte.
  Tokiomis savybemis tarp visu pasižymi tik žmones,
  o gyvunai tera visiškai pavaldus gamtos duotiems
  instinktams. Gyvunai neturedami vidines vertes
  negali buti vertinami iš morales puses ir visos
  prieš juos turimos pareigos yra netiesiogines.
• Žiaurus elgesys su gyvunais neigia pacio žmogaus
  pareiga sau, todel reikia susilaikyti nuo to. Tai
  sumažina jautruma kanciai ir sumenkina, o
  galiausiai ir panaikina šia naturalia savybe,
  kuri labai naudinga moraleje bendraujant su
  kitais žmonemis - Immanuel Kant, Kritik der
  praktischen Vernunft (Praktinio proto kritika)?
• Žiaurumas su gyvunais prasilenkia su paciu
  žmogiškumu, taciau toks elgesys leidžiamas, jeigu
  tai teikia nauda. Todel praktiškai bet koks
  elgesys su gyvunais laikomas galimu, jeigu tuo
  galima pateisinti naudos gavima žmonijai.

19
Arthur Schopenhauer (1788-1860)?

• Schopenhauer laikesi pozicijos, kad gyvunai ir
  žmones turi esmini bendruma ir skiriasi tik savo
  išsivystymu arba sudetingumu, o ne kažkuo
  esminiu. Jis pasisake už tiesioginius moralinius
  isipareigojimus prieš gyvunus ir grinde tai
  neracionalia užuojauta, kuria mes jauciame
  matydami kita kenciancia butybe. Praktikoje tai
  reiške žiauraus elgesio su gyvunais draudima,
  taciau neipareigojo visiškai apriboti ju
  naudojimo žmoniu reikmems.
• Visu gyvunu kunai yra tai, kuo jie supranta
  supanti pasauli. Žinojimas yra esminis gyvunijos
  bruožas, kaip kad judejimas pagal stimula yra
  augalijos bruožas. Supratimas yra vienodas pas
  visus gyvunus ir visus žmones ... Tai, kas
  mus pastumeja geriems darbams, visada yra
  žinojimas apie kitu kancia, kylantis iš musu
  paciu kancios - Arthur Schopenhauer, Die Welt
  als Wille und Vorstellung (Pasaulis kaip valia ir
  vaizdinys)?
• Vivisekcija turetu buti atliekama retai ir tik
  labai svarbiu ir tiesiogiai panaudojamu tyrimu
  metu ... Užuojauta gyvunams neturetu mus
  privesti prie gyvuninio maisto atsisakymo, kaip
  kad daro brahmanai. Gamtoje gebejimas kenteti
  eina koja kojon su intelektu ir žmogus labiau
  kentetu be gyvuninio maisto, ypac šiaureje, nei
  gyvunas kencia mirdamas greitai ir nenumatytai -
  Arthur Schopenhauer, Über die Grundlage der Moral
  (Apie morales pagrinda)?

20
John Rawls (1921-2002), Carl Cohen (1931), Thomas
Scanlon (1940), Peter Carruthers (1952)?

• Rawls, Cohen, Scanlon ir Carruthers yra vieni
  žymiausiu kontraktines etikos atstovu. Jos esme
  yra ta, kad i moraline bendruomene turi buti
  itraukiami tik turintieji teisingumo jausma, o
  teisingumas suprantamas kaip veiksmai, kurie
  padeda bendruomenei gyvuoti ir klesteti.
• Kontraktines etikos atstovai, lygiai kaip ir
  stoikai, teigia, kad gyvunai jaucia, masto bei
  pasižymi sudetingu elgesiu, taciau nera
  racionalus nesugeba laikytis universaliu
  bendruomenes taisykliu, buti moralus. Morale tuo
  tarpu liecia tik racionaliu butybiu tarpusavio
  santykius, i kuriuos gyvunai neitraukiami ir
  žmones prieš juos turi tik netiesioginius
  isipareigojimas.

21
Netiesioginiai isipareigojimai praktikoje

• Praktine netiesioginiu isipareigojimu, kuriuos
  siulo dauguma iki šiol apžvelgtu filosofu,
  išraiška gali buti gana ivairi ir priklausyti nuo
  istatymus arba morales normas kurianciu žmoniu
  kulturos. Taciau visais atvejais elgesys su
  gyvunais yra vertinamas ne pagal tai, kaip jis
  paveiks pati gyvuna, o pagal tai, kaip jis
  paveiks žmones.
• Musu pareigos prieš gyvunus yra tiesiog
  netiesiogines pareigos prieš žmonija Immanuel
  Kant
• Kates kankinimas norint pasilinksminti išduoda
  žmogaus abejinguma kanciai ir tai gali
  pasireikšti jo elgesyje su kitomis racionaliomis
  butybemis P. Carruthers, The Animals Issue
  Morality in Practice (Gyvunu klausimas praktine
  morale)?

22
Tiesioginiai isipareigojimai praktikoje, moraline
nelygybe

• Tiesioginiu isipareigojimu nepasisakant už
  moraline gyvunu ir žmoniu lygybe atveju, kaip kad
  Plutarch, Bentham, Schopenhauer ir kitu
  svarstymuose, praktika gali taip pat buti gana
  ivairi. Dažniausiai pasirenkamas gyvunu geroves
  kelias, kuomet stengiamasi nesukelti bereikalingo
  skausmo del to, jog tai kenkia paciam gyvunui.
  Bereikalingo skausmo savoka šiuo atveju gana
  abstrakti ir dažnai paremiama tam tikromis
  tradicijomis ar kulturos normomis.
• Galutine gyvunu geroves išdava gali buti labai
  panaši i aptarta netiesioginiu isipareigojimu
  atveju. Tiek cia, tiek ten gali buti draudžiamas
  tam tikras elgesys su gyvunu, jeigu tai
  nepateisinama naudos gavimu. Skirtumas tik tas,
  kad netiesioginiu isipareigojimu šalininkai
  teigia, jog aiškios naudos nebuvimas yra
  nenaudingas žmoniu bendruomenei, o tiesioginiu
  isipareigojimu šalininkai - jog nenaudingas
  gyvuno naudojimas nepateisina jo patiriamos
  kancios.

23
Marginaliniu žmoniu grupiu argumentas

• Teigiantieji, jog gyvunai nera moraliai svarbus
  del tam tikru savybiu neturejimo, neretai turi
  atremti taip vadinama marginaliniu žmoniu grupiu
  argumenta. Jo esme tokia jeigu mes turime
  tiesioginius moralinius isipareigojimus tik prieš
  tuos, kurie pasižymi tam tikromis savybemis (yra
  racionalus, gali kalbeti, turi valia, ir pan.),
  tai mes negalime i šia grupe itraukti jomis
  nepasižyminciu žmoniu (psichiškai nesveiku,
  kudikiu, serganciuju tam tikromis ligomis). Jeigu
  mes vis gi itraukiame marginalines žmoniu grupes,
  budami teisingi turime itraukti ir gyvunus.

24
Kontraktines etikos atsakas

• Peter Carruthers, kontraktines etikos atstovas, i
  marginaliniu grupiu argumenta atsako teigdamas,
  kad iš tiesu šie žmones nera moraliai vertingi
  patys iš saves ir ju verte yra netiesiogine. T.y.
  mes jiems suteikiame teises ir pagarbiai elgiames
  ne del ju paciu, o del socialinio saugumo, kurio
  nebuvimas galetu destabilizuoti žmoniu
  bendruomene.
• Carruthers mano, jog kiekvienas žmogus
  instinktyviai rupinasi savo artimaisiais ar
  kitais žmonemis ir mes eitume prieš pacia žmogaus
  prigimti, jeigu leistume silpnesniems visuomenes
  nariams netureti teises i pagarbu elgesi, gyvybe,
  skausmo nesukelima ir pan. Tuo tarpu meile
  gyvunams yra budinga tik daliai gyvunu myletoju
  ir dažniausiai tai ne instinktyvus, o racionalus
  veiksmas.
• Ne visi sutinka su tokia nuomone ir marginaliniu
  grupiu argumentas yra lig šiol naudojamas nemažos
  dalies už gyvunu moraline verte pasisakanciu
  filosofu. Vienas iš ju yra Peter Singer.

25
Peter Singer (1946)?

• Peter Singer yra utilitaristas ir gan stipriai
  remiasi Bentham idejomis. Jis teigia, jog butybes
  gebejimas jausti skausma arba malonuma yra
  esminis bruožas, i kuri reikia atsižvelgti.
  Kadangi dauguma gyvunu yra jauciantys (sentient),
  mes negalime ignoruoti jiems sukeliamo skausmo ir
  turime atsižvelgti i ju poreikius.
• Sugebejimas kenteti arba džiaugtis yra butina
  salyga tureti kitus interesus. ... Butu
  nesamone sakyti, kad akmuo turi nora buti
  nespardomas keliu einancio mokinio. Akmuo neturi
  interesu, nes jis negali kenteti. Niekas, ka mes
  padarytume, neturetu jokio skirtumo jo gerovei.
  Sugebejimas kenteti arba džiaugtis yra ne tik
  butina, bet ir pakankama salyga mums sakyti, kad
  butybe turi interesus ir, bent mažiausiai, nora
  nekenteti. Pavyzdžiui, pele nenori buti spardoma,
  nes del to ji kentetu. Peter Singer, Animal
  Liberation (Gyvunu išlaisvinimas)?
• Gyvunu poreikiai turi toki pati moralini
  reikšminguma kaip ir tokie patys žmoniu poreikiai
  ir turi buti vertinami vienodai laikantis vienodo
  vertinimo principo.
• Vienodo vertinimo principo esme yra ta, kad
  moraliniuose svarstymuose mes skiriame vienoda
  demesi vienodiems veiksmo paveiktuju poreikiams-
  Peter Singer, Animal Liberation (Gyvunu
  išlaisvinimas)?

26
Rušizmas (speciesism)?

• Jeigu kažkieno poreikiai pradedami vertinti kaip
  svarbesni ir tai nepagrindžiama jokiais gerais
  argumentais, toks elgesys laikomas
  diskriminuojanciu. Singer teigia, kad vienas iš
  dažniausiai pasitaikanciu diskriminacijos atveju
  yra rušizmas apeliavimas i priklausyma tam
  tikrai rušiai. Anot jo, tokia argumentacija yra
  ydinga ir lygiaverte apeliavimui i odos spalva,
  tautybe, lyti ir pan.
• Rasistas pažeidžia lygybes principa, teikdamas
  didesne reikšme savo rases interesams kitos rases
  interesu saskaita. Lyciu lygybes priešininkas
  pažeidžia lygybes principa, teikdamas pirmenybe
  savo lyties interesams. Panašiai tas, kas laikosi
  diskriminacijos pagal ruši, mano, kad jo rušies
  interesai yra aukštesni už kitu rušiu interesus.
  Bet visais atvejais principas vienas ir tas pats
  - Peter Singer, Animal Liberation (Gyvunu
  išlaisvinimas)?

27
Marginalines žmoniu grupes

• Naudodamas marginaliniu žmoniu grupiu argumenta
  Singer atmeta teiginius, kad žmones yra kažkuo
  išskirtiniai ir todel moraliai svarbesni už
  gyvunus. Jis pateikiamas taip
• Jeigu tik žmones turetu buti vertinami moraliai
  lygus, jie visi turi tureti tam tikra išskirtini
  požymi N. Pavyzdžiui, buti racionalus. Taciau bet
  koks vienu žmoniu turimas požymis N nebus turimas
  kai kuriu kitu žmoniu. Racionalumo atveju mes
  turime išskirti kudikius, psichinius ligonius ir
  pan.
• Jeigu mes pasirenkame kažkoki požymi N, kuri
  tures visi žmones (tarkime, skausmo jutimas), jis
  neišvengiamai bus aptinkamas ir pas gyvunus. Del
  šios priežasties neimanoma pagristi, kodel tik
  žmoniu rušis nusipelno moralines svarbos. Singer
  siulo vertinti kiekvieno individo sugebejimus
  atskirose situacijose ir nekreipti demesio i
  nesusijusius individu požymius.

28
P. Singer teorijos praktika

• Kadangi vadovaujamasi utilitarizmu, kuriuo
  siekiama didžiausio galimo gerio, reikia
  ivertinti kas kokius poreikius turi ir kiek
  kiekviena susijusi puse nukentes arba gaus naudos
  tam tikroje situacijoje. Tai ne visada yra
  paprasta.
• Skausmo sukelimo atveju, žmones ir kiti gyvunai
  yra laikomi lygiaverciais. Gyvybes atemimo atveju
  požiuris keiciasi. Singer teigia, kad gyvunas
  nesuvokia saves kaip butybes, kuri turi testinuma
  i ateiti. Del šios priežasties yra pateisinamas
  beskausmis gyvunu nužudymas, jeigu jie prieš tai
  gyveno gera gyvenima. Kadangi tai sunkiai
  igyvendinama praktikoje, o ypac dideliais
  mastais, Singer pasisako už veganiška (augalini)
  maista. Be to, nepateisinamas kitoks gyvunu
  naudojimas, kaip kad ju auginimas del kailiu,
  odos, naudojimas pasilinksminimuose (tarkime,
  cirkuose, koridoje, rodeo) ir pan.
• Nagrinejant bandymu su gyvunais klausima, Singer
  vietoje gyvunu siulo naudoti žmones su rimtais
  smegenu pažeidimais, kurie neigiamai paveikia ju
  samoninguma ir pojucius. Tai pateisinama del
  dvieju pagrindiniu priežasciu 1) bandymuose
  naudojami samoningi gyvunai patirtu didesne
  kancia nei minetieji žmones 2) del fiziologines
  sandaros panašumu bandymai su žmonemis turetu
  didesni tiksluma nei bandymai su gyvunais.

29
Tom Regan (1938)?

• Tom Regan savo idejas daug kuo grindžia Kanto
  etika, taciau atmeta jo teigini, kad tik
  racionalios butybes turi vidine verte ir
  nusipelno pagarbos.
• Regan nagrinedamas, kokiu pagrindu suteikiamos
  žmogaus teises, atmeta požiuri, jog tai lemia
  racionalumas, abstrakciju supratimas, kalba ar
  kiti ankstesniu mastytoju iškelti požymiai. Anot
  jo, teises suteikiamos gyvybes objektams
  (subject-of-a-life) butybems, kurios yra
  svarbios pacios sau, nepaisant kitu vertinimo,
  t.y. turincioms vidine verte.
• Iš vidines vertes turejimo kyla ja saugancios
  teises, kurios gali varijuoti priklausomai nuo
  individo poreikiu ir sugebejimu.
• Mes ne tik esame šiame pasaulyje, mes suvokiame
  ji ir suvokiame tai, kas mums nutinka. Dar
  daugiau, tai, kas nutinka musu kunams, laisvei ar
  paciai gyvybei rupi mums patiems, nes turi itakos
  gyvenimo kokybei ir trukmei, nepaisant to, ar kam
  kitam tai svarbu, ar ne. Kad ir kokie butu musu
  skirtumai, tai yra esminiai musu panašumai. ...
  Šie panašumai yra pakankamai svarbus, kad turetu
  juos nusakanti žodi. Aš kalbedamas apie juos
  naudoju savoka gyvybes objektas - Tom Regan,
  Empty Cages (Tušti narvai)?

30
Žmogaus teises gyvunu teises

• Gyvybes objektais gali buti ne tik žmones, bet
  ir gyvunai, kurie atitinka keliamus reikalavimus.
• Jeigu gyvunai patenkina šiuos reikalavimus, jie
  yra gyvybes objektai. Ir jeigu jie gyvybes
  objektai, tuomet jie turi teises kaip ir mes. -
  Tom Regan, Empty Cages (Tušti narvai)?
• Vis gi Regan manymu ne visi gyvunai atitinka
  šiuos reikalavimus. Jis tarp turinciu vidine
  verte itraukia visus žinduolius, taciau abejoja
  del paukšciu, žuvu ir kitu gyvunu klasiu. Del
  šios priežasties kartais sakoma, jog Regan
  pasisako ne už gyvunu, bet už žinduoliu teises.

31
Tom Regan teorijos praktika

• Tom Regan filosofijos praktinis pritaikymas
  reikalautu suteikti daliai gyvunu elementarias
  teises, kaip kad teise i gyvybe, pagarbu elgesi,
  skausmo nesukelima ir pan. Teisiu suteikimas savo
  ruožtu reikalautu ju gerbimo ir neleistu gyvunu
  naudoti kaip priemones tikslams pasiekti, t.y.
  individas negaletu buti aukojamas vardan kitu
  geroves.
• Teises turintys gyvunai nebutu naudojami žmoniu
  reikmems tenkinti maistui, aprangai, pramogoms,
  bandymams ir t.t.
• Pats Tom Regan praktikuoja veganiška gyvenimo
  buda.

32
Gary L. Francione (1954)?

• Gary L. Francione yra vienas iš abolicionistines
  gyvunu teisiu teorijos pradininku ir vystytoju.
  Jo teorija remiasi tiek Singer, tiek Regan
  argumentais.
• Kaip ir Singer jis mano, jog bet kuri jaucianti
  (sentient) butybe nusipelno moralines vertes ir
  jos vienodi poreikiai turi buti tiek pat svarbus,
  kiek ir kitu butybiu vienodi poreikiai. Taciau
  Francione nera utilitaristas ir kalba apie
  poreikius atitinkanciu teisiu suteikima. Pamatine
  visoms jauciancios butybems suteikiama teise
  nebuti kažkieno nuosavybe ar resursu.
• "Gyvunai yra musu turimos prekes ir neturi jokios
  vertes išskyrus ta, kuria nusprendžiame suteikti
  mes, nuosavybes turetojai. Gyvunu buvimas
  nuosavybe pavercia niekais visas pastangas
  ieškoti pusiausvyros pagal humaniško elgesio ar
  geroves istatymus, nes mes iš tikro ieškome
  pusiausvyros tarp savininku poreikiu ir nuosavybe
  tapusiu gyvunu poreikiu. Nereikia ypatingai gerai
  išmanyti nuosavybes teise ar ekonomika, kad
  suprastum, jog tokia pusiausvyra retai arba
  niekada nenusvirs i gyvunu puse. ... Tai, kad
  gyvunai yra nuosavybe, mums leidžia nekreipti
  demesio i ju norus ir sukelti jiems skausma,
  kancia ar net mirti kai tai yra ekonomiškai
  naudinga" - Gary L. Francione, Introduction to
  Animal Rights (Ivadas i gyvunu teises)?

33
Moraline šizofrenija

• Kitas svarbus teiginys, kuri pletoja Francione,
  yra moraline šizofrenija. Ja parodoma, jog
  žmoniu požiuris i gyvunus ir šiuo metu
  egzistuojantys gyvunu geroves reikalavimai yra
  visiškai nelogiški. Tai išdestoma taip
• Dauguma žmoniu sutinka, kad yra amoralu gyvunams
  sukelti bereikalinga skausma.
• Bereikalingas skausmas yra mažu mažiausiai tas,
  kuris sukeliamas siekiant malonumo, patogumo arba
  norint pasilinksminti.
• Kone visi gyvunu naudojimo atvejai gali buti
  ivertinti kaip sukeliantys bereikalinga
  skausma, todel yra moraliai nepateisinami.
• Išvada - žmonija nužudo milijardus gyvunu del
  priežasciu, kurios negali buti ivardijamos kaip
  butinos, nors ir sutinka, kad amoralu gyvunams
  sukelti bereikalinga skausma.
• Europos konvencijoje del skerdžiamu gyvunu
  apsaugos rašoma, kad reikia kiek imanoma
  apsaugotu gyvunus nuo kancios ir skausmo.
  Lietuvos Respublikos Valstybines Maisto ir
  Veterinarijos tarnybos išleistuose ukines
  paskirties gyvunu geroves reikalavimuose
  teigiama, jog turi buti užtikrinta, kad
  gyvunams nebutu be reikalo sukeliamas skausmas,
  kancia arba jie žalojami.

34
Gyvybes arba mirties situacijos

• Anot Francione, kritiniu situaciju nagrinejimas
  siekiant irodyti, kad žmones svarbesni už
  gyvunus, yra beprasmis ir pateikia klaidingas
  išvadas. Todel jomis vadovaujantis neturetu buti
  ieškoma atsakymu i morales klausimus.
• Kaip pavyzdi Francione pateikia degancio namo
  situacija. Tarkime, deganciame name yra vaikas iš
  šuo, o mes galime išgelbeti tik viena. Kuri
  pasirinksime? Francione teigia, kad net jeigu mes
  kiekviena karta pasirinktume išgelbeti vaika, o
  šuni paliktume mirti, tai nereikštu, jog šunys
  gali buti naudojami kaip resursai žmoniu reikmems
  patenkinti kasdienybeje, kai nera jokios kritines
  situacijos. Kad tai patvirtintu, Francione
  pateikia ta pacia situacija, tik dabar name yra
  vaikas ir senas žmogus. Jeigu mes pagal savo
  asmenini nusistatyma ir logika pasirinktume
  išgelbeti vaika, niekas neargumentuotu, jog tai
  leidžia nuvertinti senus žmones ir nesuteikti
  jiems moralines vertes.

35
Gary L. Francione teorijos praktika

• Francione filosofijos praktinis pritaikymas visu
  pirma reikalautu panaikinti gyvunu, kaip
  nuosavybes statusa. Šis žingsnis leistu suteikti
  jiems kitas, poreikius atitinkancias, teises.
• Tai reikštu, jog žmones negaletu gyvunu naudoti
  kaip resursu gaunant maista, rubus, pramogas ir
  t.t.
• Taip pat akcentuojama butinybe nekurti konfliktu
  tarp žmoniu ir gyvunu, stengtis ju išvengti
  ieškant alternatyvu.
• Pats Gary L. Francione praktikuoja veganiška
  gyvenimo buda ir laiko tai pagrindu siekiant
  panaikinti gyvunu naudojima.

36
Literatura

• Peter Singer. Animal Liberation A New Ethics for
  our Treatment of Animals. New York Review/Random
  House, New York, 1975
• Tom Regan. The Case for Animal Rights. University
  of California Press, 1983
• Peter Carruthers. The Animals Issue moral theory
  in practice. Cambridge University Press, 1992
• Gary L. Francione. Introduction to Animal Rights
  Your Child or the Dog? Philadelphia Temple
  University Press, 2000
• Gary Steiner. Anthropocentrism and Its
  Discontents The Moral Status of Animals in the
  History of Western Philosophy. Pittsburgh
  University of Pittsburgh Press, 2005