Socialinio darbo teoriniai modeliai

1
Socialinio darbo teoriniai modeliai

• Krizes intervencija
• Raminta Jancaityte
• SDK

2
Psichologines krizes samprata

• Psichologines krizes samprata i psichologija ir
  psichiatrija ivede E.Lindemann (1944) ir G.Caplan
  (1964).
• Psichologine krize apibrežiama kaip sveiko
  žmogaus reakcija i sunki ir reikšminga jam
  emociškai gyvenimo situacija, kuri reikalauja
  nauju adaptacijos ir iveikimo budu, nes turimu
  nepakanka.
• Tai psichinio diskomforto busena, kuriai budinga
• Baime,
• Nerimas,
• Prislegta nuotaika ir pan.

3
Krizes samprata egzistencines psichologijos
požiuriu

• Krize ir gyvenimas neatsiejami.
• Krize suprantama kaip išgyvenamas skausmas ir
  nauju galimybiu atradimas.
• Pagrindiniai kriziu intervencijos aspektai
• Dirbti su krizes salygotais jausmais
• Atgaminti tai, kas paslepta traumatiniuose
  išgyvenimuose
• Rekonstruoti gyvenimo prasme.

4
Krize samprata pagal I.Yalom

• Išskiria 4 pamatines žmogaus egzistencijos
  nuostatas, kurios labiausiai kinta kriziniu
  išgyvenimu metu
• Mirti,
• Laisve,
• Vienatve,
• Prasme.
• Krize tai galimybe giliau išgyventi šiuos
  keturis egzistencialus.
• Krizes ištiktas žmogus yra jautresnis ir
  atviresnis pagrindiniams egzistenciniams
  klausimams.

5
Psichodinamine krizes samprata

• Remiasi psichoanalitiniu aiškinimu.
• Krizinis išgyvenimas siejamas su vaikysteje
  išgyventomis traumomis.

6
Kognityvine krizes samprata

• Krizes išgyvenimas tai žmogaus reakcija i
  traumuojanti ivyki.
• Krizini išgyvenima charakterizuoja
• Sutrikusios mastymo reakcijos,
• Emociju paralyžius,
• Sumažejusi elgesio kontrole.

7
Krizes samprata

• Tai bet kurio žmogaus reakcija, atsirandanti del
  krizines situacijos, sukeliancios krizinius
  išgyvenimus, kuriu pats žmogus negali iveikti.
• Psichologine trauma ypac sunkus krizinis
  išgyvenimas, kurio pasekmes dažnai sukelia
  ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Krizinis ivykis
  taip pat laikomas traumuojanciu, kai žmogus
  pajunta, kad nuo jo nebepriklauso to ivykio
  pasekmes.
• Vienas iš pagrindiniu psichologines traumos
  požymiu išgyventa didele gresme gyvybei.

8
Kriziniai ivykiai

• Gamtos katastrofos,
• Technines ir transporto avarijos,
• Karo veiksmu ir teroro aktu padariniai,
• Kriminaliniai nusikaltimai,
• Gaisrai,
• Netiketos artimu žmoniu mirtys,
• Savižudybes,
• Fizine, seksualine, ar psichologine prievarta,
• Kuno daliu praradimas,
• Skyrybos,
• Žinia apie sunkia ir nepagydom liga ir pan.

9
Kriziniai išgyvenimai

• Tai kriziniu ivykiu sukelti aštrus, skausmingi
  sunkus žmoniu jausmai
• Nerimas,
• Baime,
• Psichologinis skausmas,
• Pyktis,
• Liudesys,
• Neviltis,
• Kalte.
• Kriziniu išgyvenimu metu dažniausiai pasireiškia
  šiu jausmu sumaištis.

10
Faktoriai, svarbus krizes išsivystymui

1. Ivykio ar sunkios, netiketos situacijos
   stiprumas, žvelgiant iš kliento, o ne
   profesionalo perspektyvos.
2. Asmenybes branda, sugebejimas susidoroti su
   sunkiomis situacijomis.
3. Laiko faktorius. Krizes gilumas dažnai yra
   tiesiog proporcingas ivykio staigumui ir trukmei.
4. Pagalbos ištekliai formalus ir neformalus. Kuo
   platesnis ir stipresnis pagalbos ištekliu
   tinklas, tuo didesne tikimybe greiciau gauti
   pagalba. Ankstyva intervencija sumažina neigiamas
   krizes paskemes.

11
Krizes bruožai (1)

• Krize paprastai reiškia sunkumus ir stresa.
  Skiriami šie krizes bruožai
• Stresa sukeles ivykis
• Žmogus išgyvena stresa
• Žmogus negali valdyti situacijos
• Atrodo, kad ivykiu neimanoma numatyti
• Sutrinka iprasta ivykiu eiga
• Ateitis nebeaiški
• Stresas trunka ilgai.

12
Krizes bruožai (2)

• Krize gali ištikti bet kuri žmogu ir bet kada.
• Apie vienu patirta ivyki aplinkiniai žino, tuo
  tarpu, apie kitu niekas nežino, nepaisant to,
  žmogus vis tiek kencia.
• Krize yra ilgalaikis procesas ir ja išgyvenantis
  žmogus jaucia, kad negali jos suvaldyti.
• Krize kelia gresme ja išgyvenantiems žmonems.
• Viena iš reakciju i krize yra nerimas, kuris kyla
  kai yra gresme fiziniam ar psichologiniam aš.

13
Krizes dinamika

1. Iškilus kritinei situacijai isijungia normalus
   kompensaciniai mechanizmai.
2. Itampai užtrukus, kompensaciniai mechanizmai
   pradeda išsekti.
3. Atsiranda pagalbos iš šalies poreikis.
4. Jei nera pagalbos ištekliu ar krizinis ivykis
   labai stiprus, gali ivykti asmenybes
   dezorganizacija.

14
Kriziu klasifikacija

• Z.Pluzek krizes skirsto i
• Organizmo.
• Krizes, keliancios gresme vidinei integracijai.
• Krizes, sukeliancios permainas gyvenimo erdveje.
• Tarpasmenines ir sociokulturines krizes.
• Krizes, kylancios del reikiamos informacijos
  trukumo.
• Raidos krizes.
• Krizes, kylancios nusilpus mechanizmams,
  padedantiems iveikti sunkias situacijas.

15
Organizmo krizes

• Susijusios su išorines kilmes stresais.
• Del užtrukusio streso vystosi organizmo
  pokyciai, pradžioje psichosomatiniai, veliau
  organiniai.

16
Krizes, keliancios gresme vidinei integracijai.

• Atsiranda situacija, trukdanti realizuoti
  gyvenimo tikslus.
• Pažeidžiama esmine žmogaus vertybe, gyvenimas
  netenka prasmes.
• Ši krize gali ištikti ivairiu netekciu atveju
  (mirtina liga, neištikimybe, skyrybos ir pan.).

17
Krizes, sukeliancios permainas gyvenimo erdveje.

• Vidiniai pokyciai sukelia pokycius socialineje
  aplinkoje, o socialines aplinkos pokyciai veikia
  žmogaus vidinius pokycius.
• Del krizes žmones turi pakeisti savo vaidmenis,
  taisykles, elgesi, gyvenimo buda.
• Skyrybos, pasauležiuros pokyciai ir pan.

18
Tarpasmenines ir sociokulturines krizes

• Išsivysto del tarpasmeniniu santykiu sutrikimu.
• Migracija, kulturiniai, religiniai skirtumai,
  autoritarine aplinka, šeimos krizes.

19
Krizes, kylancios del reikiamos informacijos
trukumo

• Žmonems truksta informacijos apie sudetingus
  ivykius, situacijas, reiškinius, su kuriais jie
  susiduria.
• Dideja nerimas, baime, bejegiškumo ir
  beviltiškumo jausmai.
• Pavyzdžiui
• Kai nesuteikiam pakankamai informacijos apie
  gydimo eiga, operacijos rizika, ligos pasekmes.
• Vaikams nesuteikiama informacija apie ju
  gyvenamosios vietos, mokyklos pakeitima.
• Gamtos katastrofos ir pan.

20
Raidos krizes

• Vaikystes, jaunystes, brandos laikotarpiu krizes.
• Gyvenimo vidurio, gyvenimo lužio krizes.

21
Krizes, kylancios nusilpus mechanizmams,
padedantiems iveikti sunkias situacijas

• Gynybos mechanizmai
• Vidiniai samoningai pasirenkami budai sunkumams
  išspresti (asmenybes savybes sugebejimas spresti
  problemas, ištverme, sažiningumas moralines
  vertybes. Nesamoningi budai gynybiniai
  mechanizmai.
• Išoriniai socialiniu ryšiu tinklas (artimieji,
  gimines, draugai, bendruomene).

22
Netektys

• Kai žmogus praranda tai, kas jam labai brangu ir
  svarbu
• Miršta artimieji
• Skyrybos
• Darbo praradimas
• Orumo ir garbes praradimas
• Tevynes netektis
• Visas netektis lydi gedejimas tam tikras laiko
  tarpas, kurio žmogui reikia netekciai priimti, ja
  išgyventi ir su ja susitaikyti.

23
Gedejimo stadijos

• Netekties apimti žmones išgyvena keleta stadiju,
  kurios gali keistis
• Pradinis šokas ir nerealumo jausmas. Šios
  stadijos trukme gali buti nuo keliu dienu iki
  keliu savaiciu.
• Nerimo, sujaudinimo, ivykio apmastymo, siekiant
  suvokti, kas ivyko faze.
• Dezorganizacija ir neviltis. Ja lydi jutimas, kad
  neverta gyventi.
• Atsigavimo pradžia. Jeigu parama tokia, kokios
  reikia, žmogus pamažu vel prisitaiko ir
  susitaiko. (Sutton, 1999)

24
Gedejimo stadijos pagal E.Kubler-Ross

• Neigimas
• Pyktis
• Derybos
• Depresija ir praradimo jausmas
• Susitaikymas

25
Skyrybu metu vaikui budingi jausmai

• Neigimas
• Pyktis
• Kalte ir kaltinimas
• Liudesys, nerimas, baime

26

• Minetos stadijos nera nuoseklios. Daugelis žmoniu
  tai slenka šiais etapais pirmyn, tai vel
  sugrižta, kad pakartotu iš dalies praeitus
  etapus.

27
Poveikis žmogaus fiziologinei, emocinei,
kognityvinei ir elgesio sistemoms

• Fiziologineje sistemoje del adrenalino
  išsiskyrimo pagreiteja širdies plakimas, padideja
  raumenu itampa, žmogus lyg ir tampa budresnis,
  žvalesnis, taciau intensyvus fizinis aktyvumas
  dažnai neimanomas.
• Emocineje srityje žmogus gali justi baime,
  nevilti ar panika. Kognityvineje sistemoje žmogus
  negali suprasti kas atsitiko, del to gali
  sutrikti gebejimas susitelkti ar planuoti, gali
  apnikti prisiminimai, sapnuotis košmarai.
• Elgesio sistemoje pokyciai pasireiškia tuo, kad
  žmogus nenustygsta vietoje, per daug budriai
  tikisi kitos gresmes. Sutrinka miegas.

28

• Baisus ivykiai ivyksta staiga, todel žmogaus
  protas negali iš karto isisavinti ivykio
  reikšmes, taigi, netiketi prisiminimai ir
  košmarai iš esmes yra pakartotini traumos
  išgyvenimai, kadangi smegenys megina patalpinti
  milžiniška kieki labai svarbios informacijos,
  pakartojant ta pacia scena.
• Dažnas pokalbis apie tai gali palengvinti
  prisitaikymo procesa ir padeda atsigauti.

29
Psichologines krizes trukme

• Trunka iki 2 men.
• Jei per ši laikotarpi sunkus psichologine krize
  lydintys jausmai ir išgyvenimai, žmogui
  nepavyksta pasiekti iprastos kasdienio gyvenimo
  kokybes, ši busena jau nebevadinama krizine.
• Tuomet nustatomi galimi tokiais atvejais
  sutrikimai.

30
Kriziu intervencija

• Skubi psichoterapine pagalba arba psichologine
  parama, teikiama kriziniu išgyvenimu metu.
• Kriziu intervencija taikoma prasidejus kriziniam
  išgyvenimui.

31
Kriziu iveikimo komanda

• Tai profesionaliu darbuotoju grupe, kuri
  organizuoja ir teikia reikiama pagalba krizes
  išgyvenantiems žmonems
• psichikos sveikatos specialistu (psichiatru,
  psichologu, psichoterapeutu, socialiniu
  darbuotoju),
• Savanoriu kriziu iveikimo darbuotoju,
• Kitu pirmines grandies specialistu (policijos
  pareigunu, ugniagesiu, dvasininku, pedagogu,
  bendrosios praktikos, greitosios medicinos
  pagalbos gydytoju ir pan.).

32
Kriziu intervencijos taikymas

• Kriziu iveikimo centruose
• Ligoninese
• Kriziniu ivykiu vietose
• Psichologines pagalbos telefonais

33
Krizes iveikimas

• Užtikrinti kliento sauguma
• susitvarkyti su jausmais
• Atrasti, atgaminti pasleptas, nesuvokiamas
  trauminiu išgyvenimu dalis
• Rekonstruoti gyvenimo prasme
• Sudaryti krizes iveikimo plana
• Suteikti reikiama informacija

34
Darbas su krizes salygotais jausmais

• Susitvarkant su jausmais, asmeniui svarbu išlieti
  sielvarta ir visas su tuo susijusias emocijas.
• Sudaryti asmeniui salygas papasakoti apie ivyki,
  iškelti i paviršiu prisiminimus.
• Taip pat labai svarbu padeti žmonems pajusti, kad
  jie gali kontroliuoti ivykius, kadangi krize
  dažnai atima šia galimybe.
• Tai galima igyvendinti, susiejant aš su
  pokyciais, tai reikštu, kad žmogus pats yra
  pokyciu veiksnys ir pats savo pastangomis gali
  sukelti pokyti.

35

• Atrasti, atgaminti pasleptas, nesuvokiamas
  trauminiu išgyvenimu dalis ir integruoti jas i
  žmogaus gyvenima.
• Rekonstruoti gyvenimo prasme surenkama krizinio
  ivykio ir išgyvenimo istorija. Ji reikalinga tam,
  kad butu žinomi faktai kas salygojo krize?
  Kokios buvo ikikrizines aplinkybes kada ir kur
  konkreciai pradejo vystytis krizinis išgyvenimas?
  Kas atsitiko dabar?

36
Krizes iveikimo planas

• Sudaromas krizes iveikimo planas
• Nustatomi labai aiškiai suformuluoti
  trumpalaikiai krizes intervencijos tikslai
• Apibrežiama krizes intervencijos pabaiga
• Numatoma, kas isitrauks i pagalba
• Pasirenkama siaura intervencijos sfera (nesiimama
  veikti visas problematiškas kliento gyvenimo
  sferas, o išskiriamos tik svarbiausios ir
  aktualiausios).

37
Informavimas

• Klientui suteikiam visa butina informacija,
  galinti sumažinti jo nerima, kylanti del krizines
  situacijos ir jos pasekmiu nežinojimo.

38

• Socialinio darbo specialistai turetu siekti
  paremti ir mobilizuoti paties žmogaus sugebejimus
  iveikti krize. Todel butina
• Suprasti vidini krizes psichologijos aspekta
• Suprasti, kaip specialisto teikiama pagalba
  papildys paties žmogaus sugebejimus iveikti
  krize
• Empatiškai suprasti žmogaus situacija.

39
Kriziu intervencijos technikos

• Priemimas ir išklausymas visi kriziniai
  išgyvenimai (neviltis, pyktis, bejegiškumas,
  savižudiški jausmai...) emociškai priimami be
  išankstinio nusistatymo, vertinimo, neigimo, be
  ankstyvos konfrontacijos.
• Krizes išgyvenimas kartu su klientu sudaryti
  galimybe klientui išgyventi krize
  skausma,netekti, jausmu sumaišti, pykti.

40
Krize išgyvenanciu žmoniu igalinimo budai

• Empatiškai išklausomi.
• Leidžiama šiems žmones galvoti tik apie savo
  reikalus.
• Padeti jiems pasakyti kokios pagalbos jiems
  reikia ir suteikti ja.
• Padeti šiems žmonems pasirupinti sveikata miegu,
  valgiu ir pan.
• Padrasinti, primenant kaip jiems pavyko iveikti
  anksciau iškilusius sunkumus.
• Rupintis, kad jie iškestu tik ta viena diena, o
  ne ilgiau.
• Padeti nuspresti koks planas ar veiksmas padetu
  jiems geriau pasijusti, pavyzdžiui, pasimatyti su
  žmogumi, nueiti kažkur.
• Padeti jiems ta plana igyvendinti.

41
Literatura

• Liobikiene N.T. (2006). Kriziu intervencija.
  Mokomoji knyga. Kaunas, Vytauto Didžiojo
  universitetas, Socialinio darbo institutas.
• Polukordiene K.O. (2008). Kriziu intervencija.
  Iš Psichoterapija. Knyga profesionalams ir
  smalsiems Sud. ir red. E.Laurinaitis,
  R.Milašiunas. Vilnius Vaistu žinios.
• Sutton C. (1999). Socialinis darbas, bendruomenes
  veikla ir psichologija. Vilnius VU Specialiosios
  psichologijos katedra.