R statyboje

1
Mitas, iš termoizoliaciniu savybiu dydžiu.
Viena iš musu laiku pasaku tai izoliaciju R-verte
Pažiurekime kaip ji matuojama, imama izoliacine
medžiaga ir matuojama kiek šilumos energijos
praleidžia per tam tikra laiko tarpa, taip
išmatuojamas laidumas ir apskaiciuojamas R.
Rodos kaip ir viskas tvarkoje. Naturaliame
gyvenime vaizdelis toli gražu ne toks, montuojant
medžiagas atsiranda medžiagu sujungimo siuliu,
kampu, smarkiai svyruojancios temperaturu kaitos,
santykinio oro dregnumo pokyciu, vejo gusiu,
medžiagos senejimo ir ne viena iš tu pokyciu
nebuvo ivertinta apibrežiant medžiagos R verte.
Gali buti ir tokiu salygu kai R bus lygi 0, nors
ir reglamentuojamas skaicius kur kas
didesnis. Jeigu jus perkate nekilnojama turta,
tai norite žinoti koks sklypo dydis, kokia namo
kvadratura, kokioje geografineje vietoveje, i
kuria puse langai, koks privažiavimas ir dar daug
kitu klausimu, o pirkdami apšiltinimo medžiaga
tenkinates vienu skaiciumi apibrežianciu R
medžiagos verte ....? Daugelis esate pajute, kaip
angokrašciai nors ir sandarus iš pažiuros, bet
jauciasi oro judejimas patalpoje. Rozetes
imontuotos išorineje sienoje daug kam sukelia
problemu del prapuciamo oro srauto, tai galime
isitikinti priartine degancia žvake prie rozetes.
Reglamentuojant medžiagu pralaiduma
laboratorijoje buvo absoliutus štilius ir iki
realaus pasaulio salygu labai, labai toli. Dar
viena netiketai atsiradusi ekstremali salyga, kai
šiluma ir šaltis keiciasi vietomis. Išorine
sienos dalis budama šaltesneje terpeje žiema, nei
vidine sienos dalis vasaros metu, atsiranda
karštesneje puseje, ikaitinama saules iki gan
aukštos temperaturos. Prie tokiu temperaturu
svyravimu, medžiagu sujungimu-siuliu deformacija
pakankamai didele, tam reikalingos ypac
patvarios deformacijai medžiagos. Dabar sudekime
visas jus supancias salygas ir kiek bus vertas R
? Ar ne laikas pagalvoti apie besiules
apšiltinimo technologijas, technologijas kurios
izoliuoja tiek nešancias tiek supancias
temperaturas, medžiagas kurios nebijo santykinio
oro dregnumo pokycio, tiesiogines dregmes, vejo
gusiu ir kitokiu reiškiniu su kuriais susiduriame
šiltindami pastatus realiame gyvenime. Kaip
žinome, šilumos perdavimas gamtoje vyksta
veikiant keliems fizikiniams reiškiniams- pacio
kuno šilumos pralaidumo, konvektyviniais šilumos
mainais ir radiaciniu šilumos spinduliavimu. Ir
toli gražu ne kiekviena apšiltinimo medžiaga gali
efektyviai su šiomis salygomis susidoroti, o tai
jau nuostoliai. Iš patirties siulome ivertinti
sandarumo ir kitas besiuliu apšiltinimo medžiagu
savybes. David B.
Kestutis V.
2
370 658 96399 370 698 16167
el.paštasnasa.statyba_at_gmail.com